Aukštaitijos muziejai atveria gotikos paslaptis
2023 m. gegužės mėnesį startavo nauja Lietuvos muziejų asociacijos inicijuota Lietuvos muziejų kelio (LMK) projekto kultūros paveldo sklaidos šešerių metų programa „Gimtoji Europa“. Šių metų Lietuvos muziejų kelio tema – „Europos ženklai Lietuvoje: gotika“. Ji sumanyta pasitelkiant Česlovo Milošo (Czeslawas Miloszas (1911–2004)) esė „Gimtoji Europa“, kurią Nobelio premijos laureatas sukūrė emigracijoje. Tai esė apie Europą rytų europiečio, rašytojo akimis, kurios įžvelgė kaip būti Europoje ir jaustis europiečiu, nepamirštant gimtosios vietos, o kartu jaučiant ir suvokiant įvairių Europos kultūrų sąveiką.
Visą vasarą muziejų ir parodų erdvių lankytojai buvo kviečami į šios programos renginius Dzūkijoje (gegužės 18 – birželio 11 d.), Suvalkijoje (Sūduvoje) (birželio 12 – liepos 2 d.), Mažojoje Lietuvoje (liepos 3 – liepos 23 d.) Žemaitijoje (liepos 24 – rugpjūčio 20 d.).
Aukštaitijos regione programa prasidėjo dar rugpjūčio 21 d. ir artimiausiomis savaitėmis kviečia lankytojus renginių gausa. Duris į muziejų parodas, saugyklas, bibliotekas atvers Biržų krašto muziejus „Sėla“, Zarasų r. savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius, Utenos krašto muziejus, Senoji Zapyškio bažnyčia, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Rokiškio krašto muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Atvykusiųjų lauks muziejininkų parengtos ekspozicijos, pasakojimai, gotikos ženklų paieškos senuosiuose leidiniuose, rūsiuose, legendose, meno kūriniuose.
Rugsėjo 5 ir 6 dienomis paroda ,,Lietuviškoji gotika: Trakų estetikos ir fenomeno refleksijos“ lankytojus pakvietė iš karto dviejuose Lietuvos miestuose. Biržų krašto muziejus „Sėla“ ir Zarasų r. savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius lankytojus supažindins su Trakų istorijos muziejaus parengta ekslibrisų paroda.
Rugsėjo 8 d. Utenos kraštotyros muziejus kviečia į senųjų leidinių parodą „Keturi gotikos šimtmečiai: nuo karybos iki raštijos“. Uteniškiai muziejininkai didžiuojasi, kad vieno svarbiausių Vakarų civilizacijos ženklų – raštijos paminklai yra saugomi ir Utenos kraštotyros muziejuje. Utenos kraštotyros muziejaus įkūrėjas Antanas Namikas (1887–1980) muziejui padovanojo surinktą archeologijos ir senųjų, XVIII a., raštų kolekciją. Muziejaus fonduose saugoma dalis kraštotyrininko Antano Pakalnio (1892–1984) Klevėnų k., Anykščių r. įkurto muziejaus eksponatų, tarp jų ir XVII a. leidiniai, spausdinti gotišku šriftu. Jie dar niekada nebuvo rodyti lankytojams!
Nespėjusius rugpjūčio pabaigoje dalyvauti ekskursijose senojoje Zapyškio bažnyčioje, tai padaryti kviečiame rugsėjo 8 d. vakare (18.00). Zapyškio istorija prasidėjo XVI amžiaus pradžioje, kuomet didikai Sapiegos iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro gavo žemių su valstiečiais, ir manoma, Zapyškį tikėjosi paversti įtakingu miestu, prekybos centru. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią supa istorijos, kuriose darniai jungiasi mitai, legendos ir faktai. Ekskursijos metu sužinosite, kodėl ji vadinama Lietuvos bažnyčių motina, išgirsite apie bažnyčios architektūrinį unikalumą, pamatysite, kokiais išskirtiniais eksponatais bažnyčia garsėjo iki XX amžiaus pradžios, kuomet buvo nuspręsta uždaryti nuolat potvynių užliejamą ir vienišą kairiajame Nemuno krante likusią šventovę.
Į ypatingą kultūrinį susitikimą „Madonų su kūdikiu vaidmuo Vakarų ir Lietuvos religinėje vizualinėje kultūroje“ rugsėjo 9 d. kviečia Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Jame ne tik išgirsite kada ir kaip gotikos stiliaus menas atkeliavo į Lietuvą, bet ir kartu apžvelgsite muziejuje saugomas gotikines Madonas. ,,Veliuonos Madona“ – viena gražiausių gotikinių skulptūrų Lietuvoje. Ši skulptūra rasta užmūryta rūsio sienoje, 1964 m. restauruojant Kauno Dominikonų bažnyčią. Žinoma, kad Madona iš Veliuonos bažnyčios 1931 m. buvo eksponuota Pirmojoje Lietuvos senojo bažnytinio meno parodoje, po to pateko į Bažnytinio meno muziejų ir karo metu slepiama užmūrijant bei bandant ją išsaugoti . „Madonos su kriauše“ skulptūros kilmė nežinoma. 1931 m. ji buvo eksponuota Pirmojoje Lietuvos senojo bažnytinio meno parodoje, po parodos deponuota Bažnytinio meno muziejui. 1994 m. ,,Madona su kriauše“ buvo grąžinta Valstybiniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui (dabar – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus), 1994–1997 m. restauruota Vilniuje.
Ką labiau domina architektūra, o ypač senieji rūsiai, tuos tą pačią rugsėjo 9 d. į kultūrinę popietę „Maironio rūmų ir rūsių istorija“ kviečia Maironio lietuvių literatūros muziejus.
Nors Maironio lietuvių literatūros muziejus įkurtas vėlyvojo baroko (rokoko) stiliaus rūmuose, gotikiniai XV–XVI a. rūsiai yra vieni seniausių mieste ir puikiai išsilaikę iki šiol. Šiuose rūmuose jų yra keli, visi skirtingi ir įdomūs, ir tik šios ekskursijos metu galėsite pamatyti visus, nes, paprastai, lankytojai į kai kuriuos nekviečiami!
Rugsėjo 15 d. į edukacinį užsiėmimą „Gotikos abėcėlė“ jaunuosius smalsuolius kviečia Rokiškio krašto muziejus. Tyzenhauzo alėjoje vyksiančiame užsiėmime dalyvaujantys bus supažindinami su gotikos stiliaus istorija ir raida, jo svarbiausiais elementais.
Rugsėjo 21 d. Lietuvos muziejų kelio programa kviečia į Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus. Čia vyks paskaita ,,Gotikos ženklai Vilniaus pilyje: nuo Ankstyvosios mūrinės pilies iki didžiųjų kunigaikščių rezidencinių rūmų“ ir teminė ekskursija ,,Gotikos epochos mūrai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose”.
Paskaitoje klausytojai sužinos, kaip pati ankstyviausia Lietuvos mūrinė gynybinė pilis per XIII a. pab.–XVI a. pr. laikotarpį tapo didžiųjų kunigaikščių rezidencija. Bus apžvelgti pagrindiniai šios epochos gynybinių ir reprezentacinių statinių raidos bruožai, archeologiniai radiniai bei įdomesni kasdienio gyvenimo aspektai. Paskaitą skaitys archeologai Egidijus Ožalas ir Gintautas Striška. Po paskaitos muziejus kvies į apžvalginę ekskursiją susipažinti su gotikos atspindžiais jo nuolatinėje ekspozicijoje.
Rugsėjo 22 d. dar kartą susitikti kviečia Utenos kraštotyros muziejus. Šį kartą tai grįžtamojo pobūdžio renginys/akcija „Keturi gotikos šimtmečiai: nuo karybos iki raštijos“. Pakvietę ieškoti atsakymo į klausimą: „Kokius gotikos veidus galima pamatyti Utenos krašte?“, muziejininkai kvies savo gerbėjus dalyvauti akcijoje. Nuo rugpjūčio 28 d. iki rugsėjo 22 d. muziejaus socialinių tinklų paskyroje uteniškius (ir ne tik!) ragina aplankyti Utenos krašto piliakalnius, nusifotografuoti ir atsiųsti nuotrauką (-as) į muziejų. O rugsėjo 22 d. lankytojus kviečia į kultūros popietę patyrinėti piliakalnių ir palaidojimo vietų radinių, rasti panašumų ir skirtumų tarp vietos meistrų ginklų ir įrankių bei atvežtinių iš užsienio, diskutuoti, remiantis šiais pavyzdžiais, apie Europos ženklus Lietuvoje ir mūsų krašte, Lotynų civilizacijos įtaką mūsų baltiškajai tapatybei.
Rugsėjo 27 d. senojoje Zapyškio bažnyčioje planuojamas Lietuvos muziejų kelio programos „Gimtoji Europa“ 2023 m. temos „Europos ženklai Lietuvoje: Gotika“ uždarymo renginys, kuriame bus apibendrintos šių metų patirtys, bei pradedama ruoštis kitų metų projektui.
2023-2028 m. truksianti kultūros paveldo sklaidos programa kasmet kvies į muziejų kelią, siūlantį lankytojams pažinti Europos lotyniškosios civilizacijos ženklus Lietuvoje, atrasti jų vertę ir svarbą mūsų tapatybei: „Europos ženklai Lietuvoje: Gotika“ – 2023 m.; „Europos ženklai Lietuvoje: Renesansas“ – 2024 m.; „Europos ženklai Lietuvoje: Barokas – 2025 m.“; „Europos ženklai Lietuvoje: Klasicizmas“ – 2026 m.; „Europos ženklai Lietuvoje: Istorizmas“ – 2027 m. (neogotika, neorenesansas, neobarokas, neoklasicizmas ir kt.); „Europos ženklai Lietuvoje: Modernas“ – 2028 m.
