K. Navickas: žemdirbių protestams pasirinktas laikas stebina
Pirmadienį ūkininkų organizacijoms visoje Lietuvoje rengiant laužų deginimo akcijas, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad jį stebina protestams pasirinktas laikas.
Ministras tikina, jog pagrindiniai žemės ūkio politikos pokyčiai – pirmiausia su 2023–2027 m. žemės ūkio plėtros strateginiu planu susiję pakeitimai – jau įgyvendinti.
Tad, svarsto K. Navickas, atsinaujinusius žemdirbių protestus gali lemti prasidedantis priešrinkiminis ciklas.
„Mane nustebino šitų protestų suintensyvėjimas dabartiniu laikotarpiu, nes, lygtais, kažkokių naujų didelių pokyčių nėra. Strateginio plano, kuris yra europinės politikos dalis, kuris buvo tikrai objektyviai daugiausiai klausimų keliantis, klausimas pasibaigė, reikalingos korekcijos padarytos“, – pirmadienį Žemės ūkio ministerijoje žurnalistams sakė K. Navickas.
„Dabar yra tik jau politinio sezono klausimas“, – teigė jis.
Pirmadienį Lietuvos ūkininkai visoje šalyje degina laužus siekiant atkreipti dėmesį į jų veiklos problemas. Akcijoje dalyvauja abiejų skėtinių žemdirbių organizacijų – Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) – nariai.
„Mums kaip ministerijai, man kaip ministrui, protesto nereikia. Nes žinau, kad jei atsiranda problema, mes sėdame ir sprendžiame ją. Nedarome iš to tam tikrų viešų akcijų“, – į pirmadienio protestus reagavo K. Navickas.
ŽŪR vadovai pirmadienį jam įteikė 11 punktų rezoliuciją, kuria, visų pirma, siunčią žinią, jog valstybės institucijos nepakankamai bendradarbiauja su socialiniais partneriais.
Dokumente organizacija reiškia „didelį susirūpinimą“ dėl esamos Lietuvos žemės ūkio padėties, ragina institucijas aktyviau bendradarbiauti su žemdirbių organizacijomis, įsiklausyti į „konstruktyvius jų siūlymus“.
Kritikuojama ministerijos vykdoma daugiamečių pievų atkūrimo politika, prašoma prieš nustatant naujos aplinkosauginius ribojimus atlikti teisinį-ekonominį vertinimą.
Vis tik, pabrėžia K. Navickas, ministerija yra įpareigota vykdyti ES žaliojo kurso reikalavimus. Bendrijos taisyklės, sako jis, nulemia apie 80 proc. nacionalinės žemės ūkio politikos.
„Reikia nepamiršti, kad gaudami naudos iš Europos Sąjungos, ūkininkai gaudami per tiesiogines išmokas, turime visą sąrašą reikalavimų, kuriuos turime vykdyti“, – akcentavo ministras.
„Nėra taip, kad gauname paramą be jokių sąlygų. Apie tai ir yra kalba. Kaip sąlygas švelniau įgyvendinti, apie tai diskusija labiausiai ir vyksta“, – tikino K. Navickas.
Tarp kitų ŽŪR rezoliucijos punktų raginama priimti naują žaliavinio pieno supirkimo tvarką, prašoma Seimo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl kailinių žvėrelių fermų draudimo ir numatyto kompensacinio mechanizmo.
ŽŪR prašo ministerijų taisyti Žemės įsigijimo įstatymą, kad būtų užkardyta teisinė spraga, leidžianti stambiesiems žemvaldžiams apeiti 500 ha žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimą, imtis priemonių itin nusidėvėjusiam melioracijos įrenginių tinklui atstatyti.
Rezoliucijoje dar kritikuojami nuo šių metų įsigalioję didesni žemės ūkio veikloje naudojamų gazolių akcizai. Dėl to prašoma „atstatyti buvusią tvarką“.
Tuo metu ŽŪT su žemės ir žemės ūkio politiką formuojančiomis institucijomis nesusitiks, vietoje to pirmadienį popiet pasimatys su premjere Ingrida Šimonyte. Jai bus išreikšta kritika dėl reikalavimų atkurti daugiametes pievas, to kaip vykdoma saugomų teritorijų plėtra, akcizų politikos ir kt.