Lietuvos europarlamentarai įvertino Ursulos von der Leyen metinį pranešimą
Trečiadienį Europos Parlamente Strasbūre Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen skaitė metinį pranešimą apie padėtį Sąjungoje. Pateikiame kai kurių Lietuvoje išrinktų Europos Parlamento narių kalbos vertinimus.
Andrius Kubilius (Europos liaudies partija):
„Neslepiu to, kad pritariu Komisijos Prezidentės veiklai, ypač Ukrainos reikaluose, ir tikrai norėčiau, kad ji tęstų savo veiklą ir naujam 5-ių metų laikotarpiui po artėjančių EP rinkimų. Kalboje didžiausią įspūdį paliko ne tik turinys, bet ir kalbos nuotaika. Ursula von der Leyen skleidė pasitikėjimą ES projektu, ne tik ekonominiu, bet ir geopolitiniu projektu. Tai buvo tikėjimo ateitimi ir įkvėpimo kupina kalba. Tai buvo kalba, nevengianti didelių ir ambicingų idėjų, iš kurių didžiausia ir labiausiai ambicinga buvo ES tolesnės sparčios plėtros idėja. Tai buvo ne biurokrato, ne eksperto, tai buvo politikos lyderio kalba. Ji įkvepia naujiems darbams savo tikėjimu ir pasitikėjimu, ne vien tik argumentais.“
Vilija Blinkevičiūtė (Socialistai ir demokratai):
„EK pirmininkės pranešimas buvo optimistinis, įkvepiantis tikėjimą ES galimybėmis sėkmingai spręsti laikmečio iššūkius ir apimantis daugelį sričių. Kalboje išgirdome nepalaužiamą ryžtą spręsti geopolitines problemas, didinti paramą Ukrainai, bet ir nuoširdų rūpestį Europos gyventojais, išgyvenantiems sunkią gyvenimo kaštų brangimo krizę. Nors per ketverius metus buvo daug padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio planą, tačiau kalboje norėjosi girdėti ir daugiau numatomų EK iniciatyvų stiprinant socialinę Europą.“
Petras Auštrevičius („Atnaujinkime Europą“):
„Visada savęs klausiu – kaip supras tokią kalbą vidutinis europietis, ar po jos taps aiškiau ir lengviau? Manau priešrinkiminis laikotarpis nulėmė kalbos turinį ir toną, gal net per daug. Man liko neaišku, ar EK siūlys tolimesnes ekonomines sankcijas Rusijai, ar bus ir kada pilnai atsisakoma rusiškų dujų ir naftos? Tuo pačiu pagirsiu kalbos dalį apie Žaliąjį kursą, kuris pasirodė ir teisingas, ir praktiškas.“
Bronis Ropė (Žalieji):
„Ši kalba buvo rinkiminė. Akivaizdu, kad Ursula von der Leyen sieks kitos kadencijos. Buvo išvardintos problemos, bet kaip jas spręsti nepasiūlyta. Tiesa, pagaliau pripažinta, jog ūkininkai patiria milžiniškus iššūkius – nuo klimato kaitos iki karo pasekmių ar sumenkusių pajamų, bet vis tiek sugeba užtikrinti apsirūpinimą saugiu ir sveiku maistu. Pažadėta, kad bus skiriama daugiau pastangų išgirsti ūkininkus. Tikiuosi, kad tai nebus tuščias pažadas – nes iki šiol nuolatiniai raginimai įgyvendinti dar 2002 metais duotą pažadą ir suvienodinti tiesiogines išmokas nebuvo įgyvendintas. Apmaudu, kad vengta kalbėti apie kylančias maisto kainas, užmiršta ir skirtinguose regiuosiuose gyvenančių žmonių pajamų ir gyvenimo kokybės skirtumai.“
Liudas Mažylis (Europos liaudies partija):
EK pirmininkės kalba – konstruktyvi ataskaita už ES institucijų veiklą 2019-2023 m. Per kadenciją iškilę iššūkiai pagrįstai buvo pavadinti „ligi tol ES nematytais“ bei buvo apžvelgtos institucinės pertvarkos – irgi iki tol nematytos! – padėjusios ne tik įveikti tas negandas, bet ir paversti Europą atsparesne bei dinamiškesne. Kaip Aplinkos komiteto narys, išskirčiau dėmesį Žaliajam kursui, atsinaujinančios energetikos perspektyvoms, itin pozityviai vertinu, kad padėti pagrindai Europos sveikatos sąjungai. Sutinku su Ursulos von der Leyen vertinimu, jog Europa tapo geopolitine sąjunga. Kalba buvo ir „taikdariška“: anot EK pirmininkės, įmanoma suderinti žemės ūkio interesus su aplinkosauga, integracijos gilinimą – su plėtra (mums, žinoma, ypač svarbi Ukrainos narystė), o klimato kaitos darbotvarkę – su ekonomikos vystymu. Ir pagaliau, tikiuosi, kad „išbaigtos sąjungos“ idėja įgis realią išraišką jau artimiausiu metu.
Aušra Maldeikienė (Europos liaudies partija):
„Ketvirtojoje ir paskutinėje kadencijos kalboje EK pirmininkė Ursula von der Leyen Europai kylančių iššūkių sprendimą suliejo su naujausiomis technologijomis. Tiek kalbėdama apie Žaliąjį kursą, tiek akcentuodama darbo rinkos iššūkius ar infliacijos suvaldymą, tiek pristatydama rengiamą Europos konkurencingumo strategiją, pirmininkė išskirtinai akcentavo, kad problemas galime įveikti tik pasitelkę investicijas į pažangiausius tyrimus. Tai buvo bene pagrindinė šios kalbos žinutė. Žinoma, nepamiršta Ukraina, ir dar kartą pakartota, kad Europa tiek ilgai bus su Ukraina, kiek ilgai jai to reikės. Lietuvai tikrai svarbi ir žinia, kad jau baigiamas naujasis Migracijos paktas, kur humanistinė laikysena privalėtų derėti su realiomis galimybėms.“
Rasa Juknevičienė (Europos liaudies partija) (pasisakymas diskusijoje):
„Turime įgyvendinti ES plėtrą iki 2030 m. Dėl to būtina pakviesti Ukrainą ir Moldovą deryboms jau šiemet. Istorijoje dar nebuvo tokio atvejo – tauta, kovojanti su baisia karine agresija, su dideliu ryžtu įgyvendina reformas ir stiprina demokratiją. Viskas vienu metu. Ar ES tiek pat ryžtinga? Turime taip pat pasiruošti reformoms be atidėliojimų. Bet kai kurios ES valstybės vilkina, pamiršta solidarumo šūkius ir skundžiasi, netgi dėl grūdų. Kai kurios bijo Ukrainos pergalės prieš Rusiją. Kas nutiks Rusijai? – klausia jos. Galiu užtikrinti – Ukrainos pergalė atvers kelią demokratijos pokyčiams Rusijoje ir Baltarusijoje. Tai išlaisvins Rusijos kaimynes nuo Kremliaus šmeižto ir grasinimų. Ukrainos pergalė atneš ilgalaikę taiką Europoje.“
