Naujausi reitingai: rinkiminiam sezonui prasidėjus, gyventojai politikų ginčams išliko apatiški
Naujausių apklausų duomenys rodo, kad staigmenų palankaus vertinimo reitinge neįvyko ir Lietuvos gyventojai toliau geriausiai vertina šalies vadovą Gitaną Nausėdą. Naujienų agentūros ELTA užsakymu atliktos „Baltijos Tyrimų“ apklausos duomenimis, prezidentą palankiai vertina 21,8 proc. gyventojų. Trimis mėnesiais anksčiau darytoje apklausoje dabartinį šalies vadovą palankiai vertinančių piliečių gretos buvo panašios – 24,2 proc.
Rugsėjo 22 – spalio 7 dienomis vykdytos apklausos metu respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie pasitiki labiausiai (pavardes respondentai minėjo patys).
Tarp dažniausiai minimų visuomenės veikėjų – dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė. Ją, rugsėjo mėnesio pabaigos duomenimis, palankiai vertino 8,1 proc. respondentų (birželio mėnesį tokių buvo 7,4 proc.).
Trečiojoje reitingo vietoje – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Paskutinėse apklausose jį palankiai įvertino 6,5 proc. gyventojų. Trimis mėnesiais anksčiau – 8,4 proc.
Panašų palankaus vertinimo reitingą (6,4 proc.) rugsėjo ir spalio mėnesių sandūroje turėjo socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė (birželio mėn. 7,4 proc.).
Penketuke palankiausiai vertinamų politikų – apie prezidento rinkimus garsiai mąstantis advokatas Ignas Vėgėlė. Jį palankiai vertina 5,5 proc. gyventojų. Ankstesnėje apklausoje I. Vėgėlės palankus vertinimas siekė 4,8 proc.
Toliau šiame reitinge rikiuojasi kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus (5,3 proc.), premjerė Ingrida Šimonytė (4,9 proc.), visuomenininkas Andrius Tapinas (4,1 proc.), Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis (3 proc.) bei krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (2,9 proc.). Jų vertinimai visuomenėje per tris mėnesius reikšmingai nesikeitė.
Už dešimtuko ribų – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (2,2 proc.), antisemitizmu kaltinamas parlamentaras Remigijus Žemaitaitis (2,1 proc.), „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis (2 proc.), konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis (1,8 proc.)
Iš viso 2023 metų rugsėjo mėnesį respondentai paminėjo 87 visuomenės veikėjus (prieš 3 mėn. buvo 88), kuriais jie labiausiai pasitiki. Ketvirtadalis (26 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.
Sociologė: gyventojai darosi apatiški politikų tarpusavio ginčams
Ryškesnės dinamikos paskutiniuose reitinguose neįžvelgia ir „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė. Pasak jos, pastaruoju metu tiek vertinant atskirus politikus, tiek politines partijas didelių pokyčių nėra. Galbūt, svarsto direktorė, tai susiję su stiprėjančiu gyventojų apatiškumo jausmu politinei realybei. Ir šios atsiradusios stagnacijos, priduria R. Ališauskienė, „neišjudina“ net prasidedantis rinkiminis ciklas.
„Temos sukasi tos pačios, didelių naujienų nėra. Kartais toks vaizdas, kad politinis elitas užsižaidžia savo smėlio dėžėje. Kitaip tariant, jiems vieniems svarbu tai, dėl ko jie ginčijasi. Bet tai mažai rezonuoja gyventojams. Visa tai stebintys gyventojai tam tikra prasme pasidaro išvadą, kad visi politikai vienodi ir kad neverta gilintis, kas teisus ar neteisus“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
„Vidinis stumdymasis tapo įprastu. Formuojasi toks naratyvas: jie ten nieko neveikia, stumdosi tarpusavyje, nes nori pasirodyti“, – pridūrė sociologė.
Visgi, tęsė R. Ališauskienė, palankaus vertinimo reitingas siunčia tam tikrus signalus rinkimų laukiantiems politikams.
„Šis reitingas rodo jų žinomumą. Žmonės nemini tų, kurių nemyli, šiame reitinge mini tuos, kurie pirmiausiai ateina į galvą. Tai rodo teigiamą politikų vertinimą. Kuo dažniau mini, tuo žmogus geriau žinomas. Jei, pavyzdžiui, dažnai šiame reitinge minimas politikas sugalvotų dalyvauti prezidento rinkimuose, tai jo startinė pozicija yra žymiai geresnė nei to, kurio niekas nepamini arba pamini labai retai“, – samprotavo R. Ališauskienė.
Apklausa vyko 2023 m. rugsėjo 22 – spalio 7 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1023 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.