Apeliacinis teismas klausimą dėl draudimo K. Tubiui eiti mero pareigas paliko nenagrinėtą
Apeliacinis teismas paliko nenagrinėtą Anykščių rajono mero Kęstučio Tubio ir jo gynėjo skundus dėl apribojimo politikui eiti mero pareigas, teismas pažymėjo, kad šis klausimas gali būti sprendžiamas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Tiesa, teismas panaikino K. Tubiui nepalankų nutarimą, kuriuo buvo patikslinta, jog jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima ir mero pareigas.
Panevėžio apygardos teismas birželį nutarimu patikslino, kad šių metų vasarį K. Tubiui nuosprendžiu korupcijos byloje paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima ir mero pareigas.
Tokį paaiškinimą teismas pateikė gavęs Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus prašymą atsakyti, ar politikas, nepažeisdamas jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, gali eiti Anykščių rajono savivaldybės mero pareigas.
Šį sprendimą K. Tubis apskundė Apeliaciniam teismui. Teismas, gavęs politiko ir jo gynėjo skundus, pripažino, kad visi neaiškumai dėl Panevėžio apygardos teismo apkaltinamojo nuosprendžio turinio šiuo metu gali būti sprendžiami tik kasacine tvarka LAT nagrinėjamoje byloje, todėl panaikino Panevėžio apygardos teismo nutartį, kuria patikslinta, kad K. Tubiui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas – apima ir draudimą eiti mero pareigas. Probacijos tarnybos prašymądėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumo pašalinimo Apeliacinis teismas paliko nenagrinėtą.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad LAT dar iki skundžiamos apygardos teismo nutarties priėmimo priėmė nagrinėti kasacinius skundus, kuriuose ir buvo iškeltas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo ir viešųjų teisių atėmimo – taikymo apimties, atribojimo ir jų taikymo santykio, t. y. dėl priimto apkaltinamojo nuosprendžio K. Tubiui esmės ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.
„Kaip pažymėjo teisėjų kolegija, esant tokiai išskirtinei situacijai, teismai nuosprendžio vykdymo metu neturi vertinti, ar K. Tubiui apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytas draudimas dirbti valstybės tarnyboje apima ir draudimą eiti mero pareigas, nes bet koks šiuo klausimu priimtas teismo sprendimas reikštų sprendimą dėl įsiteisėjusio nuosprendžio esmės, kuri gali būti keičiama baudžiamąją bylą nagrinėjant šiuo atveju kasacine tvarka“, – teigiama Apeliacinio teismo pranešime spaudai.
Šis Apeliacinio teismo sprendimas yra neskundžiamas.
Panevėžio apygardos teismui vasarį nusprendus, kad K. Tubis yra kaltas dėl prekybos poveikiu ir jam uždrausta ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje, kovo 7 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), remdamasi minėtu teismo sprendimu, pašalino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politiką iš Anykščių rajono mero rinkimų, kuriuose jis jau buvo patekęs į antrą turą.
Šis sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas panaikino VRK sprendimą šalinti K. Tubį iš rinkimų, komisija politiką sugrąžino į kovą dėl Anykščių rajono mero pozicijos. Galiausiai jis laimėjo Anykščių rajono mero rinkimus.
Buvęs KT pirmininkas įvertino teismo sprendimą dėl K. Tubio: vengiama prisiimti atsakomybę už aiškius atsakymus
Buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Dainiaus Žalimo manymu, Lietuvos apeliacinis teismas vengia prisiimti atsakomybę už aiškius atsakymus politikų korupcijos bylose.
Taip Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas reagavo į ketvirtadienį priimtą Apeliacinio teismo nutartį dėl prekybos poveikiu nuteisto Kęstučio Tubio galimybių eiti Anykščių rajono mero pareigas. Teismo sprendimu, šį klausimą gali atsakyti tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).
Pasak D. Žalimo, pastarasis sprendimas yra „viskas, ką reikia žinoti apie Lietuvos teisingumą korupcijos bylose“.
„Nors asmuo nuteistas už korupcinę veiką, įvykdytą einant mero pareigas, Lietuvos teismai negeba aiškiai atsakyti, ar tas asmuo vėl gali eiti tas pačias mero pareigas. Pasekmė – asmuo jas eina“, – ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė D. Žalimas.
„Apeliacinis teismas pabijojo imtis atsakomybės ir išaiškinti jau įsiteisėjusį nuosprendį logiškai taip, kad draudimas eiti pareigas valstybės tarnyboje apima mero pareigas. Paliko viską Aukščiausiajam Teismu“, – rašė buvęs KT pirmininkas ir pastebėjo, kad „pirmosios instancijos – Panevėžio apygardos teismas tokios atsakomybės nesikratė“.
Birželį Panevėžio apygardos teismas nutarimu patikslino, kad šių metų vasarį K. Tubiui nuosprendžiu korupcijos byloje paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas ketveriems metams – apima ir mero pareigas. Rinkimus laimėjęs meras šį sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui, kuris panaikino žemesnės instancijos teismo „valstiečiui“ nepalankų nutarimą.
Vertindamas susiklosčiusią situaciją, VDU profesorius kėlė klausimą, ar toks teismų atsakomybės vengimas nėra susijęs su galima korupcija ir teisininkų gretose.
„Kai vengiama prisiimti atsakomybę už aiškius atsakymus politikų korupcijos bylose, logiškai kyla klausimas, o kas gali paneigti galimybę, jog nėra korupcijos tokio iškreipto teisingumo vykdytojų gretose“, – rašė jis.
„Juolab, kad galima prisiminti, kokio teismo teisėjų buvo daugiausia 2019 m. teisėjų korupcijos istorijoje“, – kelių metų senumo bylą priminė teisininkas.
Visgi, buvusiam KT pirmininkui susidaro įspūdis, kad tokie teisiniai precedentai politikams netūpi.
„Manyčiau, jiems net tinka tokia situacija dėl abipusės naudos intereso. Užtat, matyt, yra dėl ko dvigubai padidinti teisėjų atlyginimus nekreipiant dėmesio į jų darbo kokybę“, – rašė D. Žalimas.