Valų kaimą vėl saugo kryžius
Kiekvienas žmogus, ieškodamas gyvenimo prasmės, užtarimo, išsigelbėjimo, pasitiki Dievo meile ir gailestingumu. Lietuva – Švenčiausiosios Mergelės Marijos žemė, kur tikėjimas mus visus ypač suvienija.
Gyvename vienoje gražiausių Trakų rajono vietovių – Valų kaime. Šalia Neris ir Saidės upelis, keturi ežerai, Stirnių piliakalnis. O ir sostinė – Vilnius – čia pat. Tuo iš tiesų džiaugiamės.
Neris ir jos siauras pakrantės ruožas su sodybomis, akmenimis upėje, šaltiniais ir pievomis – tai saugoma Neries regioninio parko teritorija. Upės pakrantėje guli mitologinis akmuo Dvylas – Dzvil. Prie jo buvo ir akmuo, pavadintas Vol, kuris buvo suskaldytas tvarkant upės vagą. Žodis Dvylas reiškia Žalas jautis , o Vol slavų kalbose reiškia darbinis jautis. Taigi manoma, kad Valų kaimo pavadinimas yra kilęs nuo šių žodžių.
Senąjį Valų kaimą arčiau prie upės „prispaudė“ sodų bendrijos. Dabartinėje kaimo teritorijoje – net trys sodų bendrijos ir Valų kaimo bendruomenė „Neris“. Čia registruota per š 310 gyventojų, nors realiai gyvena dvigubai daugiau. Šiuo metu Valuose belikę 17 senųjų sodybų, bet mes nepamirštame mūsų kaimo senbuvių – Juzefos Leščinskajos, Genės Kasperovič, Henriko Leščinskio, Jono Radzevičiaus ir kitų.
Anksčiau Valų kaimas buvo prie pat Neries upės, kur dabar yra Kranto gatvė. Ten ir buvo pastatytas pirmasis kaimo kryžius. Maždaug prieš 30 metų, kai steigėsi sodų bendrijos, kiek toliau nuo Neries, dabartinėje Klevų gatvėje, buvo pastatytas antrasis kryžius, kurio jau 10 metų kaip nebelikę.
Laikui bėgant Valų kaimas ir sodų bendrijos plėtėsi link Grigiškių. Į kaimą kėlėsi daug jaunų šeimų iš Vilniaus. Naujieji gyventojai ir kaimo senbuviai susibūrė ir prieš 5 metus įkūrė Valų kaimo bendruomenę „Neris“, kuriai pirmininkauja Elžbieta Ščitienė. Pirmininkės ir kitų narių iniciatyva buvo iškeltas vienas svarbiausių uždavinių – kad Valų kaimą vėl saugotų kryžius. Kaimo senbuviai mums pritarė, visi bendruomenės nariai palaikė, vyko daug derinimų, svarstėme kokią vietą parinkti ir štai šiandien jau turime Valų kaimo kryžių.
Jis pastatytas Valų kaimo bendruomenės „Neris“, sodų bendrijų narių, Seimo narės Dangutės Mikutienės, jos padėjėjos Gelenos Drungilienės, Trakų rajono savivaldybės merės Editos Rudelienės, lentvario seniūno Vyto Rukšėno, Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos direktoriaus Jono Kietavičiaus, kaimo gyventojų ir kitų aukotomis lėšomis. Didelį dėkingumą šiandien reiškiame Trakų urėdijai ir urėdui Vygandui Mierkiui, Lentvario girininkui Stasiui Miliauskui, kurie skyrė medieną kryžiaus gamybai. Statant kryžių padėjo įmonės „Automagistralė“ direktorius Vladislovas Molis.
Na, o – svarbiausia žmonės, kurių rankomis buvo pagamintas ir pastatytas kryžius. Ačiū tariame autoriui – meistrui, medžio drožėjui Nikolajui Ščevinskiui, iniciatoriams – statytojams, tvarkytojams – Danutai ir Jonui Radzevičiams, Vandai ir Henrikui Leščinskiams, Galinai ir Vasilijui Apiševams, Viktorui Ščitui, Nadiai Jodkienei ir kitiems.
Gegužės 10 dieną atėjo laikas garbingoms iškilmėms – pašventinti Valų kaimo kryžių. Į šventę susirinko per šimtą Valų kaimo gyventojų bei sodininkų. Atskubėjo bei sveikinimo žodžius tarė svečiai: Seimo narė D. Mikutienė, jos padėjėja G. Drungilienė, Trakų rajono savivaldybės merė E. Rudelienė, Lentvario seniūnijos seniūnas V.s Rukšėnas, Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos direktorius J. Kietavičius, Lentvario girininkas S. Miliauskas. Susirinkusius pasveikino laikinai einantis Valų kaimo bendruomenės „Neris“ pirmininko pareigas Vytautas Navickas. Jis papasakojo apie mūsų kaimą bei nušvietė visą kryžiaus kelią, pristatė Valų kaimo gyventoją – kryžiaus drožėją N. Ščevinskį.
Valų kaimo vaikai visi kartu padainavo dainą „Aleliuja“. Šventinimo apeigas atliko Grigiškių Šventosios Dvasios parapijos klebonas Andžej Andžejevski. Kunigas kartu su parapijiečiais meldėsi dviem kalbomis – lietuviškai ir lenkiškai. Vienuolės Viktorija ir Lucija kartu su mergaitėmis pagiedojo kelias giesmes. Ceremoniją visi užbaigėme skambia daina „Viešpaties lelija“ ir bendra nuotrauka.
Valų kaimo kryžius – mūsų kaimo gyventojų santarvės ir gerovės simbolis.