G. Landsbergis teigia, kad šią savaitę spręsis ne tik Ukrainos ateitis ES, bet ir viso regiono likimas
Šią savaitę spręsis ne tik Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) ateitis, bet ir viso regiono likimas, akcentuoja Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis, šiuo metu dalyvaujantis Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje.
„Dvejus metus Europa ir daugelis remiančių Ukrainą žadėjo, kad būsime su Ukraina tiek, kiek reikės. Lietuva dažnai klausdavo: ką reiškia tas – tiek, kiek reikės? Ir panašu, kad priartėjome prie taško, kuomet matome ribas to – tiek, kiek reikės. Kad tai yra tiek, kiek galėsime susitarti“, – Briuselyje LRT teigė G. Landsbergis.
Todėl ministras akcentuoja, kad ši savaitė yra kertinė, kuomet spręsis tiek ES, tiek Ukrainos, tiek ir viso regiono ateitis.
„Jeigu susitarimų nepavyks rasti šią savaitę, praktiškai visais svarbiausias klausimais: pradedant sankcijomis, plėtra, taip pat ir finansine pagalba, karine pagalba, panašu, kad tai būtų signalas ukrainiečiams, kad mūsų strategija pasirinkta nepasiteisino. Noriu tikėti, kad dar yra jėgos įvertinti aplinkybes ir pasekmes to nesusitarimo, kuris tikrai paveiktų ne tik Ukrainą, bet ir regioną“, – sakė G. Landsbergis.
„Tai turbūt neprisimenu, kada Europa paskutiniu laikmečiu būtų turėjusi svarbesnę savaitę negu ši“, – pabrėžė jis.
G. Landsbergis sureagavo ir į siūlymus Vengrijai atšildyti dėl teisės viršenybės įšaldytus milijardus eurų iš pandemijos atsigavimo fondo mainais už pritarimą Ukrainos narystei Europos Sąjungoje.
„Yra eilė dalykų – dalis pinigų jau yra atšildyta. Tai klausti, ar tai galėtų būti padaryta, jau šiek tiek per vėlu. Tai jau padaryta. Ar teisinga yra be sąlygų atšildyti? Matyt, ne. Ar įmanoma atrasti formą, kuri leistų ES vis tiek eiti stiprėjimo keliu ir tuo pačių kovą išimtų iš ideologinio lauko, tai, matyt, kad tokių sprendimų gali atsirasti“, – sakė jis.
Šią savaitę vyksiančiame Europos Vadovų aukščiausiojo lygio susitikime ES ketina susitarti dėl papildomos 50 mlrd. eurų finansinės paramos Ukrainai, Kyjivui skirto ginklų fondo papildymo penkiais milijardais eurų ir derybų dėl prisijungimo prie bloko pradžios kitais metais.
