Valstybinė miškų tarnyba ramina visuomenę dėl medžių kirtimų Verkių regioniniame parke: jie vykdomi teisėtai

Pastarosiomis dienomis Valstybinė miškų tarnyba gavo daug paklausimų dėl neva neteisėtai vykdomų sanitarinių miško kirtimų ar galimai neteisėtai išduotų kirtimų leidimų vykdyti sanitarinius kirtimus Verkių regioniniame parke ir Ukmergės bei Ignalinos rajonų miškuose. Ypač daug paklausimų gaunama iš organizacijų ir žmonių sambūrio „Girių spiečius“. Paklausimuose reikalaujama stabdyti plynų sanitarinių kirtimų leidimus ir iš esmės persvarstyti sanitarines priemones, rašoma Valstybinės miškų tarnybos pranešime žiniasklaidai.

Atsakydama į šiuos paklausimus, Valstybinė miškų tarnyba konstatuoja, kad minėtose vietovėse yra daugiausia IIB grupės valstybiniai miškai. Vadovaujantis miško kirtimo taisyklėmis ir miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, IIB grupės miškuose plynieji sanitariniai kirtimai galimi ir juose nėra privaloma palikti sveikus medžius, tarp jų – ir lapuočius. Ypač jei jie apsunkina medienos ruošą, medienos ištraukimą iš miško ar miško atkūrimą. Miško valdytojas, atsižvelgdamas į vietovės bei paties kirtimo specifiką, pats sprendžia, kokius medžius kirsti, kokius palikti.

Kirtimus nurodytose vietovėse vykdo šių miškų valdytojas – VĮ Valstybinių miškų urėdija. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, nei viena biržė šiose teritorijose nepatenka nei į „Natura 2000“ teritoriją, nei į EB buveinių teritoriją. Dėl to, naikinti minėtų sanitarinių kirtimų leidimus nėra pagrindo.

Valstybinės miškų tarnybos direktorius Saulius Vasiliauskas džiaugiasi, kad piliečiai yra neabejingi Lietuvos miškams.

„Džiugu, kad žmonės yra budrūs ir jų dėka galima sužinoti apie piktnaudžiavimo atvejus. Vis dėlto pastaruoju metu pažvelgus į viešąją erdvę galima susidaryti įspūdį, kad beveik bet kuris Lietuvoje vykdomas kirtimas būtinai vykdomas neteisėtai ar būtinai ką nors pažeidžiant. Norėtume visus žmones patikinti, kad tikrai taip nėra. Valstybinė miškų tarnyba, pripažindama atskirų savo darbuotojų padarytas klaidas, užtikrina, kad visi leidimai išduodami vadovaujantis LR Miškų įstatymo, miško kirtimo taisyklių ir miško sanitarinės apsaugos taisyklių nuostatomis. Prieš išduodant bet kurį leidimą, įsitikinama, kad toje vietoje nėra jokių buveinių ar saugotinų teritorijų ir kad kirtimus vykdyti galima. Priešingu atveju leidimas neišduodamas“, – pabrėžia jis.

Valstybinė miškų tarnyba taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog visi miškų valdytojai įstatymu yra įpareigoti iškirstą mišką atkurti, t. y. atsodinti. Pagal įstatymą miško žemėje negalima jokia kita veikla, tik miško auginimas ir miškininkavimas, tad jeigu kuris nors miško plotas ir yra iškertamas, jis privalo būti atkurtas per 3 metus.

Praėjusią savaitę Verkių regioniniame parke šalia Santariškių plynai iškirstas mišrus reakreacinės paskirties miškas. Organizacijos „Girių spiečius“ teigimu, medžių šalinimas atliktas prisidengiant Valstybinės miškų tarnybos išduotu leidimu vykdyti sanitarinius kirtimus dėl kenkėjo žievėgraužio tipografo pažeidimų. Iškirsti ne tik žievėgraužio tipografo pažeisti spygliuočiai, bet ir ten augę stambūs lapuočiai, kuriuose, kaip pažymi organizacija, žievėgraužis tipografas nesiveisia. „Girių spiečius“ kreipėsi į institucijas, prašydamas kuo skubiau stabdyti plynus kirtimus Verkių regioniniame parke. 

Organizacijos „Girių spiečius“ narys ir Lietuvos fitoterapijos sąjungos atstovas Mindaugas Potapovas teigia, kad kertamas miškas yra rekreacinės paskirties (IIB grupės), prie pat gyvenamųjų rajonų. Taip pat beveik visame miške inventorizuotos Europos Bendrijos (EB) svarbos prioritetinės plačialapių ir mišrių miškų buveinės. Be to, šis miškas yra mišrus, jame kartu su eglėmis auga pusamžiai ir brandūs ąžuolai, klevai, liepos, pušys ir lazdynai.

„Šeštadienį ir sekmadienį apsilankę kirtavietėje užregistravome net 21 iškirstą stambų ąžuolą. Iškirsti ir visi kiti lapuočiai, pušys, lazdynai. Atsižvelgiant į miško sudėtį, miško svarbą ekologiniu ir socialiniu požiūriais bei paskirtį, taikomos sanitarinės priemonės yra neproporcingos ir netinkamos. Pagal teisinį reguliavimą pagrindiniai plyni kirtimai šiame miške nėra galimi“, – teigia jis.

„Jei sklype būtų iškirstos tik tipografo pažeistos eglės, paliekant augti visus kitus medžius ir krūmus, būtų suformuotas vertingas ąžuolynas, tačiau vietoje to vykdomas plynas kirtimas, prilygstantis pagrindiniam plynajam“, – paaiškina organizacijos „Girių speičius“ narys.