14 rugsėjo, 2023
Kultūros paveldo departamentas

Žemaitijos kryždirbystės tradicija

Antanas Vaškys prie naujojo savo sukurto koplytstulpio. Žemaitinos nacionalinio parko, Aldonos Kuprelytės nuotr.

Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių darymas, lietuvių liaudies meno šaka, 2001 m. įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Tradiciniai lietuviški kryžiai – unikalus reiškinys. Tai savotiška amato, meno bei tikėjimo sintezė, kuri apjungia architektūros, skulptūros, kalvystės bei tapybos elementus. Nemaža tokių objektų sankaupa yra Žemaitijoje. Vienas iš KPD Telšių–Tauragės teritorinio skyriaus išsikeltų uždavinių – užtikrinti tik Žemaitijos regionui būdingo mažosios architektūros išsaugojimą, populiarinti šios srities objektus. Viena iš veiklų yra dalyvavimas Žemaitijos nacionalinio parko partnerių kryždirbystei skirtuose projektuose, veiklose, metodinės pagalbos tvarkomųjų paveldosaugos darbų klausimais teikimas. Šiais metais Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, remiama  Lietuvos kultūros tarybos, Plungės rajono savivaldybės, vykdo projektą ,,Kryždirbystė. Beržoro kryžiaus kelias“. Ankstesniais metais buvo įgyvendinti projektai „Kryždirbystė. Žemaitijos kryžiai“, „Kryždirbystė. Žemaitijos koplytstulpiai“, ,,Kryždirbystė. Žemaitijos koplytėlės“.

Projektų veiklose aktyviai dalyvauja jaunimas, organizuojamos jaunųjų menininkų kūrybinės stovyklos. Stovyklose jaunieji menininkai su mokytojų pagalba mokosi kryždirbystės paveldo tvarkybos paslapčių, restauruoja, šveičia ir dažo antkapinius kryžius, kryžiaus kelio kryžius, koplytėles, koplytstulpius, lankosi pas medžio meistrus, kalvius. Šio projekto metu būna restauruojami esami objektai arba kuriamos replikos ir kopijos bei statomi nauji. Tokie projektai ir veiklos ne tik skatina jaunimą domėtis kryždirbyste, puoselėti tradicijas bet ir patyrę meistrai sukuria naują materialų objektą – kryžių, skulptūrą, koplytėlę, koplytstulpį, stogastulpį ir pan. arba prailgina tokių objektų gyvavimą. Šių metų projekto vykdymo metu kryždirbys, medžio meistras, respublikinės parodos-konkurso „Aukso vainikas“, kryždirbystės nominacijos nugalėtojas Antanas Vaškys atkūrė koplytstulpį, kuris dar XX a. pirmoje pusėje stovėjo prie Beržoro–Platelių kelio ties atsišakojimu į Pamedlinčius. Koplytstulpį yra aprašęs Žemaitijos paveldo tyrėjas Ignas Končius: „koplytėlė ant stiebo su šventuoju Stanislovu, Krucifiksu (1887 m.), Panele Švenčiausiąja ir nežinomu šventuoju“.  Meistras A. Vaškys išskaptavo koplytstulpį su keturiomis šventųjų skulptūromis – Šv. Stanislovo, Švč. Mergelės marijos Nekaltojo Prasidėjimo,  Nukryžiuotojo su monograma ir Šv. Barboros.

Kryždirbystė yra gyva žodžiu ir praktiškai perduodama liaudies meno tradicija. Kryžių statymo paprotys atkeliavo iš gilaus mūsų protėvių tikėjimo ir pagarbos dvasiniam pasauliui. Jau nuo XV a. lietuviai statė kryžius norėdami paminėti mirusiuosius, reikšdami pagarbą dvasioms, tikėdamiesi malonės, siekdami padėkoti už suteiktą malonę ar ieškodami apsaugos bei dvasinės ramybės.

Kryždirbystė, kaip kultūros tradicija, apima kryžių, koplytėlių, koplytstulpių, stogastulpių, skulptūrų sukūrimo procesą ir su tuo susijusių liaudies kultūros reiškinių visumą. Unikalūs lietuviškieji kryžiai – liaudies meno mažosios architektūros sakralinio krikščioniškojo turinio kūriniai, sudaryti iš architektūrinių, dekoratyvinių, skulptūrinių formų, kurių paskirtį ir prasmę nusako jų turinys, sukūrimo motyvai ir intencijos bei pastatymo vieta. Kryžių statyba susijusi su tam tikrais papročiais ir tikslais: jie statomi kaip paminklai mirusiesiems arba kaip dvasinės apsaugos ženklai tam tikrose vietose, norint išprašyti malonių ar už jas padėkoti, prie stebuklingais laikomų kryžių ir koplytėlių dedamos aukos, vyksta jų pašventinimo apeigos, puoselėjamos puošimo tradicijos ir pagerbimo formos.

Kryždirbystei, kaip unikaliam, į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą įrašytam reiškiniui, yra skirta Lietuvos banko išleista sidabrinė 50 litų moneta (2008, dailininkas Rytas Jonas Belevičius).


7 rugsėjo, 2024

2024 m. rugsėjo 6 d. miesto šventė „Šiaulių dienos 788“ prasidėjo spalvingu renginių maratonu. Tradiciškai vienu pagrindiniu šventės akcentu tapo […]

6 rugsėjo, 2024

Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kyšininkavimo, skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Kaip nurodoma „Sienos“ publikacijoje, praėjusį mėnesį paskelbus „Sienos“ […]

5 rugsėjo, 2024

Rugsėjo pradžioje paaiškėja Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos ir Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos kasmet rengiamos skaitymo skatinimo akcijos „Vasara […]

5 rugsėjo, 2024

Kultūros ministras Simonas Kairys dzūkų etninės kultūros puoselėtojams Eglei Kašėtienei ir Rokui Kašėtai šiandien įteikė Kultūros ministerijos garbės ženklą „Nešk […]

5 rugsėjo, 2024

1939 m. rugsėjo 5 d. pirmą kartą į orą pakilo  dvivietis vienmotoris pikiruojantis lengvasis bombonešis ANBO-VIII – paskutinysis iš brigados […]

Kalniečių parko skaitykla - renginys
5 rugsėjo, 2024

Pasibaigus vasarai, iki kitų metų atsisveikino ir Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos skaityklos miesto parkuose. Šis sezonas joms buvo itin […]

4 rugsėjo, 2024

Vargonininkas Vilimas Norkūnas pristato unikalią ir vienintelę tokią Lietuvoje solinę koncertinę programą organetui ir didiesiems vargonams, atskleisdamas jų atsiradimo istoriją […]

4 rugsėjo, 2024

Projekto ,,Kūrybinis iššūkis-kabokliai” iniciatorė ignalinietė Inga Šidlauskienė, įdomiai kūrybinei veiklai sukvietusi dar šešis menininkus, padovanojo įspūdingai žavų rezultatą – kaboklių […]

3 rugsėjo, 2024

Rugsėjo 1-ąją duris atvėrė atsinaujinusi Tauragės Meno mokykla. Į naujus mokslo metus žengiančiuosius čia pasitiko moderni koncertų salė, garso įrašų […]

Renatos Karvelis poetinio performanso „Gyvi pamatai“ juodraštis / Juozo Petkevičiaus nuotr.
3 rugsėjo, 2024

Praeities karų destrukcija sunaikino ne tik architektūrą, bet ir prisiminimus. „Tauragiškių atmintis „atsiranda“ tik po II pasaulinio karo,“ – sakė […]

1 rugsėjo, 2024

1993 m. rugpjūčio 31-oji – viena svarbiausių moderniosios Lietuvos Respublikos istorijos datų. Būtent tą vakarą Lietuvos Respublikos teritoriją paliko paskutinis […]

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. ELTA Dainius Labutis
1 rugsėjo, 2024

Lenkijai minint 85-ąsias  Vokietijos įsiveržimo į šalį metines, prezidentas Andrzejus Duda dar kartą pareikalavo, kad Berlynas atlygintų už Antrajame pasauliniame […]

29 rugpjūčio, 2024

Rugpjūčio 28 dieną Nacionaliniame Kauno dramos teatre įvyko pirmasis jungtinis visuomenei atviras keturių Kauno valstybinių scenos menų  įstaigų sezonų pristatymas. […]

28 rugpjūčio, 2024

Sostinės taryba pritarė dviejų iškilių asmenybių, Nepriklausomybės Akto signatarų, įamžinimui. Tipinė atminimo lenta Kazimierui Motiekai atsiras ant Gynėjų g. 4 […]

28 rugpjūčio, 2024

Trečiadienį Vilniaus miesto taryba nutarė pervadinti Fabijoniškių mikrorajone esančias nevienareikšmiškai vertinamų poetų Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatves. Savivaldybės sprendimu, […]

28 rugpjūčio, 2024

Vilniaus miesto taryba panaikino rašytojo Petro Cvirkos aikštės pavadinimą. Naujamiesčio mikrorajone esančiai aikštei kol kas nebus suteiktas joks kitas pavadinimas. […]

28 rugpjūčio, 2024

Reaguodama į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) įpareigojimą, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė tikina pateikusi siūlymą mieste […]

27 rugpjūčio, 2024

Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios statinių kompleksą Šiluvoje kultūros ministras Simonas Kairys paskelbė valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Ministras pasirašė […]

26 rugpjūčio, 2024

Klasicistinio architektūros stiliaus pavyzdys, Vilniaus miesto politinį, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą reprezentuojanti Vilniaus rotušė jau netrukus bus remontuojama. Planuojama tvarkyti […]

26 rugpjūčio, 2024

Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) tris mėnesius truksiančiame Lietuvos sezone Prancūzijoje pristatys daugialypę ir įvairiapusišką programą. Anot generalinės direktorės Rūtos Kačkutės, […]