Naujam Vidaus tarnybos statutui prieštaraujantys pareigūnai surengė protestą prie Seimo
Seimui antradienį spręsiant dėl Vidaus tarnybos statuto pataisų, Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) susirinko protestuoti į aikštę prie parlamento. Susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas pabrėžia, kad Vidaus tarnybos reformos įstatymo projektas – grėsmė visuomenės saugumui, mat pokyčiais nusivylę pareigūnai gali tiesiog palikti tarnybą.
Pareigūnai rikiavosi su profesinių sąjungų vėliavomis – atvyko ir Lietuvos pasienio pareigūnų, ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų atstovai. Jie rankose taip pat laikė plakatą su užrašu „Ar sutinkate lošti iš visuomenės ir šalies saugumo?“
„Niekas negali žinoti, kad pareigūnai nusivylę neišeis – tokios nuotaikos vyrauja pareigūnų bendruomenėje. Ir jeigu garantijos dar būtų mažinamos, dalis pareigūnų galimai paliktų tarnybą. O tai – didžiulė grėsmė visuomenės saugumui“, – žurnalistams NPPSS proteste antradienį kalbėjo S. Džiautas.
Jis pabrėžė, jog vienas svarbiausių profesinėms sąjungoms klausimų, kurį naujuoju projektu siūloma keisti – tai įstatymu pareigūnams garantuojamas priedas už darbo stažą.
„Norime, kad šita nuostata liktų įstatyme ir kad profesinės sąjungos būtų įtraukiamos į darbo užmokesčio sistemos kūrimo procesą, ko nėra įstatyme“, – kalbėjo profesinių sąjungų atstovas.
„Tai mus čia atvarė paskutinė viltis, kad Seimas išklausys, girdės pareigūnų bendruomenę ir kad pareigūnams suteikiamos garantijos nebus mažinamos įstatymu“, – pridūrė S. Džiautas.
R. Katinienė: pareigūnų bendruomenė šiems pokyčiams nepritaria
Tuo metu Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkė Roma Katinienė antradienį išplatintame pranešime žiniasklaidai teigia, kad jei Vidaus tarnybos statuto pataisos bus priimtos, pasekmes pajus kiekvienas Lietuvos pilietis, o nesaugumas – didės.
Ji taip pat akcentuoja, jog, nors profesinėms sąjungoms ir buvo pristatytas Vidaus tarnybos statuto pataisų projektas, pareigūnų palaikymo jis nesulaukė. Vis dėlto, kaip pabrėžia R. Katinienė, ministrė esą klaidingai tikina, kad profesinės sąjungos pritarė reformos projektui.
„Susitikimai aptarti projektą, tokie, kokie jie buvo – nėra profesinių sąjungų pritarimas. (…) Šiam teisės aktui nepritaria ir pareigūnų bendruomenė, kuri nemato naudos, įžvelgia grėsmių, nesupranta kodėl ketinama mažinti ir taip nedideles pareigūnų socialines garantijas bei naikinti motyvacines priemones“, – pranešime sako ji.
„Tuščiai skamba ir ministrės žodžiai apie nuo ateinančių metų staiga į viršų šausiantį policininkų ir kitų pareigūnų atlyginimą. Deja, ministerijos pateikta skaičiuoklė jokio reikšmingo kilimo nepatvirtino. Tad norėtųsi paklausti, ar tikrai, esant tokiam pasipriešinimui ir neatsakytiems klausimams, reikia stumti projektą, kuriuo netiki net bendruomenė?“ – klausimą kėlė R. Katinienė.
Kritiką ministerijai ir jos siūlomam projektui žeria ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijaus Jagminas. Jo teigimu, tiesioginės komunikacijos dėl teikiamų projektų tarp ministrės ir pareigūnų bendruomenių nėra.
„Nėra komunikacijos, ji – apsimestinė, nepakankama ir apgailėtina. (…) Vidaus reikalų sistema yra išderinta, nepatraukli, o blogiausia – iliuzinė. Iliuzijas tiek visuomenei, tiek pareigūnams kurpianti ministerija, deja, nesuvokia, kas bus, kai miražas išsisklaidys ir liksime su realybe – pavėluotais atvykimais į įvykius, perdegusiais policininkais, ir tuščiomis Policijos mokyklos klasėmis“ – teigia V. Jagminas.
V. Bakas: siūlomos pataisos politizuoja vidaus tarnybą
Su protestuojančiais pareigūnais susitikęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Seime Vytautas Bakas pažymėjo, kad šios ministrės Agnės Bilotaitės vadovaujamos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teikiamos pataisos neturi praktinės reikšmės ir tik politizuoja vidaus tarnybą.
„Iš esmės šitas siūlymas neturi jokios idėjos, bet jame yra užslėpti du svarbūs dalykai. Pirma – visa vidaus tarnyba labai stipriai politizuojama, centralizuojant darbo užmokesčio sistemą, iš jos pašalinant pareigūnų bendruomenę ir jų galimybę derėtis dėl darbo užmokesčio“, – kalbėdamas su žurnalistais pabrėžė V. Bakas.
„Antra – statutas padarys žalą didžiausią patirtį turintiems pareigūnams. Kitaip tariant, jis demotyvuos, gal atpigins, ministrės nuomone, tarnybą, bet žmonės, kurie turi didžiausią patirtį, jau dabar jaučiasi neramiai ir dažnas jų galvoja apie tarnybos palikimą“, – pridūrė jis.
Pasak parlamentaro, jam nėra žinoma, kodėl ši reforma buvo inicijuota – to, anot V. Bako, negali paaiškinti ir pati A. Bilotaitė. Todėl V. Bakas šį įstatymo projektą vadina tiesiog neprofesionalumu.
„Ministrė pati to (kodėl toks projektas atsirado – ELTA) paaiškinti negali. Vis tiek, kaip politikas, bandai ieškoti tos logikos, koks tai valstybei pokytis, bet, tiesą sakant, nėra galimybės jo įžvelgti. Tai manyčiau, kad tai tiesiog neprofesionalumas“, – teigė V. Bakas.
Po protesto pareigūnų atstovai eina į Seimą ir stebės balsavimą dėl įstatymo gyvai, parlamento salėje.
Nepaisant pareigūnų kritikos, Seimas patvirtino Vidaus tarnybos statutą: keisis priedų, pareiginės algos skaičiavimo tvarka
Seimas patvirtino naują Vidaus tarnybos statutą, kuriuo, pasak VRM, siekiama gerinti pareigūnų darbo sąlygas ir didinti jų motyvaciją, patobulinti užmokesčio sistemą.
Už statuto pakeitimus balsavo 72 Seimo nariai. Nė vienas nebalsavo prieš, susilaikiusiųjų nebuvo.
Visgi, klausimo priėmimas Seime strigo. Parlamentarams apsvarsčius įstatymą pastraipsniui, opozicinės frakcijos pareikalavo organizuoti vardinį balsavimą – kiekvienam Seimo nariui balsuojat popierinėse kortelėse. Procedūros persikėlė į vakarinį parlamento posėdį, tačiau galiausiai opozicija balsavime nutarė nedalyvauti.
Keisis priedų, pareiginės algos skaičiavimo tvarka
Priėmus įstatymo pataisas, pareigūnai turės galimybę derėtis dėl apmokėjimo sistemos kolektyvinėmis sutartimis. Jeigu tokios sutarties nėra, apmokėjimo sistemas tvirtins centrinių statutinių įstaigų vadovai. Tačiau prieš tai turėtų būti įvykdytos Darbo kodekse numatomos informavimo, konsultavimosi procedūros.
Įstatymo pakeitimais mažinami priedai už stažą valstybės tarnyboje – nuo maksimalios 30 proc. ribos iki 20 proc. pareiginės algos. Visgi, VRM nurodo, kad pareigūnams, šiuo metu už stažą gaunantiems didesnius priedus, jie nebus mažinami. Stažas taip pat būtų vienas iš esminių kriterijų, nustatant pareiginės algos dydžius.
Įsigaliojus naujam statutui, po naujųjų keisis ir pareiginės algos apskaičiavimas – bus taikomas naujas bazinis dydis, siekiantis 1785,4 euro.
Taip pat numatomi pokyčiai, susiję su pareigūnų perkėlimo tvarka – esant būtinybei pareigūnas būtų deleguojamas į kitą vietovę 3 mėn. laikotarpiui. Bendras pareigūno perkėlimo į kitas pareigas laikotarpis per 3 jo tarnybos metus negalės viršyti pusmečio.
Įstatymo projektu taip pat sumažinamas pareigybių grupių skaičius – nuo 15 iki 10, dėl ko, iniciatorių teigimu, bus nustatyta aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija.
Statuto pataisų projektu taip pat nustatyta galimybė pasitelkti kursantus, vykdyti tarnybų funkcijas kartu su pareigūnais. Be to, numatoma galimybė pratęsti tarnybos trukmę ne tik pirminės grandies, bet ir vidurinės grandies pareigūnams.
A. Bilotaitė: tai priemonės, skirtos didinti pareigūnų motyvaciją
Vidaus tarnybos statuto pataisų iniciatorė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina – naujoji įstatymo redakcija gerins pareigūnų darbo sąlygas. Pasak jos, ministerija numačiusi 24 mln. eurų pareigūnų algų didinimui – darbo užmokesčio pokyčiai, pažymėjo ministrė, labiausiai palies šiuo metu mažiausiai uždirbančius.
„Tai kompleksas priemonių, kuris skirtas pareigūnų motyvacijos didinimui. Tai susiję su darbo užmokesčio didinimu tų pareigūnų, kurių koeficientai yra mažiausi, žemiausios ir vidurinės grandies pareigūnai“, – žurnalistams teigė A. Bilotaitė.
Ji patikino, kad statuto pataisos buvo derintos su profesinėmis sąjungomis. Be to, akcentavo ji, šiuo metu su pareigūnų atstovais derinamos ir atitinkamos atlyginimų sistemos gairės.
„Norėčiau patikinti, kad yra susitarta dėl tokių dalykų: tie pareigūnai, kurie yra išdirbę 20 metų, (…) jie nieko nepraras. Taip pat esame susitarę su profesinėmis sąjungomis, kad bus atitinkamos gairės – jos šiuo metu yra išsiųstos suderinti“, – aiškino VRM vadovė.
Pareigūnai reformai nepritaria
Profesinių sąjungų atstovai stebėjo Seimo balsavimą iš plenarinių posėdžių salės balkono. Opozicija, kreipdamasi į valdančiuosius bei ministrę A. Bilotaitę, kėlė klausimus, ar, matant tokį pareigūnų pasipiktinimą, reforma išties suderinta su profsąjungomis.
„Gerbiama ministre – pasižiūrėkite. Ar čia pritariantys žmonės? (…) Jie tikrai nepritaria jūsų statuto projektui – nevyko tikras, normalus dialogas“, – kalbėjo socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
Visgi, reaguodama į oponentų klausimus, premjerė Ingrida Šimonytė tikino – reforma buvo derinta su pareigūnais. Be to, pabrėžė ji, reikalavimai dėl atlyginimų kėlimo buvo išklausyti.
„Vis dėlto, negaliu nutylėti, kad tame balkone taip pat stovėjo žmogus, kuris kreipėsi į mane raštu šią vasarą, prašydamas statutinių institucijų darbo užmokesčio fondą ateinančių metų biudžete padidinti 10 proc. Ir tai buvo padaryta. Man, tiesą sakant, skaudu klausyti visus šiuos priekaištus, nes buvo atsižvelgta ne tik į finansinį konkretų reikalavimą – buvo bent keletas derinimo ratų“, – posėdžio metu kalbėjo I. Šimonytė.
„Atvirai pasakysiu, man skaudu girdėti. Nes tai, ką girdžiu, deja, nėra tiesa“, – apibendrino ji.
Vyko netradicinis balsavimas: M. Puidokas suplėšė balsavimo lapą
Posėdžiui pirmininkavusiam konservatoriui Pauliui Saudargui pagarsinus rezultatus, balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas Algirdas Butkevičius pranešė, kad balsavimo metu neišvengta incidento. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys tikino, kad Mišrios Seimo narių grupės atstovas Mindaugas Puidokas suplėšė vieną iš balsavimo lapų.
„Įvyko balsavimo metu tam tikras incidentas. Prasidėjus balsavimui Mindaugas Puidokas pasirašė ant sąrašo Seimo narių dėl biuletenio išdavimo, paskui – persigalvojo, parašą išbraukė. Atrodo, viskas buvo ramu, toliau vyko sėkmingai balsavimai. Bet po kurio laiko jis grįžo ir sudraskė penktąjį lapą, kuriame jis buvo pasirašęs ir nubraukęs savo parašą“, – teigė A. Butkevičius.
Tokį elgesį konservatorius Vilius Semeška pavadino nusikalstama veika.
„Seimo narys, davęs priesaiką, suplėšė, sunaikino oficialų dokumentą su kitų kolegų parašais. Manau, kad tai galimas nusikaltimas“, – M. Puidoko elgesiu stebėjosi jis.
Tuo metu P. Saudargas šį atvejį paprašė įvertinti Seimo etikos sargų.
„Kaip pirmininkas kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad panagrinėtumėte šį atvejį“, – pranešė P. Saudargas.
Tuo metu pats M. Puidokas teigė, kad šis incidentas buvo išprovokuotas valdančiųjų elgesio – esą jam persigalvojus dėl balsavimo, Seimo daugumos atstovai jį provokavo, sakydami, kad parlamentaro parašas vis tiek bus užskaitytas.
„Pasirašiau, nes suklydau – buvau supratęs, kad reikia paimti biuletenį ir nebalsuoti. (…) Aš parašą išbraukiau ir biuletenis liko pas komisiją“, – Eltai komentavo M. Puidokas.
„Bet konservatoriai puolė su kitais valdančiaisiais tyčiotis, kad jie vis tiek užskaitys faktą, kad dalyvavau balsavime. Ir kilo karštas ginčas – neatlaikiau pažeminimų“, – teisinosi jis.
„Kartais ir šalčiausio būdo žmogui gali užvirti kraujas nuo tokių dalykų“, – pridūrė politikas.
