NATO: organizacija toliau padės stiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus
Pasak vieno NATO pareigūno, organizacijos sąjungininkės griežtai smerkia plataus masto Rusijos raketų antpuolį Ukrainoje ir yra pasiryžusios toliau padėti stiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus.
„NATO griežtai smerkia Rusijos raketų ir dronų antpuolį prieš Ukrainos civilius, miestus ir miestelius. Tai dar kartą parodė, kad Putinas mėgina palaužti Ukrainos ryžtą. Jam tas nepavyks. NATO sąjungininkės jau yra aprūpinusios Ukrainą įvairiomis oro gynybos sistemomis ir yra pasiryžusios toliau padėti stiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus. NATO toliau remia Ukrainos teisę gintis nuo Rusijos karo. Mes Ukrainą remsime tiek, kiek reikės“, – kalbėjo pareigūnas.
2023 m. gruodžio 29 d. ir 2024 m. sausio 2 d. Rusija raketomis ir bepiločiais orlaiviais atakavo visą Ukrainą.
Žuvo dešimtys ir sužeista šimtai žmonių. Ukrainos pajėgos numušė daugumą į Ukrainos gyventojų ir svarbiausią infrastruktūrą skriejusių raketų ir dronų, be kita ko, naudodamos šiuolaikines sąjungininkų ir partnerių iš Vakarų perduotas oro gynybos sistemas.
Sausio 2 d. rusai pakartojo prieš kelias dienas įvykdytą plataus masto Ukrainos puolimą iš oro. Šįkart Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 72 iš 99 priešo taikinių, įskaitant dešimt balistinių raketų oras-žemė „Kh-47M2 Kinžal“.
A. Baerbock: nauji smūgiai rodo, kad V. Putinas nori sunaikinti Ukrainą
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį pareiškė, kad Maskva siekia „sunaikinti“ Ukrainą po to, kai per naują Rusijos masiinę ataką buvo smogta gyvenamiesiems pastatams.
„Kiekviena raketa (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas demonstruoja, kad nori sunaikinti Ukrainą“, – rašė A. Baerbock socialiniame tinkle „X“, pridurdama, kad Vokietija „palaikys Ukrainos žmones tol, kol jiems mūsų reikės“.
Vokietijos parlamento gynybos komiteto pirmininkė ragina siųsti „Taurus“ raketas Ukrainai
Vokietija turėtų nusiųsti Ukrainai iš oro paleidžiamų sparnuotųjų raketų „Taurus“, pareiškė Bundestago gynybos komiteto pirmininkė Marie Agnes Strack-Zimmermann komentare portalui „t-online“, suintensyvėjus Rusijos oro atakoms prieš Ukrainą.
„Ukrainai reikia daugiau amunicijos, daugiau atsarginių dalių, o raketos „Taurus“ turėtų būti perduotos nedelsiant, kad galutinai apsunkintų Rusijos tiekimą“, – sakė M. A. Strack-Zimmermann.
Jos teigimu, Vokietijos pažadas remti Ukrainą „tiek, kiek reikės“, bus tik tušti žodžiai, jei šalis nesuteiks Ukrainai daug didesnės paramos kartu su Europos partneriais.
M. A. Strack-Zimmermann primygtinai reikalauja, kad „aviacijos koalicija“ paspartintų naikintuvų F-16 perdavimą Kyjivui.
Politikė taip pat atkreipė dėmesį į Ukrainai perduotų Vokietijos tankų remonto greitį, kuris, jos nuomone, yra per mažas.
Vokietija perdavė Ukrainai 18 kovinių tankų 2023 metų kovo mėnesį. Tačiau kai kurie iš jų buvo apgadinti per mūšius fronte.
„Ukrinform“ primena, kad Vokietijos politikai, atstovaujantys ir opozicijai, ir valdančiajai koalicijai, remia sparnuotųjų raketų „Taurus“ tiekimą Ukrainai. Tačiau Vokietijos federalinis kancleris Olafas Scholzas kol kas nepritarė atitinkamam sprendimui.
Europos Tarybos generalinė sekretorė pavadino rusų atakas Ukrainoje karo nusikaltimu
Europos Tarybos generalinė sekretorė Marija Pejčinović Burić socialiniame tinkle X pasmerkė dar vieną plataus masto oro antpuolį, kurį Rusija Ukrainoje įvykdė 2024 m. sausio 2 d.
„Tai, kad Rusija nesiliauja pulti Ukrainą, yra nepriimtina. Tyčinis civilių arba civilinių objektų puolimas prilygsta karo nusikaltimui ir yra rimtas tarptautinės teisės pažeidimas“, – rašė M. Pejčinović Burić.
2024 m. sausio 2 d. Ukrainos pajėgos virš Kyjivo miesto numušė visus „Šahedų“ tipo priešo dronus, daugiau nei 60 raketų „Kh-101/555/55“ ir 10 raketų „Kh-47M2 Kinzhal“.
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas pastebėjo, kad 2024 m. sausio 2 d. rusai įvykdė didžiausią teroristinį išpuolį prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą.
Žiaurius rusų išpuolius prieš Ukrainos miestus pasmerkė ir Moldovos Respublikos prezidentė Maia Sandu.
Didžiosios Britanijos premjeras patikino V. Zelenskį, kad JK „tvirtai rems Ukrainą“
Antradienį kalbėdamas telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas pažadėjo, kad JK „toliau tvirtai rems agresijai ir okupacijai besipriešinančią Ukrainą“.
„Ministras pirmininkas pristatė darbus, kurių JK ėmėsi, kad suteiktų Ukrainai karinę ir diplomatinę paramą, įskaitant tolesnes ginkluotės siuntas“, – apibendrindamas jų pokalbį pasakė ministro pirmininko biuro atstovas spaudai.
Po naujų Rusijos smūgių D. Kuleba reikalauja greičiau tiekti ginklus Ukrainai
Po naujų intensyvių Rusijos atakų Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba paragino Kyjivo sąjungininkes greičiau perduoti ginklų.
Vakarai turi „ryžtingai reaguoti“, pareiškė jis antradienį Kyjive. Pirmiausiai esą būtina pristatyti „papildomų oro gynybos sistemų ir visų rūšių kovinių dronų“. Be to, Ukrainos kariuomenei reikia daugiau „raketų, kurių veikimo nuotolis didesnis nei 300 km“.
D. Kuleba, be to, anot ministerijos, paragino partnerius priimti sprendimą ir perduoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos reikmėms. Sąjungininkai esą taip pat turi nutraukti savo ryšius su Rusijos diplomatais atitinkamose sostinėse ir tarptautinėse organizacijose.
Maskva antradienio rytą surengė naują masinę ataką prieš kaimyninę šalį. Prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjo apie mažiausiai keturis žuvusius ir 92 sužeistus žmones. Visoje šalyje aidėjo oro pavojaus sirenos. Sostinėje Kyjive girdėjosi smarkūs sprogimai. Buvo apgadinta gyvenamųjų namų. Ir Charkivui smogė daug raketų.