3 sausio, 2024
LGGRTC

Seime pirmą kartą apdovanoti istorijos saugotojai ir kūrėjai

Už partizaninio pasipriešinimo tyrimus ir istorinės atminties įamžinimo veiklą Seime buvo apdovanoti partizano Adolfo Ramanausko-Vanago, Antano Kraujelio-Siaubūno, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų žymių partizanų, partizanų vado pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikus atradę bei identifikavę mokslininkai, istorikai, ekspertai.

Apdovanojimai skirti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjui Rimantui Zagreckui, Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos teismo medicinos ekspertei dr. Jūratei Jankauskienei, LGGRTC Memorialinio departamento Istorinės atminties įamžinimo skyriaus vyriausiajai istorikei Rūtai Trimonienei, LGGRTC Memorialinio departamento Atminimo programų skyriaus vyriausiajam istorikui Daliui Žygeliui ir Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadovybės Karybos instituto Karo istorijos skyriaus vyriausiajam specialistui Viršilai Ernestui Kuckailiui.

Pasak apdovanojimus inicijavusios Seimo Pirmininko pavaduotojos Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, Seimo apdovanojimai teikiami laisvės kovų tyrėjams, mokslininkams, archeologams, žmonėms, atradusiems laisvės kovotojų palaikus, ilgus metus dirbusiems istorinės atminties įamžinimo darbus. 

„Surastų laisvės kovų vadų, dalyvių perlaidojimas ne tik paguoda artimiesiems, bet ir Lietuvos laisvės ir kovos už ją tapatybės stiprinimas. Tokius darbus darančių žmonių pagrindinė motyvacija įsirėžusi giliai širdyje. Visada gera jiems padėkoti, nors istorikai, tyrinėtojai dirba tyliai ir nuosekliai, ne dėl apdovanojimų“, – linkėdama, kad tyrinėjimai būtų apie tai, kas jau įvyko ir niekad netektų patirti pasikartojančios istorijos, teigė Seimo vicepirmininkė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. 

Seimo apdovanojimą skiria Seimo valdyba už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvos valstybės ir parlamentarizmo tradicijų stiprinimą, veiklą visuomenės gerovei nuostatais.

Apie Rimanto Zagrecko darbus

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Paieškų ir identifikavimo skyriui vadovaujantis Rimantas Zagreckas su kolegomis nuo 2021-ųjų ieško bei identifikuoja pokario metais Lietuvoje dingusių žmonių, daugiausia partizanų, palaikus. Idėja sukurti tokį skyrių kilo 2018 metais suradus Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus. Skyriui vadovauti paskirtas centre vyresniuoju istoriku dirbęs R. Zagreckas, daug prisidėjęs nustatant Leipalingyje ekshumuotų pokario rezistentų tapatybę ir iki šiol tyrinėjęs tiek partizaninį judėjimą, tiek Holokaustą bei aktyviai publikavęs tyrimų rezultatus centro leidiniuose. Su istoriko darbais galima susipažinti leidinyje „Genocidas ir rezistencija“ arba Centro interneto svetainėje www.genocid.lt. 2021 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyrius išleido R. Zagrecko knygą ,,Pasienio zona“. Šioje knygoje atsiminimų autorius Sigitas Kajokas – Lietuvos pasienio Sūduvos ūkininko sūnus, gimęs ir augęs nepriklausomoje Lietuvoje. Sovietų ir nacių okupacijos metais – gimnazistas, partizanas, lagerių kalinys. Knygoje jis nuoširdžiai pasakoja apie savo permainingą likimą, vengdamas atliktų žygių ir patirtų negandų pagražinimo ar asmeninių nuopelnų perdėjimo.

Pastaruoju metu R. Zagrecko vadovaujamas skyrius ieško žuvusių laisvės kovotojų artimųjų ir ima jų mėginius DNR tyrimams.

Tarp geriausiai žinomų Paieškų ir identifikavimo skyriaus darbų – Pietų Lietuvos partizanų. sritį įkūrusio ir jai vadovavusio Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikų suradimas Leipalingyje.

Čia yra didelis asmeninis R.Zagrecko nuopelnas surandant itin svarbaus partizaninio pasipriešinimo dalyvio, Laisvės kovotojo karžygio, Pietų Lietuvos partizanų srities vado, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo organizatoriaus, pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikus.

J. Vitkaus-Kazimieraičio svarbą Lietuvos laisvės kovų istorijoje atspindi faktas, kad apie jo žūtį buvo informuotas pats Sovietų Sąjungos diktatorius J. Stalinas, o vienas iš aukščiausių partizanų vadų, okupuotos Lietuvos valstybės faktinis vadovas Adolfas Ramanauskas-Vanagas J. Vitkų-Kazimieraitį laikė partizanų idealu ir savo mokytoju.

J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikų buvo ieškoma nuo pat nepriklausomybės atkūrimo – daugiau kaip 30 metų, todėl šis atradimas yra labai reikšmingas mūsų valstybei daugeliu aspektu.Ir 2022 m. lapkričio mėnesį LGGRTC surengtoje spaudos konferencijoje visuomenė buvo informuota, kad surasti legendinio Lietuvos partizano J.Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.

„Per pastaruosius metus Centro įvykdytos sėkmingos paieškos ir sukaupta patirtis leidžia teigti, kad daugeliu atvejų ir ateityje vyksiančios paieškos bus sėkmingos“, – sako R. Zagreckas, Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėjas. Šio skyriaus vadovas sako, kad Centras jau yra sulaukęs labai daug raštiškų asmenų prašymų surasti jų gimines – laisvės kovotojus – ir kviečia aktyviai teikti šiam tikslui pasiekti naudingą informaciją ne tik artimiausius giminaičius, kuriems neretai sudėtinga, naudotis modernesnėmis technologijomis, bet ir įvairias kraštotyros ir nevyriausybines organizacijas, besidominčias partizaniniu judėjimu, iškiliomis ginkluoto pasipriešinimo asmenybėmis.

 


6 rugsėjo, 2024

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį per derybas Tel Avive paragino Izraelį sustabdyti savo gyvenviečių projektus Vakarų Krante. Vokietijos […]

5 rugsėjo, 2024

1939 m. rugsėjo 5 d. pirmą kartą į orą pakilo  dvivietis vienmotoris pikiruojantis lengvasis bombonešis ANBO-VIII – paskutinysis iš brigados […]

3 rugsėjo, 2024

Prezidentui Gitanui Nausėdai užsiminus, jog partnerius Berlyne pasiekė signalai dėl vis didesnį populiarumą įgyjančios antisemitiniais pareiškimais pasižymėjusio Remigijaus Žemaitaičio partijos […]

2 rugsėjo, 2024

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis  pirmadienį pažymėjo susitikimo su Nyderlandų ministru pirmininku Dicku Schoofu Zaporižioje, kuri yra tik už 30 kilometrų […]

1 rugsėjo, 2024

1993 m. rugpjūčio 31-oji – viena svarbiausių moderniosios Lietuvos Respublikos istorijos datų. Būtent tą vakarą Lietuvos Respublikos teritoriją paliko paskutinis […]

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. ELTA Dainius Labutis
1 rugsėjo, 2024

Lenkijai minint 85-ąsias  Vokietijos įsiveržimo į šalį metines, prezidentas Andrzejus Duda dar kartą pareikalavo, kad Berlynas atlygintų už Antrajame pasauliniame […]

31 rugpjūčio, 2024

Rugpjūčio pradžioje paskelbtas Vengrijos sprendimas sušvelninti vizų režimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams vis dar kelia susirūpinimą visai Europos Sąjungai (ES). […]

31 rugpjūčio, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį pareiškė užuojautą dėl plaukiko, olimpinio, Europos čempiono, pasaulio vicečempiono, pasaulio rekordininko Roberto Žulpos mirties. „Netekome ne […]

28 rugpjūčio, 2024

Sostinės taryba pritarė dviejų iškilių asmenybių, Nepriklausomybės Akto signatarų, įamžinimui. Tipinė atminimo lenta Kazimierui Motiekai atsiras ant Gynėjų g. 4 […]

28 rugpjūčio, 2024

Trečiadienį Vilniaus miesto taryba nutarė pervadinti Fabijoniškių mikrorajone esančias nevienareikšmiškai vertinamų poetų Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatves. Savivaldybės sprendimu, […]

28 rugpjūčio, 2024

Vilniaus miesto taryba panaikino rašytojo Petro Cvirkos aikštės pavadinimą. Naujamiesčio mikrorajone esančiai aikštei kol kas nebus suteiktas joks kitas pavadinimas. […]

28 rugpjūčio, 2024

Reaguodama į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) įpareigojimą, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė tikina pateikusi siūlymą mieste […]

25 rugpjūčio, 2024

Užvakar minėjome 105-ąsias Zarasų operacijos metines. Mylintiems Lietuvos karybos istoriją ir mėgstantiems daug švęsti turime gerą žinią – šią pergalę […]

24 rugpjūčio, 2024

2024 m. Šiauliai rugpjūčio 24-ąją tapo tarptautinio susitikimo ir vienybės vieta – ant Sukilėlių kalnelio vyko tradicinis susitikimas su organizacijos […]

24 rugpjūčio, 2024

Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį dalyvavo Ukrainos Nepriklausomybės dienos minėjime, kuris vyko Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva atidarytame […]

23 rugpjūčio, 2024

Penktadienį Lietuvos ir Latvijos pasienio teritorijoje Pasvalyje paminėtos 35-osios Baltijos kelio bei 85-osios Molotovo-Ribentropo pakto metinės. Renginyje dalyvavę Lietuvos ir […]

23 rugpjūčio, 2024

Lygiai prieš šimtą metų, 1924 m. rugpjūčio 23 d., Kaune prasidėjo Dainų diena – tris su puse tūkstančio choristų ir […]

Širvintos, Širvintų savivaldybės archyvas
23 rugpjūčio, 2024

„Laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius kreipėsi į desovietizacijos komisiją, prašydamas įvertinti, ar Širvintų kapinėse esančiu obelisku nėra propaguojami totalitariniai režimai. „Kreipiausi […]

23 rugpjūčio, 2024

Šiandien minimos 85-osios Molotovo-Ribbentropo pakto metinės, kada 1939 m. Sovietų Sąjunga ir Vokietija tarpusavyje pasidalino Vidurio Europą ir pradėjo Antrąjį […]

23 rugpjūčio, 2024

1989 metų rugpjūčio 23 dieną maždaug 2 milijonai žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos susikibo rankomis, sudarydami  600 kilometrų ilgio gyvąją […]