23 lapkričio, 2023
ELTA

2023 metų Laisvės premija paskirta P. Plumpai ir Europos Parlamentui

2023 metų Laisvės premija paskirta  Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, pogrindinės spaudos leidėjui ir publicistui, politiniam kaliniui, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos bendradarbiui Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui.

Ketvirtadienį už tokį nutarimą balsavo 97 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė 13 parlamentarų.

Skirti dvi 2023 metų Laisvės premijas Seimui pasiūlė Laisvės premijų komisija.

Petrui Plumpai apdovanojimas skirtas už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.

Europos Parlamentui  Laisvės premija skirta už pastangas stiprinant demokratiją ir žmogaus teises, už nuolatinį istorinio teisingumo siekį. Garbingas apdovanojimas Europos Parlamentui skirtas ir už indėlį remiant Lietuvos laisvės bylą ir Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių nepriklausomybės tikslą, diplomatinę paramą nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei ir indėlį Lietuvos integracijoje į Europos Sąjungą. Kitais metais Lietuva minės narystės ES 20-metį.

2023 metų Laisvės premija Petrui Plumpai ir Europos Parlamentui bus įteikta Laisvės gynėjų dieną – 2024 m. sausio 13-ąją.

1939 metais gimęs P. Plumpa dalyvavo antisovietinių organizacijų veikloje, kovojo už žmogaus teises. 1958 m. vasario 16 d. ant Petrašiūnų elektrinės kamino iškėlė Lietuvos trispalvę. Netrukus su bendraminčiais įkūrė organizaciją „Laisvę Lietuvai“, tačiau ji gyvavo neilgai: 1958 m. kovo 14 d. buvo suimtas ir su septyniais draugais nuteistas septyneriems metams – ištremtas į Mordoviją, kur kalėjo lageriuose. Ten teko dirbti priverstinius darbus.

1965 m. P. Plumpa sugrįžo į gimtinę. 1972 m. kartu su kun. Sigitu Tamkevičiumi pradėjo leisti „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“. Po nepriklausomybės atkūrimo dalyvavo katalikiškų, politinių organizacijų veikloje, rašė spaudai. 1989 m. rugsėjo mėn. tapo „Caritas“ žurnalo atsakinguoju sekretoriumi, nuo 1990 m. birželio mėn. – „XXI amžiaus“ laikraščio redaktoriaus pavaduotoju.

1992 m. rugpjūčio 11 d. paskirtas LR Saugumo tarnybos (VSD) generaliniu direktoriumi. Nuo 1993 m. sausio mėn. – Vyriausybės patarėjas religijų klausimais.

1999 m. Valdas Adamkus apdovanojo P. Plumpą Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Pretendentais Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.

Laisvės premija 2011 m. skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, 2012 m. – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, 2013 m. – kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, 2014 m. – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui, 2016 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui, 2017 m. – laisvės gynėjai, politinei kalinei Felicijai Nijolei Sadūnaitei, 2018 m. – partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui, 2019 m. – Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai, 2020 m. – Baltarusijos demokratinei opozicijai. 2021 m. Laisvės premija skirta pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ vyriausiajam redaktoriui, Telšių vyskupui emeritui Jonui Borutai, leidinio bendradarbėms Bernadetai Mališkaitei ir Elenai Šiuliauskaitei.

2022 metų Laisvės premija įteikta Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vykusioje iškilmingoje ceremonijoje premijos laureatas dalyvavo nuotoliniu būdu.

Lapkričio 16 d. Seimas nutarė svarstyti Laisvės premijų komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės pateiktas Laisvės premijos įstatymo pataisas, siūlančias dvigubai – nuo 5 tūkstančių eurų iki 10 tūkstančių eurų padidinti Laisvės premiją.

Jeigu Seimas pritartų, kiekvienais metais būtų skiriama 200 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio premija. Išimtiniais atvejais tais pačiais metais galėtų būti skiriama antra 200 BSI dydžio premija. Pritaikius naują premijos skaičiavimo tvarką, Laisvės premija siektų apie 10 tūkstančių eurų.

Įstatymo pataisas pateikimo stadijoje palaikė 90 parlamentarų, niekas nebuvo prieš, susilaikė 4 parlamentarai. Po svarstymo Žmogaus teisių komitete Seimas šią iniciatyvą ketina svarstyti gruodžio mėnesį.

2011 m. rugsėjo 15 d. Seimas priėmė Laisvės premijos įstatymą, kuriame nustatytas fiksuotas Laisvės premijos dydis – 5 tūkstančiai eurų.


6 rugsėjo, 2024

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį per derybas Tel Avive paragino Izraelį sustabdyti savo gyvenviečių projektus Vakarų Krante. Vokietijos […]

5 rugsėjo, 2024

1939 m. rugsėjo 5 d. pirmą kartą į orą pakilo  dvivietis vienmotoris pikiruojantis lengvasis bombonešis ANBO-VIII – paskutinysis iš brigados […]

3 rugsėjo, 2024

Prezidentui Gitanui Nausėdai užsiminus, jog partnerius Berlyne pasiekė signalai dėl vis didesnį populiarumą įgyjančios antisemitiniais pareiškimais pasižymėjusio Remigijaus Žemaitaičio partijos […]

2 rugsėjo, 2024

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis  pirmadienį pažymėjo susitikimo su Nyderlandų ministru pirmininku Dicku Schoofu Zaporižioje, kuri yra tik už 30 kilometrų […]

1 rugsėjo, 2024

1993 m. rugpjūčio 31-oji – viena svarbiausių moderniosios Lietuvos Respublikos istorijos datų. Būtent tą vakarą Lietuvos Respublikos teritoriją paliko paskutinis […]

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. ELTA Dainius Labutis
1 rugsėjo, 2024

Lenkijai minint 85-ąsias  Vokietijos įsiveržimo į šalį metines, prezidentas Andrzejus Duda dar kartą pareikalavo, kad Berlynas atlygintų už Antrajame pasauliniame […]

31 rugpjūčio, 2024

Rugpjūčio pradžioje paskelbtas Vengrijos sprendimas sušvelninti vizų režimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams vis dar kelia susirūpinimą visai Europos Sąjungai (ES). […]

31 rugpjūčio, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį pareiškė užuojautą dėl plaukiko, olimpinio, Europos čempiono, pasaulio vicečempiono, pasaulio rekordininko Roberto Žulpos mirties. „Netekome ne […]

28 rugpjūčio, 2024

Sostinės taryba pritarė dviejų iškilių asmenybių, Nepriklausomybės Akto signatarų, įamžinimui. Tipinė atminimo lenta Kazimierui Motiekai atsiras ant Gynėjų g. 4 […]

28 rugpjūčio, 2024

Trečiadienį Vilniaus miesto taryba nutarė pervadinti Fabijoniškių mikrorajone esančias nevienareikšmiškai vertinamų poetų Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatves. Savivaldybės sprendimu, […]

28 rugpjūčio, 2024

Vilniaus miesto taryba panaikino rašytojo Petro Cvirkos aikštės pavadinimą. Naujamiesčio mikrorajone esančiai aikštei kol kas nebus suteiktas joks kitas pavadinimas. […]

28 rugpjūčio, 2024

Reaguodama į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) įpareigojimą, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė tikina pateikusi siūlymą mieste […]

25 rugpjūčio, 2024

Užvakar minėjome 105-ąsias Zarasų operacijos metines. Mylintiems Lietuvos karybos istoriją ir mėgstantiems daug švęsti turime gerą žinią – šią pergalę […]

24 rugpjūčio, 2024

2024 m. Šiauliai rugpjūčio 24-ąją tapo tarptautinio susitikimo ir vienybės vieta – ant Sukilėlių kalnelio vyko tradicinis susitikimas su organizacijos […]

24 rugpjūčio, 2024

Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį dalyvavo Ukrainos Nepriklausomybės dienos minėjime, kuris vyko Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva atidarytame […]

23 rugpjūčio, 2024

Penktadienį Lietuvos ir Latvijos pasienio teritorijoje Pasvalyje paminėtos 35-osios Baltijos kelio bei 85-osios Molotovo-Ribentropo pakto metinės. Renginyje dalyvavę Lietuvos ir […]

23 rugpjūčio, 2024

Lygiai prieš šimtą metų, 1924 m. rugpjūčio 23 d., Kaune prasidėjo Dainų diena – tris su puse tūkstančio choristų ir […]

Širvintos, Širvintų savivaldybės archyvas
23 rugpjūčio, 2024

„Laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius kreipėsi į desovietizacijos komisiją, prašydamas įvertinti, ar Širvintų kapinėse esančiu obelisku nėra propaguojami totalitariniai režimai. „Kreipiausi […]

23 rugpjūčio, 2024

Šiandien minimos 85-osios Molotovo-Ribbentropo pakto metinės, kada 1939 m. Sovietų Sąjunga ir Vokietija tarpusavyje pasidalino Vidurio Europą ir pradėjo Antrąjį […]

23 rugpjūčio, 2024

1989 metų rugpjūčio 23 dieną maždaug 2 milijonai žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos susikibo rankomis, sudarydami  600 kilometrų ilgio gyvąją […]