Asociacijos „Angelų mamos“ vadovė: negimę vaikučiai toliau gyvena mūsų širdyse

Pagalbą nėštumą patyrusioms ir netektį išgyvenančioms mamoms bei jų artimiesiems teikianti asociacija „Angelų mamos“ įkurta remiantis asmenine patirtimi. Apie tai, kodėl mūsų šalyje reikia tokios organizacijos, kokius stereotipus ji norėtų keisti ir kokią pagalbą moteriai gali suteikti artimiausi žmonės, sutiko papasakoti šios organizacijos prezidentė Diana Judkevič.

Susiburti paskatino skaudi asmeninė patirtis

Diana atskleidžia – asociaciją „Angelų mamos“ įkūrė ne viena, o kartu su bendražygėmis. „Taip buriame bendruomenę, kurioje mamos, nėštumo metu netekusios kūdikio, gautų palaikymą“, – sako ji. – Mintis įkurti šią asociaciją kilo iš asmeninės patirties. Prieš penkerius metus priešlaikinio gimdymo metu netekau dukrelės. Mano išgyventa patirtis vedė prie bendruomenės įkūrimo. Praėjo ketveri metai, kol ta idėja įgavo formą ir kol atėjo žmonės, su kuriais galėtume veikti kartu. Tačiau šiandien jau galime pasidžiaugti, kad veikla įgauna pagreitį“.

Pasak jos, asociacijos tikslas – kiek įmanoma labiau mažinti nesupratimą šia tema šeimose, darbovietėse, visuomenėje. „Norime atliepti palaikymo poreikį tiek kūdikio netekusioms moterims, tiek ir jų šeimos nariams, draugams, nes kūdikio netektis liečia ne tik motiną, bet visus artimiausius žmones. Taip nutarėme, kad reikalinga platforma, kurioje viskas būtų vienoje vietoje. Joje moterys galėtų surasti palaikymo brošiūras, literatūrą, pagalbos specialistų kontaktus. Ir jaustųsi ne tokios vienišos su savo skausmu“, – pasakoja ji.

Diana neslepia – gyvename socialinių medijų įtakose ir neva atrodo, kad visiems viskas gerai, jokių blogybių ir būti negali. „Tačiau realus gyvenimas yra visiškai kitoks. Todėl manome, kad moterims ir jų aplinkos žmonėms tokios erdvės labai reikia. Sukūrėme interneto svetainė, savo puslapį „feiskubo“ erdvėje. Turime partnerių JAV, kurie mums padeda rengti brošiūras su svarbia informacija kūdikio netekusioms moterims. Pavienių iniciatyvų ta tema Lietuvoje tikrai buvo ir anksčiau. Mes nesame pirmosios, tačiau mūsų organizacijos tikslas – viską sujungti į vieną vietą“, – atskleidžia ji.

Problematika visame pasaulyje panaši

Pasak Dianos, empatijos stoka, susijusi su reakcijomis į kūdikio netektį,  yra tikrai ne vien mūsų visuomenės problema. „Kūdikio netektis visuomenėje lydi tam tikri stereotipai. Moterys susiduria su gėdos jausmu, nenori apie tai kalbėti, pripažinti netekties, nes jaučia didžiulį visuomenės spausdiną. PSO duomenimis, kūdikio netekimas ir aplinkos nepalaikymas labai stipriai veikia moterų psichiką. Tuo pačiu, nepriklausomai nuo valstybės, regiono ar kultūros, tai globali problema, apimanti skirtingas šalis, tačiau pasižyminti panašiais bruožais“, – liūdną situacija atskleidžia asociacijos prezidentė.

Moters teigimu, ši netektis gali būti netgi nežinoma, ypač jeigu tai yra pirmieji nėštumo mėnesiai. „Galbūt ne tik kaimynystėje, draugų rate, bet ir giminių tarpe net nežinoma, ką patyrė moteris. Tuo pačiu moters slėpimasis, neišgedėjimas, baimė sulaukti neigiamų reakcijų gali sukurti trauminę patirtį“ – sako ji. 

Iššūkių, su kuriais susiduria moterys, gausu ir Lietuvoje, nors po truputį ir vyksta teigiami pokyčiai. „Lietuvoje teisinė bazė, ilgą laiką buvusi nesutvarkyta, šiuo metu jau atitinka kūdikį praradusių šeimų interesus. Vis dėlto tikrai dar turime kur padirbėti. Nors teisinio aiškumo jau yra, tačiau kaip teisės aktai veikia praktikoje, dar nemažas klausimas. Vaikučio laidojimo algoritmas dar tikrai ne vientisas, dažnai atskiros ligoninės individualiai sprendžia šiuos klausimus. Todėl viena iš mūsų krypčių – dirbti su Lietuvos ligoninėmis, kad moteris ir jos artimieji žinotų, jog jie turi galimybę atsisveikinti su vaikučiu, palaidoti jį“, – ateities planus vardija Diana.

Jei nežinote ką patarti – geriau patylėkite

„Angelų mamų“ vadovė įsitikinusi – netektį patyrusiai moteriai labai reikia palaikymo, tačiau šioje srityje turime būti itin jautrūs. „Būtina gerai pasverti, ką sakyti, o ko nesakyti. Kai kurie neapgalvoti žodžiai gali labai įskaudinti moterį. Pavyzdžiui, nereikia dalinti tokių ir panašių „patarimų“: „viskas bus gerai, dar jauna pagimdysi; džiaukis, turi bent gerą sveikatą; gal jau baik liūdėti ir susiimk“. Tai labai įžeidžiantys terminai, jų reikėtų vengti“, – teigia ji.

Labiausiai, pasak Dianos, tokiose situacijose padeda empatija, buvimas šalia. „Vietoj neapgalvotų patarimų geriau parodykime, kad esame šalia, ją palaikome, galime išklausyti, jeigu tik ji norės atsiverti. Neretai netektį patyrusiai moteriai praverčia ir praktinė pagalba buityje: suplaukime indus, sutvarkykime kambarius, pagaminkime arba užsakykime maisto. Tiesiog visapusiškai palaikykime ją, kol ji išgedės, išgyvens tą laikotarpį“, – sako pati kūdikio netekties skausmą patyrusi moteris.

Tuo pačiu ji ragina neužmiršti, kad vieno, universalaus recepto kaip elgtis nėra. „Kiekvienos moters, kiekvienos šeimos patirtis labai skirtinga. Tiesiog turime priimti moters situaciją ir su ja išbūti“, – sako ji. – Taip pat svarbu palaikyti moters norą įamžinti kūdikį. Pasaulyje yra įvairių akcijų. Kažkas sodina medelius, kai kurios riša kaspinėlius, leidžia baltus balionus. Yra atminties sodų ir virtualioje erdvėje. Mes savo svetainėje taip pat kviečiame pasisodinti virtualų medelį ir taip pagerbti kūdikio netektį“.

Pasak Dianos, svarbiausia moteriai nelikti vienai, neužsidaryti, nekaltinti savęs, neneigti savo patirties. „Nebijokite kreiptis paramos, Lietuvoje yra puikių galimybių tą pagalbą gauti. Tačiau pirminė pagalba turi ateiti iš artimiausių žmonių“, – sako ji. – O mes, savo ruožtu, ir toliau sieksime šviesti visuomenę, drąsinti kalbėti šia tema. Juk surėmus pečius visada lengviau įveikiamos negandos“.