Verslui – pagalbos dirbtuvės didesnėms galimybėms: kaip vertinamos įmonės, pretenduojančios į finansavimą

Siekdama verslui padėti išnaudoti ES finansinio laikotarpio galimybes bei kvietimus, Inovacijų agentūra praėjusį trečiadienį surengė „Valstybės pagalbos dirbtuves“. Jose agentūros ekspertai organizacijų atstovams detaliai pasakojo, kaip vyksta į finansavimą pretenduojančių įmonių vertinimas ir atsakė į svarbiausius klausimus.

Inovacijų agentūra verslo atstovus reguliariai apklausia jiems aktualiomis temomis ir klausimais. Apklausos rodo, kad rengiant paraiškas daugiausiai abejonių pareiškėjams kyla dėl įmonės dydžio nustatymo, susijusių ir partnerinių įmonių, de minimis pagalbos likučio nustatymo, taip pat ar įmonė nėra priskiriama sunkumų patiriančioms.

Kas svarbu nustatant įmonės statusą

Inovacijų agentūros Verslo produktyvumo skyriaus programų vadovė Dovilė Zaleskienė susitikimo metu akcentavo, kad įmonėms svarbu nustatyti savo statusą (dydį) – nuo jo priklauso jos tinkamumas konkrečiam kvietimui. Įmonės statusas taip pat lemia finansavimo intensyvumą.

„Įsivertinimo tikslas – nustatyti, koks yra įmonės dydis. Ji gali būti labai maža, maža, vidutinė ar didelė. Rekomenduočiau pradžiai braižytis schemą, kurioje būtų aiškiai matoma, kokie yra ryšiai su kitomis įmonėmis. Tai leis nustatyti, ar įmonė yra savarankiška ir iš to paaiškės deklaravimo imtis“, – dalinosi D. Zaleskienė.

Tai svarbu, nes vertinamos visos susijusios ir partnerinės įmonės, ir pagal tai pateikiamas sprendimas dėl galutinio įmonės statuso. Savarankiška įmonė yra tokia, kuri neturi kitų įmonių akcijų, pajų ar dalyvių balsų arba turi iki 25 proc. (arba atvirkščiai). Nesavarankiška laikoma tokia įmonė, kuri kitoje įmonėje turi 25 proc. ir daugiau akcijų, pajų ar dalyvių balsų (arba atvirkščiai).

Naujajame ES finansiniame periode keičiasi įmonės vertinimas pagal ES teisę – vertinama, kad fizinis asmuo verčiasi ekonomine veikla, jeigu atitinka du kriterijus – turi kontrolinį akcijų paketą (daugumą dalyvių balsų) ir tiesiogiai dalyvauja įmonės valdyme (yra vadovas arba valdybos narys). Tokiu atveju jis irgi įtraukiamas į vertinimą, naujoves nurodė ekspertė.

Pasak jos, vertinimo kriterijai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti painūs, ypač nustatant įmonės statusą, jeigu pastaraisiais metais buvo pokyčių, todėl rekomenduoja įmonėms eiti paprastesniu keliu – pildyti SVV deklaraciją.  „Čia įmonės dydis nustatomas automatiškai pagal tam tikrus suvestus duomenis. Statuso vertinimui naudojami paskutinių dvejų metų duomenys, jei statusas nesikeitė, arba paskutinių trijų metų, jei statusas keitėsi“, – sakė Inovacijų agentūros atstovė.

Siekiant išsiaiškinti, ar įmonės nėra susijusios, šalia formaliojo vertinimo peržiūrimi ir kiti įmonių ryšiai, tokie kaip ekonominiai, finansiniai, organizaciniai. Tokie požymiai, kaip beprocentės paskolos ar kiti rinkos sąlygoms nebūdingi sandoriai, tas pats patalpų ar internetinis adresas, ta pati rinkodaros strategija, tie patys darbuotojai, vadovai ar valdybos nariai, šeimos nariai.

„Vertinimo tikslas – kad parama pasiektų tas įmones, kurioms ji ir skirta. Tai siekis yra ne tik formaliai atitikti reglamentus, bet ir subalansuoti teisingumo jausmą, kad visiems verslams žaidimo taisyklės būtų vienodos, todėl vertinant yra siekiama nustatyti faktinius (tikruosius) įmonių ryšius“, – teigia Inovacijų agentūros Teisės skyriaus vadovas Rokas Didžiapetris.

Atrenkamos įmonės, kurios nepatiria sunkumų

Vertinant paraiškas įmonės turi praeiti ir per sunkumų vertinimo filtrą. Inovacijų agentūros Verslo skatinimo skyriaus vyr. projektų vadovas Ričardas Raščiukas pažymėjo, kad tokiu būdu, atrenkant tikslinius paramos gavėjus, vertinama rizika, kad nebūtų finansuojami nemokumo rizika pasižymintys verslai ir kad ES lėšos nebūtų prarastos.

„Vertinamas tiek pareiškėjas, tiek ūkio subjektas – jei yra susijusių įmonių, vertinama visa jų imtis“, – teigia R. Raščiukas.

Įmonės bendrąja prasme vertinamos pagal penkis kriterijus, bet priklausomai nuo įmonės statuso ir veiklos laikotarpio, gali būti taikoma mažiau vertinimo kriterijų. Sunkumų patiriančiomis įmonėmis laikomos tokios: įmonės, kurios prarado daugiau nei pusę kapitalo dėl sukauptų nuostolių, taip pat, jei įmonei taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra arba jai, kreditorių prašymu, gali būti pradėta taikyti nemokumo procedūra, ji gavo sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbą. Didelių įmonių atžvilgiu papildomai atliekamas finansinių rodiklių vertinimas, t. y. vertinamas įmonės skolos ir nuosavos kapitalo santykis bei EBITDA palūkanų padengimo santykis.

Pasak Inovacijų agentūros atstovo, sunkumų vertinimas atliekamas vadovaujantis tik metiniais patvirtintais finansinės atskaitomybės dokumentais, todėl tarpiniai įmonės finansiniai pokyčiai metų eigoje vertinimo procesui poveikio nedaro.

Įsivertinti de minimis pagalbos likutį ir nusistatyti prioritetus

Giedrė Indriulienė, Inovacijų agentūros Kūrybinių ir tarptautinių investicijų skyriaus vadovė, dirbtuvių metu palietė vertinimą, skiriant de minimis paramą. Tai nedidelės apimties – iki 200 tūkst. Eur per trejus finansinius metus – valstybės parama verslui, kuriai netaikomas reikalavimas suderinti ją su Europos Komisija.

Vertinant tokios paramos pareiškėjus, taip pat nustatomos susijusios įmonės – vertinama jų visa apimtis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad 200 tūkst. Eur de minimis parama skaičiuojama ir skiriama „Vienos įmonės“ lygmeniu. „Viena įmone“ pripažįstama įmonė kartu su jos visomis susijusiomis įmonėmis. Pasak G. Indriulienės, dažnai pasitaiko atvejų, kai verslai vienu metu pretenduoja į kelias paramas, nors joms neturi pakankamo de minimis pagalbos likučio.

„Rekomenduočiau susidėlioti aiškius prioritetus ir savo dėmesį skirti tiems instrumentams, kurie įmonei sukurs didžiausią pridėtinę vertę. Dėl bėgiojimo per skirtingas finansines priemones gali užtrukti paramos skyrimas“, – nurodė ji.

Esamas de minimis paramos skyrimo reglamentas galioja iki šių metų pabaigos. Šiuo metu laukiama naujo reglamento, kuris, tikėtina, iš dalies keis verslų paramos sąlygas. Seminaro vaizdo įrašą bei pranešimų skaidres galite rasti ČIA.

Iš viso Inovacijų agentūros finansavimo priemonių portfelis šiuo metu siekia apie 873 mln. Eur, skaičiuojant 2021-2027 m. ES investicijų finansinį laikotarpį (511,2 mln. Eur), 2021-2027 m.  laikotarpio Teisingos pertvarkos fondą (273 mln. Eur), misijomis grįsta mokslo ir inovacijų programų finansavimą (77,7 mln. Eur), Norvegijos  finansinio mechanizmo programą (2,99 mln. Eur) ir 2022 m. Lietuvos valstybės biudžeto finansavimo priemones (2,1 mln. Eur). Šis investicijų finansavimas Lietuvos verslą pasieks per visus finansinio laikotarpio metus.

Projektai finansuojami 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos lėšomis.