Išduodant statybų leidimus savivaldybėse nustatytos korupcijos rizikos
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę Alytaus miesto, Kauno rajono ir Kėdainių rajono savivaldybėse išduodant bei panaikinant statybą leidžiančius dokumentus. Nustatyta, kad statybos leidimų išdavimo procesas turi teisinio reguliavimo spragų ir sudaro galimybes jame dalyvaujantiems subjektams piktnaudžiauti.
Tai penktoji, tęstinė korupcijos rizikos analizė statybų srityje. Anksčiau STT korupcijos prevencijos specialistai atliko analizes Vilniaus miesto savivaldybės, Panevėžio miesto bei Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybių ir Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Palangos miesto savivaldybių veikloje išduodant statybą leidžiančius dokumentus, Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje statybos užbaigimo procese.
Antikorupciniu požiūriu neigiamai vertinamas statinių klasifikacijų atribojimas, kuris leidžia statytojams piktnaudžiauti statybų procesu, renkantis jiems tinkamesnę statinio klasifikaciją. Pavyzdžiui, projektuoti ir statyti faktiškai gyvenimui ir (ar) poilsiui pritaikytus pastatus, nors statybos leidimas buvo išduotas administracinės ar pagalbinio ūkio paskirties pastato statybai. Vienas tokių atvejų nustatytas Kauno rajono savivaldybėje – statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas dėl pagalbinio ūkio pastato ir garažo, rekonstravimo projekto, nekeičiant statinio paskirties, tačiau minėtas projektas savo techniniais sprendimais labiau primena gyvenamosios ar poilsio paskirties statinį. Pasinaudojus viešais internetinės paieškos varikliais nustatyta, jog minėtame pastate yra teikiamos apgyvendinimo paslaugos šalia Karmėlavos oro uosto.
Be to, atlikus analizę nustatyta, kad savivaldybėse vienas ir tas pats savivaldybės tarnautojas tikrina projektinius dokumentus statybos leidimui gauti, pritaria arba nepritaria techniniam projektui, teikia pastabas ir išduoda arba neišduoda statybą leidžiantį dokumentą. Dažnu atveju šiame procese nėra vykdomas tolimesnės kontrolės etapas ar papildoma priimto sprendimo patikra. Taip pat galimai neužtikrinamas atskiriems darbuotojams pavestų statinio projekto tvirtinimo funkcijų faktinis vykdymas ir tuo sudaromos palankios sąlygos „automatiniams“ statinio projekto pritarimams, kurie negarantuoja, kad savivaldybės administracija pagal kompetenciją patikrino projekto atitiktį teisės aktų bei kitų dokumentų reikalavimams.
Dalis analizėje aprašytų rizikų ir / ar rizikos veiksnių taip pat buvo nustatyti ir anksčiau atliktose korupcijos rizikos analizėse Vilniaus miesto savivaldybės bei Panevėžio miesto, Ignalinos ir Zarasų rajonų bei Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Palangos miesto savivaldybių veikloje išduodant statybą leidžiančius dokumentus, dėl to jos laikytinos sisteminėmis rizikomis – dėl šios priežasties tikslinga vykdyti ir tęsti pateiktų ar alternatyvių pasiūlymų, kuriais būtų šalinamos ar mažinamos nustatytos rizikos, įgyvendinimą.
STT pasiūlymai dėl analizės metu nustatytų korupcijos rizikų pateikti savivaldybėms, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir Aplinkos ministerijai. Šios institucijos per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
