Akmenės LEZ atverta tvarios statybos ir renovacijos konstrukcijų gamykla: įkūrėjai tikisi statybos sektoriaus transformacijos

Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) trečiadienį buvo atverta pirmoji tokio tipo tvarios statybos ir renovacijos konstrukcijų gamykla Baltijos šalyse. Kaip teigia tarptautinės investicinė VMG grupės, „Hanner“ ir BRAITIN valdomo fondo „Baltic Industrial Fund II“ atstovai, 100 mln. eurų vertės gamykloje planuojama sukurti apie 200 naujų aukštos pridėtinės vertės darbo vietų, o jos produkcija prisidės prie žaliojo kurso vykdymo.

Pasak VMG grupės akcininko ir investuotojo Sigito Paulausko, ši gamykla prisidės prie tinkamos renovacijų sistemos ir medžiagų Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje teikimo. Taip pat, jo teigimu, joje bus gaminamos medžiagos, kurios pakeis statybose naudojamas gelžbetonio ir metalo konstrukcijas.

„Šiuo metu aktualija, susijusi su ekonominiais klausimais ir tvariu mūsų gyvenimu – tai renovacija. Mes daug kalbame apie renovaciją, bet iš tiesų Lietuvoje nebuvo nei sistemos, nei tinkamų medžiagų, nei dalykų, kurie leistų greitai ir kokybiškai spręsti tas problemas. Ir tai liečia ne tik Lietuvą, bet ir visą Europos Sąjungą. Todėl ir egzistuoja mūsų pasiryžimas investuoti ir sukurti medžiagas, kurios pakeičia gelžbetonį, metalo konstrukcijas“, – trečiadienį gamyklos atidarymo ceremonijos metu teigė S. Paulauskas.

Tuo metu aplinkos ministras Simonas Gentvilas pastebėjo, kad šioje gamykloje jau gaminamos konstrukcijos svarbios mažinant cemento rinkos išskiriamas emisijas, kas aktualu siekiant Europos žaliojo kurso tikslų.

„Mes Rytų Europos rinkoje turėsime gamyklą, kuri eksportuos produktą į aukštesnio standarto rinkas ir ruošia statybos sektorių žymiai aukštesniems standartams. Visa tai vyksta labai simboliškai, nes vos už kelių kilometrų nuo šios gamyklos yra Akmenės cemento bokštai. Akmenės cementas per metus išmeta beveik milijoną tonų CO2 emisijų. Ir jeigu visos cemento pramonės emisijas skaičiuotume kaip atskiros valstybės, ji užimtų trečią vietą pasaulyje, pagal išmetamą CO2 kiekį“, – komentavo S. Gentvilas.

Ministras taip pat paminėjo, kad gamykloje ruošiamos detalės jau artimu metu bus naudojamos Lietuvoje. Jis priminė, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. statant naujus visuomeninės paskirties pastatus bus privaloma panaudoti bent 50 proc. iš atsinaujinančių organinių medžiagų pagamintų statybos produktų.

„Jau trejetą metų diskutuojame apie tai, kaip mes galėtume „žalinti“ statybas. Štai mes priėjome momentą gaminti naują ir revoliucinį projektą, kuris atvestų naują statybų epopėja. Kaip tik neseniai Vyriausybė priėmė sprendimą, kad pusė visų Vyriausybės statomų projektų būtų daromi iš 50 proc. organinių medžiagų“, – paminėjo jis.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pastebėjo, kad kadangi šioje gamykloje bus gaminami galutiniai statybos produktai, tai teigiamai atsilieps Lietuvos pramonės sektoriui. Pasak jo, tokia gamykla taip pat duos postūmį ir specifiškai Lietuvos medienos pramonei.

„Ši gamykla uždaro vertikalios integracijos produkto gamybos grandinę. Nes bus gaminami ne pusfabrikačiai, plokštės, o galutinis produktas, kurio didesnė pridėtinė vertė reiškia didesnį pelną. O didesnis pelnas per sunkmetį visada leidžia geriau išgyventi. Taigi šiandien dienai matau šią gamyklą, kaip galimybę išjudinti mūsų pauzę pramonės sektoriuje, ypač medienos sektoriuje. Ir tikimės, kad ši investicija duos postūmį dabar medienos pramonėje, kurios kritimas kol kas sustojęs, kilti į viršų“, – aiškino V. Janulevičius.

Taip pat LPK prezidentas pastebėjo, kad šios gamykloje gaminami medienos produktai yra iš 100 proc. atsinaujinančių išteklių. Tai, jo manymu, yra svarbu atsižvelgiant į nuo 2025 m. galiojantį ES anglies dioksido mokestį, taikomą importuojamiems produktams, kuris pakeis Europos rinką.

„Viskas, kas čia yra pagaminama, tai bus pagaminta 100 proc. iš atsinaujinančių išteklių. Tai yra svarbu, dėl ateinančio CO2 mokesčio Europoje, įsigaliojančio nuo 2025 m.“, – teigė jis.

Pasak „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio, ši gamykla – tai pirmas žingsnis skydinių namų statybos transformacijos link. Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje įrengiami tik nedideli, vieno aukšto skydiniai namai, bet veikiant šioms gamykloms, jie bus statomi iki 3 aukštų, o komponentai taip pat bus eksportuojami į Norvegiją, kur iš šių plokščių konstruojami 18 aukštų daugiabučiai.

„Čia yra pirmas etapas. Antras etapas yra greta. Turėtų būti statoma viena gamykla, kurioje bus gaminamos detalės iš kurių statomi skydiniai namai, kaip dabar daromi iš betoninių skydų. Tad bus statoma panašaus dydžio gamykla iš kurių bus surenkami namai, kas sudarys sąlygas labai greitai, kokybiškai ir nebrangiai pastatyti namus. Kol kas Lietuvoje leidžiama tik iki 3 aukštų, bet orientuojamės į eksportą, į Skandinaviją, kur statomi jau iki 18 aukštų gyvenami namai“, – aiškino A. Avulis.

„Pirmas žingsnis padarytas šiandien. Kitas žingsnis bus po metų, jeigu nepasiseks, po pusantrų“, – pridūrė jis,

Taip pat „Hanner“ pirmininkas paminėjo, kad kadangi tvarios statybos ir renovacijos konstrukcijų gamykloje bus ruošiamas galutinis produktas, Europa daugiau sužinos apie Lietuvoje esančius gamintojus. Pasak jo, šiuo metu Lietuvių gamintojai Europoje yra mažai žinomi, nes galutiniai produktai, daromi iš jų paruoštų detalių yra surenkami kitur.

„Lietuvos įvaizdis Europos lygmenyje išaugs. Nes kai Lietuvoje gaminamos detalės ir iš tų detalių renkami automobiliai Vokietijoje, visi nuopelnai tenka jiems. Mes darome daug pusfabrikačių, kurie surenkami kitose šalyse. Tai šios investicijos sutelktos į galutinį produktą ir būtent aukštesnės pridėtinės vertės produktą“, – teigė jis.

Bus gaminamos ir eksportuojamos tvarios statybos, renovacijos medžiagos

Gamykloje bus gaminama sluoksninė lukštų mediena (LVL), dvitėjinės sijos (I-joist), statybinės medžio drožlių plokštės, vėliau asortimentą planuojama plėsti. Atidaromos gamyklos metiniai gamybos pajėgumai – 120 tūkst. kubinių metrų LVL, 15 mln. tiesinių metrų I-joist ir 200 tūkst. kubinių metrų statybinių medienos drožlių plokščių.

Produkciją žadama parduoti vietos rinkoje, taip pat „VMG Lignum Construction“ gamykloje Skandinavijos, Š. Amerikos, Australijos ir didžiosioms Europos rinkoms kasmet planuojama pagaminti produkcijos už 150 mln. eurų.

Tvarios statybos ir renovacijos medžiagų gamyba rūpinsis UAB „VMG Lignum construction“, realizaciją rinkoje užtikrins UAB „VMG Lignum”, o šiai pramonės šakai reikalingas projektavimo ir inžinerijos kompetencijas teiks UAB „VMG Lignum Systems“.

Tvarios statybos ir renovacijos konstrukcijų gamykla – trečiasis VMG grupės išvystytas pramonės objektas Akmenės LEZ. Rugpjūtį oficialiai veiklą pradėjo viena pajėgiausių Baltijos šalių regione korpusinių baldų gamykla „VMG Akmenės baldai“, į kurią investuota 82 mln. eurų ir per artimiausius metus bus sukurta iki 600 naujų darbo vietų. Toje pačioje vietoje 2020 m. atverta viena didžiausių Europoje medienos drožlių plokštės gamykla, į kurią investuota per 150 mln. eurų.

Iki 2025 m. Akmenės LEZ įgyvendinusi vystomus investicinius projektus, VMG grupė iš viso bus sukūrusi daugiau nei 1000 naujų darbo vietų, o bendra investicijų suma sieks per 500 mln. eurų.

VMG grupė vienija 20 įmonių ir 3 tūkst. darbuotojų. Per 90 proc. kompanijos produkcijos yra eksportuojama į daugiau nei 40 pasaulio šalių.

VMG grupė veiklą vysto penkiomis strateginėmis kryptimis – medienos perdirbimo ir tvarių medienos gaminių gamybos, atsinaujinančios energetikos, pramonės inovacijų ir technologijų, inžinerinių medienos konstrukcijų gamybos bei infrastruktūros ir pramoninio nekilnojamojo turto valdymo.