Taivane apsilankiusi V. Čmilytė-Nielsen tikisi labai konkrečios naudos: sako, kad tai gali būti ne paskutinis vizitas
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad nepaisant opozicijos žarstytos kritikos, šią savaitę įvykęs jos vizitas į Taivaną Lietuvai išeis į naudą. Be to, verslo delegacijai vizito metu vadovavusi Seimo vadovė užsimena, apsilankymas šioje saloje gali būti ir ne paskutinis.
Politikės teigimu, kelias dienas trukusios viešnagės metu pavyko pristatyti Lietuvą kaip Europoje finansinių technologijų (fintech) srityje pirmaujančią valstybę. Todėl, tvirtina V. Čmilytė-Nielsen, dabar lieka tikėtis, kad susitikimų rezultatus išvysime netrukus.
„Kuoliukas yra įkaltas. Šio vizito metu pavyko sėkmingai pristatyti mūsų fintech sektorių. Buvo verslo delegacijų susitikimai, aš atidariau vieną didžiausių renginių regione. Sakyčiau, pavyko atverti daug durų, daug galimybių. Tikiu, kad iš to bus ir labai konkretūs rezultatai“, – Eltai sakė Seimo vadovė.
Visgi, politikės teigimu, glaudinti santykius su Taivanu būtina ne tik siekiant proveržio konkrečiuose ekonominiuose sektoriuose.
„Kai didėja skirtis tarp demokratinio ir nedemokratinio pasaulio, labai svarbu, kad demokratijos bendradarbiautų“, – teigė ji.
Dėl to, tęsė politikė, su aukščiausiais Taivano pareigūnais ji aptarė ir Rusijos keliamą grėsmę tarptautinės tvarkos stabilumui.
„Susitikau su prezidente, su kitais pareigūnais. Pokalbių metu, žinoma, aptarėme demokratijų bendradarbiavimą ir tai, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra mėginamas sugriauti taisyklėmis grįstą tvarką“, – sakė Seimo vadovė.
Todėl politikė nesutiko su opozicijos priekaištais, esą į Taivaną išvykusi V. Čmilytė-Nielsen rizikuoja toliau aštrinti santykius su Kinija. Seimo mažumai priklausantys politikai savo kritiką grindė tuo, kad komunistinė Kinija kitų valstybių aukščiausių vadovų vizitus į Taivaną dažniausiai vertina labai kritiškai, kaip esą nederančius su „Vienos Kinijos“ principu. Taivaną Kinija traktuoja kaip neatsiejama savo teritorijos dalį.
„Aš tik pasikartosiu, jog tokiu metu, kai autoritariniai režimai pasaulyje stiprėja bei agresyvėja, mes matome vis daugiau kylančių krizių bei karų. Bendradarbiavimas su demokratijomis yra vertybiškai teisingas. Jis yra racionalus ir naudos prasme. Savo pokalbiuose Taivane akcentavau, kad bendromis vertybėmis paremtas Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimas turi atnešti labai konkrečius ir apčiuopiamus rezultatus. Kad tai taptų sėkmės istorija kitiems“, – teigė ji.
Politikė taip pat nesutiko su viešojoje erdvėje pasigirdusiais svarstymais, esą į Taivaną plačioje valstybių atstovų delegacijoje ketinusi vykti Seimo pirmininkė, galiausiai vizito išvyko viena. Esą nebeatsirado norinčių sekti Lietuvos pavyzdžiu. Seimo vadovės teigimu, sprendimas vykti tik Lietuvos delegacijai buvo tikslingas pasirinkimas. Be to, V. Čmilytės-Nielsen teigimu, tai nebūtinai paskutinis jos apsilankymas Taivane.
„Šio vizito esmė buvo vadovavimas verslo delegacijai ir verslo ryšių puoselėjimas. Tai nereiškia, kad aš atsisakau kitų galimų formatų ateityje. Bet fokusas šio vizito buvo atnešti maksimalią naudą Lietuvai. Dėl to visiškai logiška, kad vykau viena, be jokių kolegų. Panašų formatą šį pavasarį turėjo mano kolegė iš Čekijos. Šios šalies parlamento pirmininkė vyko taip pat su didele verslo delegacija“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen savaitgalį išvyko į vizitą Taivane ir Japonijoje, jis vyks spalio 21-29 dienomis. Trečiadienį Seimo vadovė skaitė didžiausio Taivano finansinių technologijų renginio „Fintech Taipei 2023“ atidarymo kalbą. Nuo trečiadienio pirmininkė lankosi Japonijoje.
Opozicijos atstovas vizitą vertino kritikškai
Seimo valdybos narys, „valstietis“ Jonas Jarutis kritiškai įvertino parlamento vadovės vizitą į Taivaną.
„Nieko naujo nepasakysiu. Mūsų partijos ir mano pozicija Taivano klausimu – mes kaip buvome vieninteliai, taip ir likome vieninteliai pasaulyje atidarę Taivano ambasadą Vilniuje. Tas stipriai pablogino santykius su Kinija“, – parlamento valdybos posėdyje kalbėjo J. Jarutis.
Apie tai, kad yra svarstomi ketinimai apsilankyti Taivane, V. Čmilytė-Nielsen yra užsiminusi ir anksčiau – po pernai liepą šalyje vykusio Taivano parlamento vadovo You Si-Kuno oficialaus vizito.
Prezidentūra tikisi, kad vizitas prisidės prie ekonominių ryšių stiprinimo ir pritrauks naujų investicijų
Prezidentūra tikisi, kad kritiškų vertinimų iš parlamento opozicijos gretų sulaukęs Seimo pirmininkės vizitas į Taivaną prisidės prie dvišalių ekonominių ryšių vystymo ir pritrauks naujų investicijų į Lietuvą.
„Prezidentas tikisi, kad Seimo pirmininkės planuojamas vizitas į Taivaną padės plėtoti ekonominius ryšius tarp Lietuvos ir Taivano ir ilgainiui Lietuvoje turėsime daugiau taivanietiškų investicijų, kurių galimybės buvo aptariamos 2021 m. taivaniečiams kuriant savo atstovybę Vilniuje“, – nurodoma komentare, kurį Eltai raštu perdavė Prezidento komunikacijos grupė.
Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 m. pabaigoje Pekinas pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
