Klaipėdoje perlaidoti iš už Atlanto pargabenti istorinių asmenybių J. Polovinsko-Budrio ir R. Kašubaitės-Budrienės palaikai
Klaipėdoje iškilmingos ceremonijos metu perlaidotos urnos su vieno iš Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių, Klaipėdos krašto gubernatoriaus, konsulo Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikų pelenais. Iš Čikagos (JAV) pargabentas urnas šiandien priglaudė senosios miesto kapinės Skulptūrų parke.
Simboliška, kad vienu iš Lietuvos kontržvalgybos kūrėjų laikomo J. Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės pelenai į miestą, kuriame buvo įvykdytas ir po šimto metų ypatingos svarbos visos šalies raidai ir ateičiai nepraradęs žygis, pargabenti šiemet, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį. Šio istoriškai svarbaus įvykio, sukūrusio prielaidas Lietuvos ekonominei nepriklausomybei, proga LR Seimas 2023-uosius yra paskelbęs Klaipėdos krašto metais.
„Prieš šimtą metų Lietuvos Respublikos dalimi tapo Klaipėdos kraštas – 1920–1923 m. pagrindinių sąjunginių valstybių (Britų imperijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos) laikinai administruota teritorija. Tai suteikė Lietuvai svarbiausią įrankį ekonominei nepriklausomybei pasiekti – jūrų uostą. J. Budrys savęs nelaikė vieninteliu Klaipėdos prijungimo istorijos herojumi. Bet suvokė, kad 1923 m. suvaidino esminį vaidmenį, atverdamas Lietuvai langą į pasaulį. Langą, kuris ilgainiui leido Lietuvai išsivaduoti iš ekonominės priklausomybės nuo Vokietijos ir įtvirtinti tai, ką 1918 m. Vilniuje paskelbė Lietuvos Taryba“, – 1923 metų įvykių svarbą apibendrino Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius dr. Vasilijus Safronovas.
Perlaidojimą, gavus J. ir R. Budrių artimųjų sutikimus, organizavo Lietuvos Ministrės Pirmininkės potvarkiu sudaryta darbo grupė, Vyriausybės kanceliarija ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Tiesioginę perlaidojimo ceremoniją buvo galima stebėti per nacionalinį transliuotoją LRT.
Vertinant sąsajas su to meto istoriniais įvykiais, dėmesingai parinkta J. Polovinsko-Budrio ir jo tada būsimos žmonos, R. Kašubaitės-Budrienės, kuri taip pat dalyvavo Klaipėdos įvykiuose kaip Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus darbuotoja, amžinojo poilsio vieta. Skulptūrų parke, senosiose miesto kapinėse, yra paminklas „Už laisvę žuvusiems“. Lietuvos šaulių sąjunga ir kitos lietuviškos organizacijos 1925 m. jį pastatė ant čia palaidotų 1923 m. sausį Klaipėdoje žuvusių Ypatingo paskyrimo rinktinės savanorių kapo. J. Polovinskas-Budrys buvo šios rinktinės vadas. Būtent čia šių metų sausio 15 d. vyko iškilmingas minėjimas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, kuriame dalyvavo ir šalies Prezidentas Gitanas Nausėda.
Vakar urnas su J. Polovinsko-Budrio ir R. Kašubaitės-Budrienės palaikais – jas į Vilnių iš JAV atlydėjo Lietuvos generalinė konsulė Čikagoje Sigrida Mulevičienė – oro uoste pasitiko aukšti valstybės pareigūnai, Lietuvos kariuomenės, Katalikų bažnyčios atstovai, velionių artimieji. Po gimtajame J. Polovinsko mieste – Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, surengtos pagarbos ir atminimo ceremonijos, kortežas su policijos palyda atvyko į Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčią. Skambant „Lietuva brangi“, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai į bažnyčią iškilmingai įnešė Lietuvos Respublikos vėliavos juostomis apjuostas urnas su J. Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos pelenais. Šiandien Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje visuomenei buvo suteikta galimybė atsisveikinti su šiomis asmenybėmis. Po gedulingų šv. mišių laidotuvių procesija pajudėjo į Klaipėdos senąsias kapines, čia ypatingą atsisveikinimo atmosferą sukūrė Garbės sargybos kuopos karių saliutai, Karinių jūrų pajėgų orkestras, Klaipėdos miesto mišrus choras „Cantare“, besibūriuojantys iš už Atlanto atvykę velionių artimieji, žinomi visuomenės veikėjai, klaipėdiečiai.
„Beveik šešis dešimtmečius Jono ir Reginos Budrių palaikai ilsėjosi Čikagoje, tautinėse lietuvių kapinėse (…). Šiandien, kai Jono ir Reginos noras būti palaidotiems laisvoje Lietuvoje yra išpildytas, jie galės ilsėtis čia, Klaipėdoje, ir nuo šiol Lietuvos žmonėms, ypač jums, klaipėdiečiams, yra perduodama garbė ir kartu pareiga rūpintis šių drąsių Lietuvos didvyrių atminimu“, – sakė generalinė konsulė Čikagoje Sigrida Mulevičienė. Būtent Lietuvos generaliniam konsulatui Čikagoje teko užduotis įvykdyti visus techninius darbus, kad urnos su pelenais atsidurtų čia, Klaipėdoje.
„Šiandien turime garbės būti itin svarbaus įvykio liudininkais. Tikiu, kad ši diena įeis į istoriją kaip reikšmingas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio minėjimo įprasminimas, kaip pagarbos ir dėkingumo Lietuvą kūrusiems žmonėms ženklas“, – sakė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus. Jis padėkojo velionių artimiesiems, kad jie sutiko perlaidoti Klaipėdoje – mieste, kuriame vyko ypač svarbūs J. ir R. Budrių gyvenimo, o kartu ir visos Lietuvos įvykiai – šių, jai daug nusipelniusių, iškilių asmenybių palaikų pelenus. „Jeigu ne šių žmonių ir jų bendražygių sumanumas ir drąsa bei Klaipėdos krašto įsiliejimu į Lietuvą pasibaigę 1923-iųjų įvykiai, nežinia, kokia Lietuva būtų šiandien“, – šimto meto senumo įvykių svarbą pažymėjo A. Vaitkus.
J. ir R. Budrių, palaidotų šalia savanorių, žuvusių per Klaipėdos krašto prijungimo operaciją, atminimą susirinkusieji pagerbė tylos minute.
Šiltus ir jautrius padėkos žodžius už svetingumą ir iškilmingą ceremoniją, organizuotą trijuose didžiausiuose šalies miestuose, visiems jos organizatoriams ir dalyviams skyrė Budrių šeimos vardu kalbėjusi Victorija Kasuba-Matranga (Reginos Kašubaitės – Budrienės dukterėčia), prisipažinusi, jog visai gausiai Budrių giminei bei jų pažįstamiems LR Vyriausybės kvietimas perlaidoti J. ir R. Budrių pelenus Klaipėdoje, kartu – ir proga apsilankyti Lietuvoje, yra ypač svarbus gyvenimo įvykis.
