Iš Skandinavijos ateinančios tvarumo tendencijos neaplenkia Lietuvos būsto rinkos: pirkėjams svarbiausia – atliekų rūšiavimas

Būsto pirkėjai Lietuvoje vis didesnį dėmesį skiria tvarumo aspektams. Beveik dviem trečdaliams (63 proc.) šalies didmiesčių gyventojų yra svarbu, kad namai būtų statomi kuo mažiau kenkiant aplinkai. Tą atskleidė tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atlikta Lietuvos didmiesčių gyventojų apklausa. Jos duomenys rodo, kad renkantis būstą labiausiai gyventojų vertinamas tvarumo aspektas yra atliekų rūšiavimo galimybės, kurias išskyrė 67 proc. respondentų.

Tarp kitų gyventojams svarbių būsto tvarumo faktorių – energijos iš atsinaujinančių šaltinių naudojimas (51 proc.), įrengti kokybiški dviračių takai (46 proc.) ir natūralus pastato medžiagiškumas (41 proc.). Gyventojai taip pat išskyrė elektromobilių įkrovimo stoteles (27 proc.) ir name įrengtas erdvias dviračių saugyklas (23 proc.).

„Gyventojų aplinkosauginis sąmoningumas auga, o tai atsispindi ir būsto pirkėjų prioritetuose. Tarp būsto pasirinkimo veiksnių atsiranda tokie faktoriai, kaip patogaus atliekų rūšiavimo galimybė, žaliosios energijos naudojimas ar pastato statyboms pasirenkamos tvaresnės medžiagos. Šiuo požiūriu Lietuvos gyventojų nuomonė apie būstą vis labiau primena skandinavų, kuriems tvarumas yra ypač svarbi tema. Ne veltui daugelis tvarumo tendencijų ir inovacijų statybų srityje atkeliauja būtent iš Šiaurės valstybių“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

K. Vanago teigimu, Skandinavijoje paplitusias gerąsias tvarios miestų plėtros praktikas „YIT Lietuva“ siekia pritaikyti vystydama savo projektus Lietuvoje. Draugiškumui aplinkai didelis dėmesys skiriamas tiek projektavimo, tiek statybų procese.

„Visuose savo projektuose taikome pastato tvarumą didinančius sprendimus. Visų pirma, skaičiuojame projektų CO2emisiją ir siekiame ją sumažinti pasitelkdami pažangius statybų metodus, rinkdamiesi poveikį aplinkai sumažinti leidžiančias medžiagas. Svarbu pastato poveikį aplinkai mažinti visame jo gyvavimo cikle, todėl diegiame modernius inžinerinius sprendimus, kurie įgalina efektyvesnę ir tvaresnę pastato eksploataciją, o tuo pačiu mažesnes jos išlaidas gyventojams. Daugelį savo projektų įgyvendiname pagal tarptautinio „Breeam“ tvarumo sertifikato standartus ir taikydami skaitmeninės statybos sprendimus, kurie leidžia pasiekti geresnių tvarumo rodiklių“, – sako K. Vanagas.

Galiausiai, anot „YIT Lietuva“ vadovo, būsto projektuose pasirūpinama ir patiems gyventojams labiau pastebimais sprendimais, tokiais kaip saulės jėgainės žaliajai energijai bendrosioms namo reikmėms generuoti ar atliekų rūšiavimo konteineriai. Visuose naujuose bendrovės vystomuose gyvenamųjų namų kvartaluose planuojama įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles arba sudaryti sąlygas gyventojams įsirengti nuosavas įkrovimo prieigas įprastų automobilių stovėjimo vietose.

K. Vanagas pažymi, kad vystant atskirus projektus siekiama, kad jie derėtų su tvarios miesto plėtros tikslais ir principais. Šiuo požiūriu yra svarbus harmoningas pastatų integravimas į supančią aplinką ir dėmesys žaliosioms erdvėms. Pastarąjį aspektą apklausos dalyviai išskyrė kaip patį svarbiausią tvaraus miesto atributą. Jį pažymėjo 71 proc. šalies didmiesčių gyventojų. Kiti dažniausiai gyventojų minimi tvaraus miesto aspektai yra rūšiavimo ir šiukšlių utilizavimo galimybės (58 proc.) bei patogus keliavimas viešuoju transportu (56 proc.).

Lietuvos didmiesčių gyventojų apklausą „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas atliko šių metų liepą. Iš viso apklausoje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis 25-65 metų amžiaus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų.

Apie statytoją „YIT Lietuva“ įmonių grupę

Tvarių miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ šalyje veikia nuo 1966 metų ir priklauso vienam didžiausių Šiaurės Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, esančiam devyniose šalyse. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto projektus ir atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus.