Ž. Gavelienė: 2023-ieji buvo pirmieji metai, kai turizmo sektorius galėjo dirbti visu pajėgumu
Nacionalinės turizmo verslo asociacijos bei Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė teigia, kad 2023-ieji buvo pirmieji metai, kai sektorius nebebuvo veikiamas pandemijos sąlygų, kas nulėmė jo atsigavimą.
Pasak jos, 2023 m. per Lietuvos oro uostus, tiek atvykdami, tiek išvykdami keliavo 6,01 mln. žmonių, 12 proc. daugiau nei 2022 m., bet mažiau nei 2019 m., kai keliavo 6,5 mln. asmenų.
„2023 m. buvo pirmieji popandeminiai metai, dėl kurių galėjome dirbti visu pajėgumu“, – trečiadienį žurnalistams teigė Ž. Gavelienė.
Pasak jos, per pirmą, antrą ir trečią 2023 m. ketvirčius iš Lietuvos išvyko 1,69 mln. keliautojų, 7 proc. mažiau, nei 2019 m. Tuo pat metu, jos teigimu, daug daugiau asmenų, lyginant tiek su 2022 m., tiek 2019 m., naudojasi kelionių organizatorių paslaugomis, kas rodo gerėjančią vartotojų finansinę padėtį.
„Su kelionių organizatorių pagalba keliavo beveik pusė milijono keliautojų arba 32 proc. visų keliavusių. Pasitikėjimas kelionių organizatoriais auga ir mes tuo džiaugiamės. (…) Vartotojai jaučiasi daug finansiškai saugiau“, – komentavo ji.
Turizmo rūmų prezidentė pastebi, kad atvykstamasis turizmas atsigauna vangiau, per pirmus tris 2023 m. ketvirčius į Lietuvą atvyko 13 proc. žmonių daugiau nei 2022 m, bet 29 proc. mažiau nei 2019 m. Visgi, pasak jos, toks augimas apgaulingas, nes didelę dalį atvykusių asmenų sudarė sąjungininkų kariai ar pabėgėliai.
„Ką pasakys sektoriaus atstovai – tik apie 50 proc. atvykstančiųjų keliautojų sugrįžo, nes nemažą dalį į Lietuvą keliavusių šiais metais sudaro NATO kareiviai, rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai“, – aiškino ji.
Taip pat, anot Ž. Gavelienės sumažėjusį užsienio keliautojų norą atvykti į Lietuvą rodo net 80 proc. nuo 2019 m. nukritęs keliautojų naudojimasis kelionių agentūrų paslaugomis. Visgi, padėtis jau gerėja – 2023 m., lyginant su 2022 m., tokiomis paslaugomis naudojosi 33 proc. daugiau keliautojų.
„Pasitikėjimas Lietuva, kaip turistine kryptimi, dar šlubuoja. Bet tikimės, kad 2024 m. bus dar ties 50 proc. mažiau, lyginant su 2019 m. lygiu“, – paminėjo Ž. Gavelienė.
