I. Šimonytė: biudžetas nebus nei pozicijos, nei opozicijos, nei prezidento rinkiminės kampanijos piniginė
Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad 2024 m. valstybės biudžetas nebus parlamentinių partijų ar prezidento Gitano Nausėdos „rinkimų kampanijos piniginė“. Politikė tikina, kad Lietuva turi grįžti prie fiskalinės drausmės,
„Žinoma, rudens sesija visada yra biudžeto sesija. Ji visada pasižymi sunkiu darbu suderinti neribotus pageidavimus su ribotomis galimybėmis. Šį kartą tai vyks dar ir artėjančių rinkimų kontekste, kai kažkam pasirodys, kad galima bandyti mokesčių mokėtojų pinigais finansuotis savo rinkiminę kampaniją“, – sekmadienį pristatydama pagrindinius Vyriausybės darbus šioje rudens sesijoje parlamente kalbėjo I. Šimonytė.
„Biudžetas nebus niekieno rinkiminės kampanijos piniginė – nei pozicijos, nei opozicijos, nei prezidento, nutarusio, kad 35 proc. mokesčių pajamų su BVP santykio pasiekimas, žadėtas 2019 m., yra bergždžias reikalas ir todėl dabar gerovę reikia kurti mažinant mokesčius, didinant išlaidas, o sąskaitas pasiūlius apmokėti Vyriausybei. Tiksliau – rinkėjams“, – kritikos pasikeitusiai šalies vadovo Gitano Nausėdos pozicijai negailėjo ji.
Todėl prognozuodama, kaip gali vystytis būsimų metų biudžeto svarstymai ir kokie pageidavimai jau yra išsakomi, I. Šimonytė akcentavo, kad kiekvienas toks siūlymas turės būti pagrįstas konkrečiu finansavimu.
„Nuo visų esančių čia atsakingumo priklausys, kiek lėšų reiks atimti nuo savęs ir atidėti skolos aptarnavimui ateityje, todėl kiekvienas, kas siūlys naujas, niekuo nepadengtas lengvatas ar vairiausias išlaidas, (…) turės atsakyti sau į klausimą – kokių išlaidų bus pasirengęs atsisakyti, kad neleistų palūkanoms už populizmo skolą ėsti finansavimo socialinei apsaugai, švietimui, sveikatos apsaugai, viešajai tvarkai ir infrastruktūrai“, – nurodė ministrė pirmininkė.
„Kolegoms opozicijoje tai gali atrodyti kaip bereikalingas ir betikslis moralizavimas, bet ši salė matė politikų, kurie naudodamiesi politine konjunktūra sugebėjo įmušti keletą įvarčių Kirkilo Vyriausybei, bet paskui turėjo traukti iš tinklo ne tik tai, ką padarė skaičių nekenčianti tuometinė ministrė, bet ir tai, prie ko prisidėjo patys“, – priminė ji.
Atsakė į socialdemokratų kritiką: kai nedemonstruoji neapykantos skaičiams, galima pamatyti, kad situacija žmonėms išlieka palanki
Premjerė savo kalboje Seimo nariams taip pat adresavo ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) žertą kritiką Vyriausybei. Pasak partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės, „konservatorių ir liberalų Vyriausybė jau trejus metus tęsia šaltų skaičių politiką, daro žiaurius optimizavimus ir populistines desovietizacijas“.
I. Šimonytės teigimu, nepaisant nuo I-ojo metų ketvirčio teiktų nepalankių nuomonių ir prognozių apie, pasak jos, „dramatišką ekonominę situaciją“, ministrė pirmininkė patikino, kad vidutinis darbo augimas viršys prognozes. Be to stebimas ir ženklus infliacijos lėtėjimas.
„Kai nedemonstruoji tokios neapykantos skaičiams – kaip kai kurie politikai – o juos ne tik pažįsti, bet ir bandai suprasti, galima pamatyti, kad nepaisant iššūkių, situacija žmonėms išlieka palanki“, – pabrėžė I. Šimonytė.
„Jau antrąjį ketvirtį buvo fiksuotas realių pajamų augimas, lyginant su praėjusiais metais. Kol kas dar tik viešajame sektoriuje, kuriuo oponentai kaltina Vyriausybę nesirūpinant. Nors tie patys „šalti skaičiai“ sako visai ką kitą“, – ironizavo ji.
Rugsėjo 10 d. prasidėjo Seimo rudens sesija. Kaip ir kasmet, tarp pagrindinių rudens sezono darbų – 2024 m. valstybės biudžeto, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas ir su jais susijusių projektų svarstymas.