22 gruodžio, 2023
VšĮ „Kraštomanija“

Kokia kultūros paveldo vieta naujojoje Tauragės regiono tapatybėje?

Kultūros paveldas – tai ant ko stovi dabartis, tai mūsų šaknys, mūsų pagrindas, mūsų ateitis! – sunku būtų paneigti tokią ištarą, jei ji nuskambėtų iš tribūnos kokio nors viešo susirinkimo metu. Tačiau ar iš tikrųjų ir kaip mums reikalingas kultūros paveldas? Kaip sugebame jį aktualizuoti pagal dabarties iššūkius ir poreikius? Šiuos klausimus norėčiau svarstyti žvelgdamas į savo gimtąjį Tauragės regioną ir vieną šiame regione vykstančią kultūros paveldo aktualizavimo patirtį – projektą „Jūra tekanti kultūra“.

Tauragės žaliasis regionas

Tauragės regiono savivaldybės jau kelerius metus formuoja Žaliojo regiono identitetą. Žaliajam identitetui įtvirtinti plėtojami tvarūs viešojo transporto sprendimai, įgyvendinami įvairūs infrastruktūros gerinimo projektai. Po Žaliojo regiono vėliava savivaldybės prisistato nacionalinėse parodose, o Tauragės savivaldybė siekia tapti klimatui neutraliu miestu iki 2030 m.

Suprantama, miesto ir regiono identitetas gali būti plėtojamas ne tik per infrastruktūrinius pokyčius. Neatsitiktinai žaliųjų akcentų buvo galima pamatyti ir Tauragės – Lietuvos kultūros sostinės – programoje. Kultūra kaip sritis ir kaip tapatybės pagrindas galėtų ir, matyt, turėtų būti pasitelkiama platesniu mastu, jei siektume ne tik komunikacinio, tačiau ir visuomenės požiūrio kaitos bei apsisprendimo savo gyvenime remtis žaliaisiais principais. O ypač jei norima kurti bendrą Žaliojo regiono tapatybės paveikslą tarp skirtingų savivaldybių: Jurbarko, Pagėgių, Šilalės, Tauragės, kurių istorinis susietumas nėra akivaizdus.

Šioje vietoje norėtųsi atkreipti dėmesį į kultūros – gamtos ir istorinį paveldą – ir galimybes jį aktualizuoti, ryškinant šiandieninei realybei svarbius bruožus. Nors iš pirmo žvilgsnio kultūros (materialusis ir nematerialusis) paveldas yra statiškas, o jame konservuojamas turinys įspraustas į istorinį laikmetį ar apribotas praeities socialinių normų. Vis dėlto, kaip leidžia teigti šių metų projekto „Jūra tekanti kultūra“ procesas ir turinys, kultūros paveldas gali būti dinamiškas, o jo reikšmių aruodas neišsenkantis.

Jūra tekanti kultūra

Kultūros paveldo sklaida užsiimanti organizacija „Kraštomanija“ 2023 m. tęsė projektą „Jūra tekanti kultūra“. Prie upės Jūros – Kvėdarnos, Pajūrio miesteliuose ir Tauragėje – gyvenantys jaunuoliai kūrybinių dirbtuvių metu, žongliruodami kalba, svarstė, ar skirtingose upė Jūros – gamtinės regiono ašies – vietose esantys kultūros paveldo objektai, įvykiai, asmenybės jungiasi į bendrą kultūrinį vaizdinį, kas atsitinka tai padarius atsitiktiniu būdu? Kultūros paveldo objektų pažinimas vyko analizuojant, kaip paveldo objektus mums padeda suprasti mūsų kalba — kokius žodžius ir jų reikšmes renkamės juos apibūdindami šiandien, kaip šalia Jūros upės esantys objektai apibūdinami tautosakoje, kokie žodžiai, terminai sieja įvairiose Jūros upės pakrantėse esančius objektus.

Kartu su filosofu dr. Jonu Dagiu, semiotike dr. Gintaute Žemaityte, kalbininku dr. Laimučiu Bilkiu, dizaineriais Dovile ir Aurimu Gaižauskais jaunuoliai trijų kūrybinių dirbtuvių metu kūrė naujus pasakojimus, o taip pat galvojo pristatymo formas, branding‘ą (liet. įvaizdžio strategiją). Galutiniai rezultatai: podcast (liet. tinklalaidė), spektaklių, galerijų, sapnų, sakmių, merch (liet. atributinis rūbas, aksesuaras), prototipai – jungia kultūros paveldo turinį, prisijaukintą, suvokiant ir integruojant senąsias ir priskiriant aktualias reikšmes, ir kartu leidžia teigti, jog žvelgdami į savo kultūros paveldą ir nebijodami eksperimentuoti, galime stiprinti tarpusavio ryšį, ryškinti bendrą regiono kultūrinę tapatybę.

Žaidimai su paveldo objektais per kalbą, kintančių reikšmių gaudynės priartino prie proceso įžvalgas ir dirbtuvių metu sukurtą turinį apibendrinančio kultūros paveldo pažinimo įrankio. Kuriant įrankį norėta neuždaryti idėjų projekto rėmuose, o toliau dalintis kultūros paveldo pažinimo džiaugsmu. Juk jei įdomu žaisti pačiam, tikėtina, šiuo žaidimu susidomės ir kitas. Taip ir su kultūros paveldu – jei sugebėsi jį priartinti prie savęs, aktualizuoti, paveldas taps aktualus ir kitiems, panašias patirtis apmąstantiems ir išgyvenantiems.  

Kultūros paveldo ir žaliojo identiteto sąjunga

Kultūros paveldo pažinimas ir aktualizavimas gali padėti išsigryninti regiono stipriąsias kultūrines vertes. Aiškus savo paveldo suvokimas, bendro vaizdinio matymas galėtų prisidėti ir prie „kultūros eksporto“ plėtros, priartinant vietos kultūros paveldą ne tik čia gyvenantiems, bet ir atvykstantiems svečiams. Kaip pastebi Lietuvos kultūros taryba – regionuose kuriami kultūros produktai, veiklos nėra savaime aktualūs kitiems regionams ar net užsienio valstybėms. O jei kultūros turinys generalizuojamas, tada neretai prarandamas vietos identiteto atspalvis.

Tą patį norėčiau pasakyti ir apie naująjį regiono įvaizdį – jei jis bus statomas ir laikysis tik ant infrastruktūros pataisymų ar komunikacijos, o neįskverbs į kultūros plotmę, kitaip tariant, nebus aktualizuotas per vietos paveldą, Žaliojo regiono vaizdinys tik sumirgės kaip miražas upės Jūros paviršiuje ir bus išskalautas, nejučia išsklaidytas. Todėl pabaigai ištarčiau, kad būtų apdairu gilinti Žaliojo regiono ir čia esančio kultūros paveldo sąjungą, kuri leistų didinti paveldo žinomumą ir praplėstų, įtvirtintų Tauragės regiono žaliąją tapatybę.


Vita Daniliauskas / Dariaus Pavalkio nuotr.
21 gruodžio, 2024

Prieš 70 metų, Kūčių išvakarėse, tarsi lenktyniaudamas su Kūdikėlio Jėzaus atėjimu, Griškabūdžio parapijos narių Liudos ir Vytauto Daniliauskų šeimoje apie […]

20 gruodžio, 2024

Medinės Šnipiškės – istorinė Vilniaus miesto dalis, šiuo metu kelianti daug diskusijų. Kultūros paveldo departamentui patvirtinus Medinių Šnipiškių ribas, nustačius […]

20 gruodžio, 2024

Kelionės vienam dažnai vertinamos kaip drąsos reikalaujantis žingsnis, tačiau jos suteikia neįtikėtiną laisvės jausmą ir galimybę pažinti save. Spontaniškumas čia […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

19 gruodžio, 2024

Krekenavos seniūnijoje Ustronės kaime esančio Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejaus lankytojams – gera žinia. Per Vadakties upelį baigtas tiesti naujas […]

18 gruodžio, 2024

Lenkijos paukščių ūkyje trečiadienį užfiksuotas 24-asis Niukaslio ligos protrūkis. Tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ragina Lietuvos […]

18 gruodžio, 2024

Sostinės taryba kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui prof. Vytautui Miškiniui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Toks įvertinimas […]

18 gruodžio, 2024

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė naują interaktyvią švieslentę, kurioje pateikiami duomenys apie kelių transporto sektoriaus […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr
17 gruodžio, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje 2024 m. Bronio Savukyno premija įteikta rašytojai, eseistei, žurnalistei Gintarei Adomaitytei. Premija ji įvertinta už daugiametę ekspresyvią […]

Astos Andrulienės nuotr.
17 gruodžio, 2024

Įpusėjus gruodžiui, 2024 m. gruodžio 14 d., „Kalėdiniame žąsų turguje Mažojoje Lietuvoje“, kurį kasmet organizuoja Pagėgių savivaldybės kultūros centras, tradiciškai […]

16 gruodžio, 2024

Stiprus vėjas pastarąją parą išvertė kai kurių miestų pagrindines kalėdines egles. Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis pirmadienio rytą pasidalino vaizdo […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

13 gruodžio, 2024

Tęsiamas taurus ir prasmingas dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės atminimo išsaugojimo darbas. Gruodžio 12 dieną, skambant jos dainoms ir pasakoms, Ignalinos […]

13 gruodžio, 2024

Užbaigus remonto darbus Tauragėje duris atvėrė lopšelio-darželio „Pušelė“ II korpusas. Šiame korpuse iš viso atnaujintos šešios grupės, iš kurių dvi […]

13 gruodžio, 2024

Pernai pavasarį miško paklotę Mažučių kaime sunaikinusiam Klaipėdos rajono gyventojui, teismo sprendimu, teks atlyginti beveik 28 750 eurų siekiančią padarytą […]

Modesto Endriuškos nuotr.
13 gruodžio, 2024

„Galiausiai civilizacijos žūsta dėl to, kad klauso savo politikų, o ne savo poetų”, – sakė vienas žinomiausių pasaulyje lietuvių kino […]

12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

12 gruodžio, 2024

Daugelis tikriausiai esate skaitę gydytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) atsiminimus „Lietuviai prie Laptevų jūros“. 1941 m. Grinkevičių šeima buvo ištremta […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

Talpūnuose gyvenanti Almutė Laučiūnienė „YouTube“ kanale paskelbė daugiau kaip pusketvirto tūkstančio savo įdainuotų liaudies dainų ir giesmių bei savo sukurtų dainų / autorės archyvo nuotr.
11 gruodžio, 2024

Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, […]