Išsamiai apie buitinių nuotekų valymo procesą
Netinkamai tvarkomos buitinės nuotekos daro žalingą poveikį aplinkai. Buitinėse nuotekose gausu įvairių mikroorganizmų, kurie patekę į geriamąjį vandenį, gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus. Dėl to itin svarbu tinkamai pasirūpinti buitinėmis nuotekomis, o vienas iš efektyviausių būdų – nuotekų valymo įranga. Šiame straipsnyje aptarsime nuotekų valymo procesą ir kaip tinkamai eksploatuoti valymo įrenginius.
Nuotekų valymo procesas
Buitines nuotekas įprastai sudaro vonios kambarių, tualetų ir virtuvių nuotekos, kuriose yra itin mažai cheminių medžiagų. Dėl to šio tipo nuotekoms tvarkyti dažniausiai pasirenkami biologiniai nuotekų valymo įrenginiai. Iš esmės, valymo procesas susideda iš 2 etapų:
- Nuotekų patekimas ir apdorojimas. Nuotekos patenka į aeracinę kamerą, kurios centre įrengtas smulkiaburbulinis difuzorius. Aeracinėje kameroje iš orapūtės tiekiamas oras, kuris mikroorganizmams padeda skaidyti ir valyti nuotekas. Šios ir susidaręs dumblas nusėda antriniame nusodintuve.
- Nuotekų paleidimas. Nusodintuve išvalytas vanduo kyla į viršų iki specialios kraštinės, kuri sulaiko nuosėdas arba dumblą tolimesniam skaidymui. Per kraštinę prateka tik išvalytas vanduo, kuris gali būti nukreiptas į infiltracinį šulinį, melioracijos griovį arba pratekantį vandens telkinį.
Taigi, biologinį įrenginį sudaro aeracinė kamera, antrinis nusodintuvas ir oro tiekimo sistema (orapūtė, difuzorius). Biologiniuose valymo įrenginiuose pasiekiamas net 90–98 % nuotekų išvalymas. Dėl to išvalytas vanduo gali būti kaupiamas ir panaudotas, pavyzdžiui, vejos laistymui.
Biologinių valymo įrenginių eksploatacija
Norint, kad valymo įranga atliktų savo funkciją ilgą laiką, svarbu šia tinkamai pasirūpinti. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti orapūtės priežiūrai, nes nuo jos priklauso valymo efektyvumas. Dėl to patariama reguliariai tikrinti orapūtės funkcionalumą ir išvalyti jos filtrus bent vieną kartą per 3 mėnesius.
Be to, eksploatuojant biologinę valymo įrangą draudžiama:
- prijungti baseinų, kubilų nuotekas;
- mesti į klozetą higienos priemonių atliekas, kačių kraiką, nuorūkas, medicinos vaistus;
- pilti į klozetą, kriauklę maistinį aliejų.
Per didelis kiekis vandens gali išplauti aktyvųjį dumblą iš sistemos, o chloras gali paveikti dumblo kokybę, todėl prie sistemos neprijunkite, pavyzdžiui, baseinų ar kubilų. Taip pat venkite biologiškai nesiskaidančių atliekų pateikimo į valymo įrenginį, pavyzdžiui, ausų krapštukų, higieninių įklotų, popierinių rankšluosčių, vystyklų. Svarbu paminėti, kad leistinas kiekis riebalų – riebalų likučiai, susidarę ant lėkščių ar kitų indų. Tad aliejaus iš gruzdintuvės patariama nepilti į klozetą.
Akivaizdu, dirvožemio taršos problema – itin opi. Tinkamai tvarkant buitines nuotekas, galima sumažinti aplinkos taršą ir prisidėti prie gamtos gerinimo. Šiandien valymo įrenginių pasiūla plati, todėl kiekvienas ras sau tinkamiausio dydžio, veikimo principo valymo įrangą. Svarbiausia kreiptis į patikimus gamintojus, kurie ne tik gamina įrangą, bet ir suteikia kitas paslaugas, pavyzdžiui, įrenginių projektavimą, montavimą. Profesionalų įrengta ir tinkamai eksploatuojama valymo įranga sklandžiai veiks ne vienerius metus.
