22 rugpjūčio, 2023
Lietuvos nacionalinis muziejus

Duris atveria dvi parodos apie sovietmečio Lietuvos „neišspręstas kompozicijas“ ir asmenines tragedijas

Ar XX a. diktatorių įsuktas cenzūros ir propagandos aparatas toliau veikia mūsų laikus? O gal okupantų ideologinės klišės atsikartoja šiandienos agresorių retorikoje? Rusijos karas prieš Ukrainą parodo, kad taip. Iki šiol tebesitęsiantys Kremliaus bandymai sunaikinti Ukrainą verčia atsigręžti į skaudžią okupacijų patirtį ir iš naujo permąstyti po Antrojo pasaulinio karo sovietų okupuotose teritorijose diegtus imperinius naratyvus. Lietuvos nacionalinis muziejus Naujajame arsenale vienu metu atidaro dvi parodas – „Neišspręsta kompozicija. Antrasis pasaulinis karas sovietų Lietuvos dailėje“ bei „Laiko šukės ir aidai. Sovietinė cenzūra Rimanto Dichavičiaus kūryboje“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė sako, kad apie sovietinį okupuotos Lietuvos laikotarpį kalbėti iki šiol sunku: į viešumą vis iškyla praeities traumos, nepatogios temos, tačiau tinkamo laiko apie jas kalbėti niekada nebus.

„Sovietinės okupacijos patirtis yra sudėtingas iššūkis, tačiau naujo ideologinio puolimo kontekste itin svarbu kalbėti apie okupuotos Lietuvos patirtis, kolonizacijai pasitelktus sovietų naratyvus, vėl tampančius oficialia agresyvios kaimynės valstybės pozicija. Nors Didžiojo tėvynės karo vaizdavimas pokario Lietuvos dailėje ir nustumtas į tyrinėjimų pakraščius, tačiau tai mūsų komplikuotos istorijos sudėtinė dalis. Juo labiau kad dabartinio karo Ukrainoje kontekste svarbu suprasti, kaip okupacija gali iškraipyti tautos istoriją, sunaikinti jos kultūrą“, – priduria R. Kačkutė.

„Neišspręsta kompozicija“ – sovietų dailės cenzorių pamėgta frazė, kuria kritikuotas kūrinio meninis lygis ir oficialios ideologinės linijos neatitinkanti siužeto interpretacija. Parodos kontekste ji referuoja į sudėtingas okupuotos Lietuvos dailės gyvenimo peripetijas, sovietmečiu iškreiptus istorinio naratyvo akcentus ir šiandien tebeiškylančius mūsų atminties konfliktus. Ekspozicijoje dekonstruojami žymiausi sovietinės Lietuvos dailės kūriniai, įkūniję propagandinį „Didžiojo tėvynės karo“ (DTK) naratyvą ir atsidūrę istorijos paraštėse.

Parodos „Neišspręsta kompozicija. Antrasis pasaulinis karas sovietų Lietuvos dailėje“ kuratorė Indrė Urbelytė teigia, kad dauguma visuomenę skaldžiusių ar tebeskaldančių dailės kūrinių yra istoriniai artefaktai, okupacijos laikotarpio ženklai, o ne estetiniai, grožėjimuisi skirti objektai.

„Mums svarbus šių kūrinių politinis, socialinis, istorinis kontekstas ir ką jis liudija apie opresines režimo praktikas. Žinoma, tikrai ne visi parodoje eksponuojami kūriniai yra propagandiniai, dažnu atveju propagandiniais juos paversdavo sovietų sukurti naratyvai. Parodos pavadinimas tapo mūsų koncepcijos ašimi – ieškojome būdų atskleisti šios sudėtingos, nepatogios ir vis dar neišspręstos mūsų istorinės praeities dėlionę“, – priduria kuratorė I. Urbelytė.

Neišspręstos kompozicijos atvejo analize taps tuo pat metu Naujajame arsenale atidaroma paroda „Laiko šukės ir aidai. Sovietinė cenzūra Rimanto Dichavičiaus kūryboje“. Šios parodos kuratorės Renatos Kovalčiukienės ir Virginijos Semėnaitės idėja – garsaus menininko kūrybos parodymas trimis pjūviais: draustos, koreguotos ir leistos. XX a. 7–9 dešimtmečiais R. Dichavičiaus kūryba sovietinės cenzūros buvo ir drausta, ir kritikuota, o ta, kuri be kliūčių įveikdavo patikrinimo filtrus, dažniausiai jau būdavo iš dalies deformuota autoriaus savicenzūros.

Sovietmečiu fotomenininko Rimanto Dichavičiaus archyve į stalčių nugulė dvi stambios kolekcijos – „Aktai“ ir „Lietuvos etnografija“. Tačiau norint išlaviruoti sovietinės cenzūros srovėse ir įtilpti į privalomų ar leistinų temų bei simbolių rėmus, reikėjo išminties ir sugebėjimo veikti pagal savo taisykles. Atrastas raktas į cenzūros reikalavimus menininkui padėjo XX a. 7–9 dešimtmečiais kurti lakštų, knygų ir taikomosios grafikos bei plakatų srityse.

Jo kūryba balansavo tarp meninės kalbos ir sovietinės cenzūros ribų tiek darbuojantis žurnale „Moksleivis“ ir leidykloje „Mintis“, tiek kuriant individualiai.

Parodos rengiamos rekonstrukcijai uždaromame Naujajame Arsenale – pagrindiniame Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje. Iki pat 1968 m., kai buvo atverta pirmoji tuomečio LSSR Istorijos ir etnografijos muziejaus ekspozicija, pastatas beveik du šimtmečius atliko karinę funkciją. Pasirinkta reprezentacinė sostinės teritorija, vaizduojama dalyje parodos eksponatų, architektūriniams tyrimams praardytos muziejaus sienos konceptualiai papildys parodos pasakojimą ir simboliškai užbaigs šį Naujojo Arsenalo istorijos tarpsnį.

Parodos „Neišspręsta kompozicija. Antrasis pasaulinis karas sovietų Lietuvos dailėje“ ir „Laiko šukės ir aidai. Sovietinė cenzūra Rimanto Dichavičiaus kūryboje“ veiks nuo 2023 metų rugpjūčio 23 d. iki 2024 metų kovo 3 d. Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1.

 


14 sausio, 2025

Laisvės gynėjų diena mums primena, kokia brangi ir trapi yra mūsų kiekvieno ir šalies laisvė, kokie vieningi ir drąsūs mes […]

14 sausio, 2025

2025 m. sausio 10 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vyko itin jautri ir prasminga popietė, skirta Laisvės gynėjų dienai […]

14 sausio, 2025

Lietuvoje neretai nauji ar rekonstruojami pastatai sukelia aštrių diskusijų ne tik tarp įvairių sričių profesionalų, bet ir visuomenėje, tačiau dar […]

13 sausio, 2025

Sausio 9–31 dienomis Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos Smėlynės padalinyje eksponuojama smilginių sodų paroda „Smilginukai“, kviečianti susipažinti su lietuvių liaudies […]

13 sausio, 2025

Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, publicistui, buvusiam politiniam kaliniui, kunigui Juliui Sasnauskui įteikta 2024 metų Laisvės premija. Pirmadienį iškilmingame Laisvės […]

13 sausio, 2025

Penktadienį iš pareigų pasitraukė Plungėje įsikūrusio Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas, praneša Plungės rajono savivaldybė. „Šią savaitę Žemaičių dailės […]

12 sausio, 2025

Prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos pastato ir Seimo rūmų sekmadienio popietę uždegti Sausio 13-ajai skirti atminimo laužai. Sekmadienį […]

11 sausio, 2025

Minint 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, Lietuvoje pradedamas jo metams skirtų renginių ciklas. Šeštadienį Druskininkuose vyks elektroninės muzikos simfonijos […]

10 sausio, 2025

Kalendoriai – svarbi mūsų spaudos paveldo dalis. Juose užfiksuotos visokeriopos to meto aktualijos teikia vertingų žinių apie Lietuvos raidą. Antazavės […]

10 sausio, 2025

Sausio 6 dieną Vilniaus arkivyskupija surengė spaudos konferenciją, pristatydama 2024 m. gruodžio 16 d. Vilniaus arkikatedros požemiuose surastas paveldo vertybes […]

10 sausio, 2025

Vilniaus arkikatedros požemiuose atrastą slaptavietę su Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtomis karališkomis […]

10 sausio, 2025

1991-ųjų Sausio įvykių metu daugelis jautėsi privalą būti Vilniuje prie Seimo ar Televizijos bokšto, esantys Kaune važiavo budėti į Sitkūnus […]

9 sausio, 2025

2025 metais Dreverna, oficialiai tapusi Mažąja Lietuvos kultūros sostine, pakvies į dar daugiau įdomių ir prasmingų renginių. Startas jiems bus […]

9 sausio, 2025

Informaciją, kad Kaliningrado valdžios sprendimu pakeistas Tolminkiemyje veikiančio memorialinio Kristijono Donelaičio muziejaus pavadinimas, pervadinant jį į Literatūrinį muziejų, kultūros ministras […]

9 sausio, 2025

Ką bendro turi 2024-ųjų Paryžiaus olimpinės žaidynės, „Grammy“ apdovanojimai, Chrisas Brownas, Shakira, „The Black Eyed Peas“ ir Druskininkai? Tai pasaulinio […]

8 sausio, 2025

Kauno centre iškilo neišlikusiai tarpukarinei miesto architektūrai skirta 4 bronzinių skulptūrų kompozicija. Skulptoriaus Rimanto Okulič-Kazarino sukurtomis miniatiūromis įamžinta architekto Felikso […]

7 sausio, 2025

Kaliningrado valdžios sprendimu pakeistas Tolminkiemyje esančio memorialinio Kristijono Donelaičio muziejaus pavadinimas, praneša LRT televizija. Skelbiama, jog nuo šiol įstaiga vadinsis […]

6 sausio, 2025

Vilniaus arkikatedros požemiuose atrasta slaptavietė su valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros laidojimo insignijomis. „Trys karaliai šiais metais mums atnešė dovanų […]

6 sausio, 2025

2025 m. sausio 4-ąją dieną Alytuje vyko Lietuvos laisvės gynėjo, Dainavos apygardos vado Liongino Baliukavičiaus-Dzūko 100-ųjų gimimo metinių minėjimo renginys. […]

5 sausio, 2025

Sausio 1 d. Lietuvių literatūros mėgėjai, visuomenininkai, šauliai, miestiečiai  ir miesto svečiai  tradiciškai susitiko Klaipėdoje, Liepų gatvėje   prie paminklo kun. […]