Pilnų butelių draugija ir poetinio gylio paieškos
Eilėmis turtingas literatūrinis traukinys paskutinį kartą (šiais metais!) užsuko į Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos peroną. Kad nei prozos, nei poezijos gerbėjai neliktų nuskriausti – penktajame renginių ciklo „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje“ susitikime alytiškiai turėjo galimybę pasimatyti su abiejų literatūros žanrų atstovais. Rašytojai, atstovaujantys skirtingas kartas, bei traukinio vairininkai, kitaip vadinami moderatoriais, padovanojo kultūrinę šventę tamsiais ir niūriais rudens vakarais.
Paskutinėje menamo traukinio kupė susitiko įvairiais literatūriniais apdovanojimais įvertinti poetai – Julius Keleras ir Ramunė Brundzaitė. Vakaro pašnekovus kalbinusi Donata Mitaitė vis ieškojo abi kartas vienijančių bendrumų ir nesunkiai juos rado. Abu kūrėjai atvyko iš Vilniaus, o ir ne vieną eilėraštį savo mylimai sostinei yra parašę. Kaip pastebėjo literatūrologė Donata, jų kūryboje Vilnius nėra pompastiškas – jis labiau buitiškas, pačiupinėtas, pamatytas ir patirtas. Apskritai, abiejų vakaro svečių kūryba subtiliai išpažinta, išgyventa, tačiau ir pakankamai santūri – emocijos puikiai suvaldomos.
Abu rašytojai yra ir vertėjai, todėl skaitė šiek tiek eilių, išverstų iš užsienio kalbų. Julius skaitė latvio Pėterio Brūverio kūrybą, kuris buvo puikiai išmokęs kalbėti lietuviškai, bet kai išgerdavo kažkodėl prabildavo rusiškai. Ramunė verčia iš italų kalbos, todėl susirinkusiems pristatė būtent šios šalies poeziją, o jeigu tiksliau – žydų kilmės Umberto Saba eilėraščius.
Traukinys kaip ir atvyko, taip ir paliko mus ritmingos muzikos palydimas, o už tai galime nuoširdžiai padėkoti charizmatiškajam Ignui iš Ignalinos. Paskutinis poezijos traukinys buvo išlydėtas plojimais. Tikimės, kad po poros metų jis užsuks į Alytų ir vėl…