Aplinkos ministerija nepritaria ketinimui miškų urėdijų skaičių nustatyti įstatymu
Rytoj, gegužės 14 d., Seimas pakartotinai svarstys siūlomas Miškų įstatymo pataisas, kurios sulaukė Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto.
„Aplinkos ministerija taip pat nepritaria šioms pataisoms, kadangi jos nustatytų konkretų miškų urėdijų skaičių – 42, t. y. tiek pat, kiek jų yra ir dabar. Įstatymu nustačius šį skaičių, būtų suvaržytos galimybės efektyviai valdyti miškų ūkį. Juk norint keisti urėdijų struktūrą, pavyzdžiui, jas apjungti ar stambinti, tektų kreiptis į Seimą ir siūlyti vėl keisti Miškų įstatymą, kad būtų nustatytas kitas urėdijų skaičius“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Dalis miškų urėdijų dabar nepasiekia joms nustatytų ekonominių rodiklių, jų pajamos mažėja. Įteisinus fiksuotą urėdijų skaičių, bet kokie jų struktūros pakeitimai gultų ant žemiausios grandies – girininkų – pečių. Kitaip tariant, tiesiogines ūkininkavimo funkcijas vykdančių žmonių mažėtų, o 42 urėdijų valdymo aparatas liktų toks pat.
Per pastaruosius dešimtmečius girininkijų skaičius sumažėjo 26 proc. – nuo 474 girininkijų 1997 m. iki 350 2014-aisiais. Pernai 42 miškų urėdijose dirbo 4036 darbuotojai, tik pusė iš jų – miškų ūkio specialistai. Pastarųjų skaičius nuo 2008 m. sumažėjo 11 proc. Kaip rodo Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos atlikta analizė, norint pasiekti urėdijoms nustatytus ekonominius rodiklius jų išlaidas reikėtų mažinti daugiau kaip 3 mln. eurų.
Nors, pasak ministro, kol kas jokio konkretaus miškų ūkio pertvarkos modelio Aplinkos ministerija dar nėra patvirtinusi, akivaizdu, kad pokyčiai būtini.
