18 gruodžio, 2023
Archyvarė-edukatorė Lidija Bimbirienė

Kalėdiniai atvirukai – šiltas prisiminimas ar tik dar vienas nereikalingas lapas lentynoje?

Artėjant gražiausioms šeimos susibūrimo šventėms, dažnai pagalvojame apie tuos, kurių nėra šalia, toli gyvenančius, bet širdžiai artimus žmones. Norėdami juos pradžiuginti, greičiausiai nusiųsime SMS žinutę su gražiu sveikinimu, rastu interneto platybėse. Vargu ar atsiras kūrybingųjų, kurie skirs valandėlę autentiško atviruko gamybai. O jei tokių ir atsirastų, kurie iš jų tai įvertintų ar išsaugotų?

Kadaise Kalėdiniai atvirukai buvo kolekcionuojami ir saugomi kaip vertybė, kelianti šiltus prisiminimus. Dabar ranka rašytas ir paštu siųstas atvirukas tampa retenybe. Mūsų senelių puoselėjamas gražias tradicijas palaipsniui naikina šiuolaikinės technologijos. Viliuosi, kad vis dar bus žmonių, nepraradusių noro stengtis, kad ši graži tradicija neišnyktų.

Telefonu gauta žinutė negali prilygti istorija dvelkiančiam atvirukui. Ji niekada nesuteiks tiek emocijų, kiek gali suteikti maža kortelė, išimama iš atplėšto voko. Kortelėje ranka rašytas įrašas būna ypatingai šiltas, paliečiantis jautriausias sielos stygas. Rankose laikant senovinį atviruką kyla noras jį analizuoti. Galvoje pradeda suktis mintys: iš kur jis atsirado, kokia jo istorija? O istorijų apie atvirukų atsiradimą būta daug ir skirtingų.

Labiausiai tikėtina, kad atvirukai išsivystė iš „korespondencijos kortelės“. Pirmieji atvirukai išleisti 1869 m. Austrijos-Vengrijos imperijoje. Jie buvo neiliustruoti, vienoje pusėje užrašomas tekstas, kitoje – tik adresas. Atvirukai, kaip komunikacijos priemonė, dažniausiai buvo naudojama kareivių ryšiui su šeima palaikyti. Prancūzijos-Prūsijos karo metu, vykusio 1870-1871 m., kariai siųsdami atvirlaiškius artimiesiems pradėjo juos gražinti, puošti įvairiais piešiniais. Neilgai trukus, perspektyvią sritį pastebėję verslininkai, suskubo kariams parūpinti korteles su jau atspausdintomis iliustracijomis. Taip gimė iliustruoti atvirukai ir prasidėjo jų masinė gamyba. Jie buvo gaminami įvairių stilių ir rūšių: suvenyriniai, reklaminiai, humoristiniai, turistiniai, meniniai ir skirti pasveikinti įvairiomis progomis. Atvirukų vizualizacijai dažnai naudotos fotografijos, kurios paįvairino jų turinį. Kiek vėliau išpopuliarėjo suvenyriniai ir reklaminiai atvirukai.  Jų leidyba suklestėjo daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje.

Lietuvoje atvirukų gamyba pradėta XX amžiaus pradžioje. Tai buvo puiki verslinė sritis, kurioje galėjo atsiskleisti kūrėjai. Atvirukus pradėjo kurti įvairūs menininkai, dailininkai, muziejininkai. Populiarūs buvo foto atvirukai su žinomų dailininkų, M. K. Čiurlionio, A. Žmuidzinavičiaus ir kt. kūrinių reprodukcijomis. Sovietų sąjungoje buvo leidžiami propagandiniai bei sovietams atmintinų datų atvirukai. Vis dėlto Lietuvoje populiariausiais ir didžiausiu mastu leidžiamais išliko Lietuvos dailininkų vizualizuoti atvirukai, skirti Naujųjų Metų šventei. Šv. Kalėdoms skirtų atvirukų nebuvo leidžiama, jų randama labai mažai, nes sovietmečiu Šv. Kalėdos laikytinos draudžiama švente.

Pirmųjų atvirukų Šiauliuose leidėjai – Isakas Brevda ir Boleslovas Zatorskis. I. Brevda buvo žydų tautybės miestietis, apie 1904 m. Šiauliuose įsteigęs spaustuvę. Jis vienas pirmųjų savo lėšomis leidusių knygas lietuvių kalba bei atvirukus su Šiaulių vaizdais. B. Zatorskis – garsus dvarininkas, fotografas ir leidėjas, nuo 1896 m. Šiauliuose turėjęs savo ateljė. Jis vienas pirmųjų pradėjo leisti atvirukus su Šiaulių miesto fotografijų atvaizdais. Nuo 1901 m. iki 1910 m. išleido tris atvirukų serijas. Šių leidėjų ir atvirukams neabejingų žmonių dėka ir dabar galime išvysti, kaip atrodė Šiaulių miestas istorinėje tėkmėje.

Tik giliau pasikapsčius po atvirukų istorijos lobynus, galime suprasti tikrąją šio nedidėlio popieriaus lapelio reikšmę ir jo išsaugojimo svarbą.  Tad lankydami vyresnius artimuosius, nepatingėkime užlipti į namų palėpes. Net neabejoju, kad ten rasime bent vieną atviruką su įsimintina istorija. Juk nėra nieko gražiau, kaip spindinčios senolių akys ir lūpose skambantys prisiminimai. Saugokime tuos prisiminimus, kad turėtume, ką papasakoti ateinančioms kartoms.

 


17 spalio, 2024

2024 m. spalio 16 d. Šiaulių istorijos muziejuje įvyko 5-ieji „Kultūros pusryčiai“ Šiauliuose, kuriuos organizavo Šiaulių „Aušros“ muziejus. Susitikimo tema […]

17 spalio, 2024

2024 m. spalio 16 d.  Kaune vyko Mažosios Lietuvos gyventojų genocido 80-ųjų metinių  paminėjimas. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, prie […]

15 spalio, 2024

Seimas 2027-uosius metus  paskelbė poeto, diplomato Oskaro Milašiaus, Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio ir Lietuvos ir Šventojo Sosto konkordato bei trijų […]

13 spalio, 2024

Penktadienį Šiauliuose pristatyti prancūzų menininko Christian Guemy, žinomo slapyvardžiu C215, ant pastatų sukurti Stanislavos Jakševičiūtės-Venclauskienės ir Emilijos Pliaterytės portretai, praneša […]

10 spalio, 2024

Minint Lietuvos vietos savivaldos dieną konkrečiose srityse labiausiai pasižymėjusioms šalies savivaldybėms spalio 10-osios vakarą įteikti svarbiausieji savivaldos metų apdovanojimai – […]

9 spalio, 2024

Šiaulių apygardos prokuratūra teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš Šiaulių miesto tarybos narės Danguolės Martinkienės priteisti nepagrįstai jai išmokėtas […]

7 spalio, 2024

ANTAŠAVA (Kupiškio r.). Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijos žmonės šiemet rinkęsi į titulinius atlaidus šį kartą juos išvydo išskirtinius – kartu […]

7 spalio, 2024

2024-10-05 Druskininkuose, Vytauto gatvėje, minint Tarptautinę mokytojų dieną, buvo  atidengtas atminimo ženklas, sukurtas pagal autentišką artefaktą (skulptorius prof. Alfonsas Vaura),  […]

6 spalio, 2024

Savivaldybėse siūloma steigti Istorinio atminimo įamžinimo komisijas. Tai numatančias įstatymo pataisas įregistravo Seimo Kultūros ir Socialinių reikalų ir darbo komitetų […]

4 spalio, 2024

Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse, premjerė Ingrida Šimonytė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė įteikė apdovanojimus pedagogams. Buvo pagerbti […]

4 spalio, 2024

Šiandien Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas susitiko su Lietuvos Respublikos ambasados Šveicarijos Konfederacijoje ministru patarėju Ernestu Grabažiu. Vizito metu buvo […]

3 spalio, 2024

Sėkmingas verslas prasideda nuo idėjos, tačiau jo įgyvendinimas – nuo palaikymo, o kartais ir ištiestos pagalbos rankos. Bendruomenės svarbą ir […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
3 spalio, 2024

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai sostinės gyventojus ir svečius pakvietė į iškilmingą renginį, kuris buvo skirtas paskutiniems […]

2 spalio, 2024

Respublikinės Šiaulių ligoninės teritorijoje pradėtos naujo korpuso statybos. Jame turėtų įsikurti specializuotų infekcinių ligų ir gydymo centras, pranešė portalas „Skrastas.lt“. […]

2 spalio, 2024

Fotogalerija „Dubingiai kaip atviras muziejus“ – menotyrininkės dr. Aurelijos Rusteikienės sumanymas ir dovana miestelio gyventojams bei svečiams „Dubingiai – mažoji […]

2 spalio, 2024

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovas Arūnas Bubnys ragina Desovietizacijos komisiją priimti naują išvadą dėl kontraversiškai vertinamo […]

1 spalio, 2024

Ar kada susimąstėte, kaip vyksta darbas medicinos laboratorijoje, kurioje lašelis kraujo gali parodyti įvairiausius sveikatos sutrikimus? Ar įsivaizduojate, kaip „gimsta“ […]

30 rugsėjo, 2024

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija savivaldybei pateikė siūlymą Salomėjos Nėries gatvę pervadinti į Adolfo […]

27 rugsėjo, 2024

VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ švenčia 125-asias veiklos metines. Rugsėjo paskutinėmis savaitės dienomis jubiliejiniai renginiai ir nemokamos pramogos vyks Panevėžyje, Anykščiuose […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
27 rugsėjo, 2024

Kaune paminėtos Lietuvos diplomato, žvalgo, 1923 m. „Klaipėdos sukilimo“ karinio vado, dviejų Vyčio Kryžiaus ordinų kavalieriaus Jono Polovinsko-Budrio (1889-1964) mirimo […]