Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija: kas didina atliekų tvarkymo kainas?
Ne viena Lietuvos savivaldybė yra priversta didinti įmokas už atliekų tvarkymą. Tai yra neišvengiama, nes atliekų tvarkymo sistema yra susijusi ir nemaža dalimi priklausoma nuo kitų institucijų, įmonių veiklos, nuolat griežtinamų aplinkosauginių reikalavimų ir pakankamai chaotiško reguliavimo.
Keliami griežtesni uždaviniai
Europos Sąjungos, Lietuvos Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos (toliau – Ministerija) iškeltos ambicingos atliekų tvarkymo užduotys reikalauja papildomų investicijų į atliekų tvarkymo infrastruktūrą, didėja atliekų tvarkytojų patiriami kaštai ir jų paslaugų įkainiai.
Strateginės komunalinių atliekų tvarkymo kryptys yra numatytos Vyriausybės patvirtintame 2021–2030 m. nacionaliniame pažangos plane bei Ministerijos parengtame Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. plane.
Jame įtvirtinta nuostata, kad iki 2030 m. į sąvartynus patektų ne daugiau kaip 5 % visų komunalinių atliekų, nors ES reikalavimas yra ne daugiau 10 %. Toks sprendimas lemia, kad 75 tūkst. tonų energetinės vertės neturinčių atliekų teks sutvarkyti iki šiol nežinomu būdu arba išvežti sudeginti, jeigu bus padidinta bendra atliekų panaudojimo energijos gamybai kvota. Vien tai atliekų tvarkymo kainą didina apie 5 mln. eurų.
Plane taip pat numatyta, kad 60 % visų komunalinių atliekų būtų paruošiamos pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui. Tačiau iki šiol nėra sukurta šiam tikslui pasiekti būtina infrastruktūra, o Ministerija vėluoja parengti strateginius dokumentus.
Keliamas reikalavimas, kad per minėtą laikotarpį didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės (toliau – DGASA) būtų lengvai ir patogiai pasiekiamos – jos turi būti ne toliau nei 15 km nuo gyvenamų teritorijų kaimiškose vietovėse ir ne toliau nei 10 km miestuose. Tam būtina įrengti naujas aikšteles, kurių eksploatavimo kaštų padengimu turės rūpintis regioniniai atliekų tvarkymo centrai (toliau – RATC) ir savivaldybės. Kadangi atliekos šiose aikštelėse iš komunalinių atliekų turėtojų priimamos nemokamai, o jų priežiūra bei išlaikymas kainuoja, išlaidos atliekų tvarkymui didėja.
Drastiškai didintas sąvartynų taršos mokestis
Nuo 2023 m. Ministerija ženkliai (daugiau kaip tris kartus) – nuo 15 iki 50 Eur/t – padidino mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis. Nuo 2021 m. šis mokestis buvo keliamas ne taip drastiškai, po 5 eurus kasmet: 2020 m. mokėti reikėjo 5 Eur/t, 2021 m. – 10 Eur/t, o 2022 m. – 15 Eur/t. Taigi nuo 2021 m. pradžios iki 2023 m. pradžios šis mokestis padidėjo net 10 kartų, neskaitant indeksavimo, kuris taip pat gyventojams įskaičiuojamas į rinkliavas.
Indeksavus 50 Eur/t sumą Mokesčių už aplinkos taršą įstatyme numatyta tvarka 1,54 karto ir pridėjus PVM, mokesčio dydis išauga iki 93,17 Eur/t. Įvertinus tai, kad Lietuvoje per metus šalinama apie 204 tūkst. tonų komunalinių atliekų, atliekų tvarkymo sąnaudos šalyje padidėja apie 15 mln. eurų.
Sąvartynuose kasmet šalinama ir apie 250 tūkst. tonų pramoninių atliekų, už kurias gautos pajamos iki šiol leisdavo mažinti rinkliavos mokestį gyventojams. Ministerijai padidinus mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, šios pajamos jau patenka į valstybės biudžetą ir gyventojams dėl to rinkliava padidėja dar 10 mln. eurų.
Be to, padidinus minėtą mokestį, tiek atliekų deginimo įmonės, tiek perdirbėjai pakėlė savo paslaugų kainas, taip padidindami rinkliavos apimtis dar 7 mln. eurų.
Tad mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis didinimas tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai padidino bendrus atliekų tvarkymo kaštus ir rinkliavas gyventojams 37 mln. eurų. Šis vienas mokestis sudaro daugiau nei 60 % bendro rinkliavos augimo.
Tai skaudžiai liečia praktiškai visus regionus, kadangi atliekų priėmimas deginimo įrenginiuose ribojamas šiltuoju metų laiku ir dalis atliekų turi būti vežamos į sąvartynus.
Apie galimas pasekmes taip drastiškai didinant mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tam tinkamai nepasiruošus, RATC asociacija įspėjo Ministeriją dar iki mokesčio kėlimo. Akcentuota, kad tai neišspręs jokių aplinkosauginių problemų, bet tiesiog padidins atliekų tvarkymo mokestinę naštą gyventojams. Deja, taip ir įvyko.
Auga paslaugų teikėjų ir kiti mokesčiai
Įtakos rinkliavos didėjimui, žinoma, turėjo ir kiti veiksniai, tokie kaip energijos sąnaudos, praėjusiais metais smarkiai išaugusi ir nestabili elektros kaina, išaugę būtinųjų paslaugų teikėjų įkainiai.
Pavyzdžiui, privalomo draudimo įmokos didėja visiems atliekų tvarkytojams, kai kyla gaisrai kitose atliekų tvarkymo įmonėse. Palyginti su 2021 m., 2023 m. draudimo suma buvo net 5 kartus didesnė.
Apvalytas sąvartynų filtratas dažniausiai perduodamas į miestų vandens valymo tinklus, kurie mokesčius už nuotekų tvarkymą taip pat nuolat kelia. Nuotekų valymo įrenginių įkainius reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT), tad ir šie mokesčiai kilo ne procentais, bet kartais.
Kaštus didina ir šimtų tūkstančių tonų atliekų transportavimas bei minimalios mėnesinės algos kasmetinis kilimas. Šioje srityje dirba daug žmonių, užtikrinančių atliekų pervežimą tvarkytojams, rūšiuojančių ir infrastruktūrą prižiūrinčių darbuotojų.
Ministerija vis daugiau atliekų tvarkymo funkcijų paveda savivaldybėms ir joms tenkanti administracinė našta nuolat sunkėja.
Papildomų ir nemažų sunkumų kyla dėl įstatymu numatyto atliekų tvarkymo kainos reguliavimo, kurį turi vykdyti VERT. Kiekvienas regionas yra skirtingas, situacija savivaldybėse nevienoda, o bandoma sukurti bendrą reguliavimo sistemą. Tai sudėtinga, procesas stringa, regioninė kaina nėra patvirtinta nė vienam regionui, savivaldybės ir RATC palikti nežinioje.
Be to, VERT paslaugos taip pat kainuoja. RATC, įpareigoti įstatymu, jau moka šiai institucijai už dar neturimą rezultatą.
Įvertinus visus išvardintus faktorius, bendri atliekų tvarkymo kaštai Lietuvoje ir rinkliavos gyventojams padidėjo daugiau kaip 50 mln. eurų, o tai yra ne mažiau kaip 40 % nuo bendros rinkliavų sumos.
Buvo galima sklandžiai pereiti į atskirą maisto ir virtuvės atliekų (toliau – MVA) surinkimą, taip drastiškai nedidinant rinkliavų, tik tam buvo reikalinga objektyvi poveikio analizė, ne dvigubų standartų taikymas vykdant atskirą MVA surinkimą.
Kas toliau?
Pasigendama aiškios Ministerijos pozicijos dėl atliekų tvarkymo srities reglamentavimo.
Ministerija deklaruoja atliekų perdirbimo, antrinio panaudojimo tikslų siekimą, didina sąvartyno taršos mokestį, bet lėšų investicijoms į atliekų prevencijos, tvarkymo, rūšiavimo infrastruktūrą stinga.
Nepaisant visų iššūkių, RATC privalo užtikrinti įprastą atliekų tvarkymo veiklą, todėl didžiausias lėšų srautas tam ir skiriamas, o investicijoms jų trūksta.
Valstybės parama čia labai svarbi – tiek finansinė, tiek teisinė. Atliekų sukuriame visi: gyventojai, įmonės, ministerijos. Tad visi ir prisidėkime prie jų tvarkymo tikslų sklandaus įgyvendinimo.