Verslas palaiko baudų už nelegalų darbą didinimą, tačiau kritikuoja siūlymą jas skaičiuoti nuo apyvartos – tam pritaria profsąjungos

Verslo ir darbdavių konfederacijos palaiko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) iniciatyvą didinti baudas už nelegalų darbą, tačiau pasiūlymą jas apskaičiuoti nuo apyvartos vadina neteisingu – tai esą galėtų sužlugdyti mažo pelno įmones.

Savo ruožtu profesinių sąjungų atstovai teigia priešingai ir sako, kad gresiančių baudų dydžiai turi kuo labiau atgrasyti darbdavius nuo neteisėtos praktikos įdarbinant asmenis.

Taip socialiniai partneriai reagavo į antradienį Trišalei tarybai pristatytus SADM legalaus darbo projektus, tarp kurių – siūlymas ženkliai didinti baudas už neteisėtą darbą.

„Siekiame, kad būtų bent du kartus daugiau nelegalaus darbo patikrų ir bent 3 kartus didesnės baudos už nelegalų darbą“, – pristatydamas Užimtumo įstatymo, Civilinio kodekso ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimų paketą sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Už nelegaliai įdarbintus asmenis darbdaviams SADM siūlo skirti 2,5 proc. apyvartos siekiančias baudas už kiekvieną asmenį. Minimali bauda siektų 3 minimalius mėnesinius atlyginimus (MMA) – 2772 eurų, maksimali – 0,5 mln. eurų. Tuo metu už pakartotinį pažeidimą norima numatyti 5 proc. apyvartos dydžio baudą, kurios minimumas siektų 6 MMA (5544 eurus), maksimumas – 1 mln. eurų.

Teisėtai įdarbinus anksčiau nelegaliai dirbusį asmenį ir išmokėjus bent 3 MMA dydžio atlyginimą, būtų taikoma minimali bauda.

„Baudos juridiniams asmenims nuo apyvartos už nelegalų darbą (…) tikrai grėsmingos, pagal tai ką esame numatę. Bet tikslas mūsų nėra susirinkti baudas. Tikslas – kad nebūtų darbinama nelegaliai“, – aiškino viceministras.

Pasak V. Šilinsko, pakeitimais siekiama spręsti neteisėto darbo problemą, didinti legaliai šalyje dirbančių asmenų skaičių.

„Jei daugiau žmonių dirba, apskritai Lietuva turtingesnė, nes tie žmonės susimoka mokesčius per gyventojų pajamų mokestį, per „Sodros“ įmokas, per vartojimą susimoka akcizus“, – teigė jis.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė ir Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentė Aurelija Maldutytė teigė, jog baudų už nelegalų darbą didinimui darbdaviai pritartų, jei jos siektų nuo 3 iki 12 MMA, nebūtų skaičiuojamos nuo apyvartos.

Ji pabrėžė, kad skirti baudas pagal įmonės apyvartą – neteisinga ir neadekvatu, kadangi pažeidimą atlikusios įmonės gali būti nepelningos.

„Mūsų nuomone, baudos turėtų būti visiems nuo 3 iki 12 MMA. Tas baudos dydis, kuris yra nuo apyvartos, manome, yra neteisingas ir turėtų būti panaikintas. Apyvarta tikrai nėra lygu pelnui ir įmonės yra labai skirtingos. Tai yra tiesiog neadekvatu ir šitas dydis neturėtų likti“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė A. Maldutytė.

Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė antrino, esą tikėtina, jog kai kurioms įmonėms, gavus pagal apyvartą apskaičiuotą baudą, gali būti sunku išsilaikyti.

„Būtų tikrai neproporcinga būtų bausti nuo apyvartos. Pavyzdžiui, yra įmonių, kurios dirba su vieno ar kelių procentų marža, ir tai gali lemti įmonės išlikimo klausimus“, – teigė I. Rizgelė.

Savo ruožtu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė akcentavo, kad SADM siūlomas baudų apskaičiavimo modelis turi likti, kadangi, jos teigimu, baudos privalo atgrasyti nuo pažeidimų.

Tokia praktika, pabrėžia darbuotojų atstovė, taikoma kitose Europos šalyse.

„Bauda turi būti atgrasanti. Nebūtinai inspektoriai turi skirti maksimalią baudą, bet tas, kas veikia nesąžiningai, turi jausti realybę, kokią baudą gali gauti.

BDAR (už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimus – ELTA), ten dar didesnės baudos, bet nemirštame, gyvename ir pakankamai normaliai funkcionuoja reglamentas. Kažkaip prie jo esame prisitaikę. Manau, kad prisitaikysime ir šį kartą“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Profesinės sąjungos „Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimas“ vadovas, buvęs LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas taip pat akcentavo, kad baudos pirmiausia turi atgrasyti nuo tyčinių neteisėtų veiksmų.

„Jei žmogus piktybiškai priima nelegalų darbuotoją dirbti, jis žino kas jo laukia. Reiškia, jis tikisi, kad tų sankcijų kažkokiomis priemonėmis išvengs. (…) Turėtume pritarti tokiems baudos dydžiams. Jei kolegos yra sąžiningi verslininkai, kurie net negalvoja apie nelegalų priėmimą, tos baudos jų visiškai neturėtų liesti“, – tikino A. Černiauskas.

Tuo metu I. Rizgelė pažymėjo, kad baudos nuo apyvartos skaičiuojamos už pažeidimus, kurių pasekmės yra kur kas rimtesnės nei nelegalus darbas.

„BDAR atveju, tiek, pavyzdžiui, už konkurencijos teisės pažeidimus (kuomet taikomos to paties principo baudos nuo apyvartos), turime atsižvelgti, kad ten – piktybiniai pažeidimai, kurių pasekmės yra juntamos gerokai plačiau. Kaip, pavyzdžiui, kartelinių susitarimų atveju, ką gali pajusti visos rinkos.

Nenuvertinant nelegalaus darbo pažeidimų, turime atsižvelgti, kad pasekmės yra mažesnio pobūdžio“, – sakė verslo atstovė.

Siūlomus pakeitimus SADM yra įtraukusi į Vyriausybės darbų programą kitą savaitę prasidėsiančiai Seimo rudens sesijai. Joje numatyta, kad pataisos turėtų būti teikiamos lapkritį.