Po keletą savaičių trukusių žemės drebėjimų Islandijos pietvakariuose įvyko ugnikalnio išsiveržimas

Po keletą savaičių trukusio intensyvaus seisminio aktyvumo, antradienį tamsią žiemos padangę į pietvakarius nuo Reikjaviko nušvietė lydytos lavos pliūpsnis iš ugnikalnio, esančio netoli vienos iš Islandijos jėgainių.
Islandijos meteorologijos biuras pranešė, kad vos už trijų kilometrų nuo evakuoto Grindaviko žvejybos uosto Reikjaneso pusiasalyje esančio ugnikalnio išsiveržimas prasidėjo pirmadienį maždaug 22:17 val., iki tol buvo fiksuojami nedideli žemės virpesiai.
Po to, kai mokslininkai ne vieną savaitę siuntė perspėjimus apie gręsiantį pavojų, valdžios institucijos įrengė sutvirtinimus aplink geoterminę Svartsengio jėgainę, kuri yra vos už dviejų kilometrų nuo išsiveržusio ugnikalnio.
Jėgainė elektra ir vandeniu aprūpina 30 000 pusiasalio gyventojų.
Tiesioginėje transliacijoje iš išsiveržimo vietos buvo matyti iki oranžinės spalvos įkaitę lavos srautai, besiliejantys iš žemėje atsivėrusio plyšio, kurį gaubė tamsiame rytmečio dangaus fone besiplaikstantys raudonų dūmų kamuoliai. Gruodį saulė šioje į pietus nuo Poliarinio rato esančioje zonoje teka maždaug 11:00 val.
„Tikimės geriausio, bet yra aišku, kad išsiveržimas yra nemenkas“, – feisbuke rašė ministrė pirmininkė Katrin Jakobsdottir.
Šioje Šiaurės šalyje jau keletą savaičių buvo laukiama, kol už maždaug 40 kilometrų nuo sostinės esančioje teritorijoje išsiverš ugnikalnis, todėl valdžia suskubo evakuoti tūkstančius gyventojų ir uždaryti „Mėlynosios lagūnos“ geoterminę gydyklą, garsėjančią savo turkio spalvos vandeniu.
Meteorologijos biuro skaičiavimu, išsiveržus ugnikalniui žemėje atsivėrė maždaug keturių kilometrų ilgio plyšys, kurio pietinis kraštas yra vos už trijų kilometrų nuo Grindaviko žvejybos uosto.
Meteorologijos biuras pranešė, kad iki 3:00 val. ryto išsiveržimo intensyvumas stabilizavosi ir „aktyvumas mažėja“, nors negalėjo įvertinti, kaip ilgai jis dar truks.
„Dabar palauksime ir pamatysime, ką dar mums yra paruošusi stichija“, – socialiniame tinkle X (buvęs tviteris) rašė Islandijos prezidentas Gudnis Johannessonas. Jis pridūrė, kad svarbiausia yra apsaugoti žmonių gyvybes ir infrastruktūrą.
Civilinės saugos Departamento vadovas Vidiras Reynissonas per vietos televiziją paragino gyventojus laikytis atokiau nuo išsiveržimo zonos, sakydamas, jog „Tai ne turistams skirtas išsiveržimas“.
Pavadinimo kol kas neturintis ugnikalnis yra netoli Sundhnukagigaro kraterių gūbrio.
Kitaip nei per kitą Islandijoje 2010 m. įvykusį didelį ugnikalnio išsiveržimą, dėl kurio visoje Europoje ir Šiaurės Amerikoje teko atšaukti tūkstančius lėktuvų skrydžių, per šį pelenų debesis į dangų nepakilo ir Reikjaviko tarptautinis oro uostas antradienį veikė įprastiniu ritmu.
Nauja era
Nuo spalio Reikjaneso pusiasalyje buvo fiksuojama tūkstančiai žemės drebėjimų, greičiausiai perspėjančių apie gręsiantį ugnikalnio išsiveržimą.
„Šiuo metu jokios tiesioginės grėsmės infrastruktūrai nėra“, – dienraščiui „Morgunbladid“ sakė Grindaviko meras Fannaras Jonassonas. Antradienį buvo pranešta, kad pietiniame pakraštyje lavos srautas lėtėja.
Mokslininkams pranešus, kad pasislinko po miesteliu esantis magmos tunelis, lapkričio 11 d. iš Grindaviko evakuota maždaug 4 000 žmonių.
Gridavike esantis naujienų agentūros AFP korespondentas pranešė, kad aibė smulkių žemės drebėjimų, kurių per dieną kartais įvykdavo šimtai, apgadino kelius ir pastatus.
Valdžios institucijų atstovai nuo to laiko keletą kartų lankėsi miestelyje, padėdami evakuotis pavojingiausiose vietovėse gyvenantiems žmonėms, kurie su savimi stengėsi pasiimti viską – nuo mylimų augintinių iki nuotraukų albumų, baldų ir rūbų.
Ugnikalnių išsiveržimai Islandijoje nėra retas reiškinys – šalyje yra 33 aktyvių ugnikalnių sistemos, tai didžiausias skaičius visoje Europoje. Tačiau Reikjaneso pusiasalyje ugnikalnio įsiveržimas 2021 m. įvyko po aštuonių šimtmečių pertraukos.
Nuo tada ugnikalniai veržėsi ir 2021 m., ir 2022 m., ir šių metų pradžioje – laimei, tai vykdavo atokiose, negyvenamose vietovėse.
Nekeldami pavojaus infrastruktūrai ar gyvybei, jie pritraukdavo dideles minias smalsuolių.
Vulkanologijos ekspertų teigimu, tai galėtų būti naujos ugnikalnių aktyvumo eros šiame regione pradžia.
2010 m. Islandijoje išsiveržus ilgus metus snaudusiam, sniegynų padengtam 1 660 metrų aukščio Ejafjalajokulio ugnikalniui, į dangų pakilo milžiniški pelenų debesys. Nors išsiveržimas jokių aukų nepareikalavo, dėl jo buvo atšaukta maždaug 100 000 skrydžių, vietoje įstrigo daugiau nei 10 keliautojų.
Šiaurės Atlanto vandenyje esanti Islandija yra tiesiai virš povandeninio Vidurio Atlanto kalnagūbrio – Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektonines plokštes skiriančio plyšio vandenyno dugne.