5 gruodžio, 2023
LGGRTC

Adolfo Ramanausko – Vanago paminklo išniekinimas: nusikaltėliai nesurasti

Jau praėjo pusė metų po A. Ramanausko – Vanago paminklo išniekinimo Merkinėje prieš Rusijoje švenčiamą gegužės 9 dieną – „pergalės“ dieną. Nusikaltimo vykdytojai nesurasti. Paminklas buvo apipiltas baltais dažais. Buvo išniekintas ir kitas atminties ženklas partizanų vadui – šalia buvusios šeimos sodybos Lazdijų rajone į medinę skulptūrą buvo įsmeigtas kirvis ir ji apipilta panašiais dažais.

Paaukotos lėšos stebėjimo kameroms įrengti

„Dėl vandalizmo akto išaiškinimo iš ikiteisminio tyrimo įstaigų kol kas jokių žinių nesulaukėme. Mūsų iniciatyva buvo surengta pilietiškumo akcija, kuria surinktos lėšos stebėjimo kameroms. Žmonių palaikymas didelis: galutinis rezultatas viršijo 9 tūkst. eurų, lėšas paaukojo apie 300 asmenų. Įsigytos ir įrengtos šešios kameros, papildoma įrašymo įranga, kuri sumontuota prie pačio paminklo ir skvero prieigose. Už tas pačias lėšas buvo sutvarkytas ir pats paminklas. Dabar pats partizanų vadui skirtas skveras daug saugesnis ir, tikėkimės,atgrasys panašius vandalizmo išpuolius“, – pasakoja Merkinės muziejaus direktorius Žygis Buržinkas.

A. Ramanauskas-Vanagas – pripažintas Lietuvos valstybės vadovas

Lietuvos partizanų vadas, brigados generolas Adolfas Ramanauskas – Vanagas 2018 metais LR Seimo buvo pripažintas faktiniu Lietuvos valstybės vadovu. Lietuvos partizanų judėjimas turėjo ypač didelę reikšmę valstybingumo istorijoje. 2019 metais Europos Žmogaus Teisių Teisme konstatuota, jog 1944–1953 metai sovietųokupantai ir kolaborantai vykdė genocidą prieš partizanus ir jų artimuosius, rėmėjus Lietuvoje.

„Pats A. Ramanauskas – Vanagas tapo visos Lietuvos pasipriešinimo okupacijai simboliu. Rusijai siekiant išlaikyti savo įtaką informacinėje erdvėje ir nuolatos vykdant hibridines atakas jis ir visa Laisvės kovų istorija išlieka priešo taikinys. Tą nuolatos matėme ir matome dezinformacijos sraute ir kituose veiksmuose, kurių autorius terorizmą remiančia valstybe pripažinta Rusijos federacija“, – pabrėžia „Vanago Lietuva“ iniciatyvos vadovas Alkas Paltarokas.

Informacinio karo taikiniai

Sovietai ir šiandieninė Rusijos federacija visada ypač jautriai reagavo į Lietuvos ir kitų okupuotų valstybių rezistenciją, pasipriešinimą okupacijai. Stengėsi apšmeižti pasipriešinimo herojus, manipuliuoti istoriniais faktais, iškraipyti istorines tiesas ir panaudoti įvairiausias informacinio karo priemones.

„Rusija ruošėsi karui ir jos taikinys buvo artimiausi kaimynai. Tą pamatėme Ukrainoje, kaip ji veikė prieš Ukrainos rezistencijos istoriją. Rusija nuolat gąsdina ir grasina Lietuvai bei kitoms Europos šalims. A. Ramanauskas – Vanagas ir kiti Laisvės kovų didvyriai yra mūsų valstybingumo simboliai, kuriuos privalome ginti. Priešo taikinys – ne tik istorinės asmenybės, Lietuvos valstybingumo simboliai, bet iš esmės mūsų piliečių valia gintis ir pats pilietiškumas“, – aiškina A. Paltarokas.

A. Ramanausko – Vanago istorinės atminties darbai Merkinėje

„Pajutome, kad Vanago paminklo išniekinimas turėjo poveikį ir pačios Merkinės gyventojams. Jautri merkiniškių reakcija į įvykį paliudijo, kad jiems rūpi istorinė atmintis, jie jaučia pagarbą Lietuvos laisvės kariams ir tai, kas vyksta miestelyje. Ką jau kalbėti apie visą Lietuvą, kai per keletą dienų atsirado apie 300 asmenų, paaukojusių vaizdo stebėjimo kamerų įrengimui,“ – pasakoja krašto muziejininkas Mindaugas Černiauskas.

M. Černiauskas pabrėžia, kad malonu matyti lankomą paminklą, dedamas gėles ir žvakutes. Artimiausiu metu ketiname įrengti papildomą skvero apšvietimo šviestuvą, kad skverelis sutemus dar labiau atkreiptų pravažiuojančiųjų dėmesį. Šalia skverelio pavasarį įrengsime papildomą rodyklę į greta esantį memorialą Dainavos apygardos partizanams, nes ne visi lankantys paminklą žino, kad šalia yra vienas didžiausių memorialų Dainavos apygardos partizanams.

Muziejininkai mini, kad tarp kitų planų ateinančiais metais yra žygio gido A. Ramanausko – Vanago laisvės kovų takais „Merkinė – Kasčiūnai – Merkinė“ atnaujinimas papildoma informacija ir spauda nauju tiražu. Ankstesnis tiražas jau išplatintas žygeivių tarpe. Tikimės, kad projektą parems Lietuvos kultūros taryba. Kazimieraičio rinktinės ženklu – trispalvės fone esančia raide „K“. Taip pat reiktų įrengti stendą Vanago slapstymosi vietoje Bingelių kaime.

„Taip pat viliamės, kad Varėnos r. savivaldybei pavyks sugeneruoti lėšas Dainavos apygardos memorialo ir muziejaus sutvarkymo projektui. Šiuo metu jau vyksta darbai koplyčioje . Viliamės, kad ateityje bus atnaujinti ir kryžiaus formos takai, pats muziejus. Žinoma, tam reikia ir nacionalinės valdžios pagalbos”, – atkreipia dėmesį muziejininkas Mindaugas Černiauskas.

Laisvės kovotojų atminimo įamžinimui – nuolatinės pastangos

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys primena, kad nuo pat įsteigimo 1992 m. šios institucijos istorikai ir muziejininkai didelį dėmesį skiria antisovietinio partizaninio karo kovų ir jo karžygių atminimo įamžinimui.

„Įamžinimas vyksta įvairiomis formomis: paminklais, atminimo ženklais, atminimo lentomis, knygomis, straipsniais, filmais, minėjimais, partizanų palaikų paieškomis ir identifikavimu bei kitomis formomis“, – vardija centro vadovas.

Tarp svarbiausių darbų jis mini 1995–2022 m. visoms partizanų apygardoms – Tauro, Didžiosios kovos, Prisikėlimo, Žemaičių, Vyčio, Vytauto, Kęstučio, Algimanto ir Dainavos – pastatytus iš viso 9 paminklus. Taip pat buvo pastatyti paminklai Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarams jų gimtinėse (2015–2019 m. pastatyti 7 paminklai), sukurta istorinė ekspozicija įsteigiant Minaičių memorialą.

„Mūsų laisvės kovų simboliui, brutaliai sovietų nukankintam ir sušaudytam 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarui Adolfui Ramanauskui – Vanagui centro iniciatyva pastatyti paminklai Lazdijuose ir Čikagoje (Lemonte, JAV)“, – sako dr. Arūnas Bubnys. Istorikas primena, kad kasmet A. Ramanausko – Vanago istoriją išklauso keli šimtai tūkstančių turistų, tarp kurių ir oficialūs Lietuvos Respublikos svečiai, aukšti užsienio valstybių pareigūnai, aplankančių buvusio KGB kalėjimo ekspoziciją Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje.

Už valstybės istorinės atminties politikos įgyvendinimą atsakingos institucijos kitų metų planuose numatyti partizanų kapavietės sutvarkymo darbai Leipalingyje. Primintina, kad 2022 m. spalio mėn. čia buvo surasti Pietų Lietuvos partizanų srities vado plk. Juozo Vitkaus – Kazimieraičio palaikai. Taip pat planuojama padaryti didžiumą Kalniškės mūšio memorialo atnaujinimo ir sutvarkymo darbų kartu su Lazdijų rajono savivaldybe.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, visoje Lietuvoje iki šių metų pastatyta apie 450 vieno pavyzdžio atminimo ženklų partizanų žuvimo vietose. Toks simbolinis žymėjimas leidžia atpažinti ir atminti valstybingumo istorijai svarbius mūšius, asmenis.

Iššūkis Lietuvai

Dėl paminklo vandalizmo prieš pusmetį buvo išreikšta Lietuvos prezidentūros nuomonė: „Tai yra nusikaltimai. Tai yra nusikaltimai skatinant neapykantą. Taip, tai yra ir provokacija, kuria metamas iššūkis“, – „Žinių radijui“ tada sakė Nacionalinio saugumo grupės prezidentūroje vadovas Kęstutis Budrys. „Mūsų institucijos, teisėsaugos institucijos ir kitos institucijos, šiuo metu nestovės prie kiekvieno paminklo, bet tai yra taip pat iššūkis metamas ir joms – ar mes gebame tinkamai reaguoti ir nustatyti tokius asmenis. Ir aš esu įsitikinęs, kad Lietuva, tą iššūkį priėmus, jį atlaikys“, – pabrėžė prezidento vyriausiasis patarėjas. 


5 rugsėjo, 2024

Kultūros ministras Simonas Kairys dzūkų etninės kultūros puoselėtojams Eglei Kašėtienei ir Rokui Kašėtai šiandien įteikė Kultūros ministerijos garbės ženklą „Nešk […]

5 rugsėjo, 2024

1939 m. rugsėjo 5 d. pirmą kartą į orą pakilo  dvivietis vienmotoris pikiruojantis lengvasis bombonešis ANBO-VIII – paskutinysis iš brigados […]

1 rugsėjo, 2024

1993 m. rugpjūčio 31-oji – viena svarbiausių moderniosios Lietuvos Respublikos istorijos datų. Būtent tą vakarą Lietuvos Respublikos teritoriją paliko paskutinis […]

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. ELTA Dainius Labutis
1 rugsėjo, 2024

Lenkijai minint 85-ąsias  Vokietijos įsiveržimo į šalį metines, prezidentas Andrzejus Duda dar kartą pareikalavo, kad Berlynas atlygintų už Antrajame pasauliniame […]

28 rugpjūčio, 2024

Sostinės taryba pritarė dviejų iškilių asmenybių, Nepriklausomybės Akto signatarų, įamžinimui. Tipinė atminimo lenta Kazimierui Motiekai atsiras ant Gynėjų g. 4 […]

28 rugpjūčio, 2024

Trečiadienį Vilniaus miesto taryba nutarė pervadinti Fabijoniškių mikrorajone esančias nevienareikšmiškai vertinamų poetų Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatves. Savivaldybės sprendimu, […]

28 rugpjūčio, 2024

Vilniaus miesto taryba panaikino rašytojo Petro Cvirkos aikštės pavadinimą. Naujamiesčio mikrorajone esančiai aikštei kol kas nebus suteiktas joks kitas pavadinimas. […]

28 rugpjūčio, 2024

Reaguodama į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) įpareigojimą, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė tikina pateikusi siūlymą mieste […]

25 rugpjūčio, 2024

Užvakar minėjome 105-ąsias Zarasų operacijos metines. Mylintiems Lietuvos karybos istoriją ir mėgstantiems daug švęsti turime gerą žinią – šią pergalę […]

24 rugpjūčio, 2024

2024 m. Šiauliai rugpjūčio 24-ąją tapo tarptautinio susitikimo ir vienybės vieta – ant Sukilėlių kalnelio vyko tradicinis susitikimas su organizacijos […]

23 rugpjūčio, 2024

Lygiai prieš šimtą metų, 1924 m. rugpjūčio 23 d., Kaune prasidėjo Dainų diena – tris su puse tūkstančio choristų ir […]

Širvintos, Širvintų savivaldybės archyvas
23 rugpjūčio, 2024

„Laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius kreipėsi į desovietizacijos komisiją, prašydamas įvertinti, ar Širvintų kapinėse esančiu obelisku nėra propaguojami totalitariniai režimai. „Kreipiausi […]

23 rugpjūčio, 2024

Šiandien minimos 85-osios Molotovo-Ribbentropo pakto metinės, kada 1939 m. Sovietų Sąjunga ir Vokietija tarpusavyje pasidalino Vidurio Europą ir pradėjo Antrąjį […]

23 rugpjūčio, 2024

1989 metų rugpjūčio 23 dieną maždaug 2 milijonai žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos susikibo rankomis, sudarydami  600 kilometrų ilgio gyvąją […]

23 rugpjūčio, 2024

Baltijos kelias – viena svarbiausių Baltijos valstybių laisvėjimo iš sovietinės okupacijos akcijų. Tai buvo nesmurtinio pasipriešinimo kelias, kurį valstybės pasirinko […]

22 rugpjūčio, 2024

Prieš 37 metus – 1987 m. rugpjūčio 23 d. – disidentė Felicija Nijolė Sadūnaitė sakė kalbą mitinge prie Adomo Mickevičiaus […]

22 rugpjūčio, 2024

Žemaitijoje gyvenusio ir kūrusio poeto, prozininko ir žurnalisto Algirdo Kazragio kūrybinis palikimas itin turtingas: vos 40 gimtadienių, o sukurta net […]

Dr. R. Kaminsko, D. Poškienės, V. Juraičio nuotr.
22 rugpjūčio, 2024

Šiais metais minime Karaliaučiaus universiteto įkūrimo 480 metų sukaktį. Tai datai paminėti Kauno Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčioje surengta konferencija. […]

Atminimo ženklų įrengimas / Edvardo Grušo nuotr.
21 rugpjūčio, 2024

Telšių rajone, Viešvėnų seniūnijoje, greta Rainių, dviejose žydų žudynių vietose Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo iniciatyva buvo pastatyti du […]

Birutė Kerušauskienė turi ką papasakoti apie kiekvieną eksponatą / Birutės Nenėnienės nuotr.
21 rugpjūčio, 2024

Į šiemetinę mažąją Lietuvos kultūros sostinę Suvalkijos krašte – Višakio Rūdą – atvedė skaidri ir ramiai šilta rugpjūčio diena. Visoje […]