EK patvirtins 222 mln. eurų RRF fondo išmoką Lietuvai

Trečiadienį Europos Komisija (EK) turėtų patvirtinti antrąją Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų išmoką Lietuvai, kuri bus 222 mln. eurų, sako eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Taip pat, pasak jo, nuspręsta „atrakinti“ dar 9 mln. eurų iš įšaldytų 17 mln. eurų.

„Šiandien Europos Komisija turėtų patvirtinti antrą dalį išmokų Lietuvai, 222 mln. eurų. Ji patvirtina pilnai, nes Lietuva pilnai įgyvendino įsipareigojimus dėl viešųjų paslaugų, viešųjų pirkimų centralizavimo bei sveikatos sričių“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.

„Vis dar lieka įšaldyti 8 mln. eurų nuo tos praėjusios mokesčių reformos istorijos, bet pozityvi žinia dėl 222 mln. eurų išmokos“, – kalbėjo jis.

Anot EK nario, trečio mokėjimo laikotarpis priklausys nuo to, kada Lietuva paruoš paraišką.

„Trečias mokėjimas priklausys nuo Lietuvos, kada ji paruoš paraišką ir kada ją pateiks Komisijai, tada EK įvertins ir tada bus atsakymas. Bet kol kas šiandien yra tik antras išmokėjimas, po paraiškos pateikimo“, – sakė jis.

Lietuva bus gavusi 27 proc. planuotų RRF lėšų, visoms ES šalims išmokėti 34 proc.

V. Sinkevičius aiškino, kad Lietuva, EK patvirtinus antrą RRF išmokų dalį, gaus 27 proc. planuotos sumos, t. y. mažiau negu Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis.

„Lietuva su šiandieniniu patvirtinimu gavo apie 27 proc. Tai žemiau negu Europos Sąjungos vidurkis, nes 8 šalys narės yra gavusios daugiau negu 40 proc., o viso buvo išmokėta daugiau negu 34 proc. visos RRF sumos“ , – teigė eurokomisaras.

Jis kalbėjo, kad Lietuva nebuvo vienintelė šalis norėjusi keisti savo EK pristatytą planą, o korekcijų poreikis, pasak EK nario, yra normalus.

„Buvo pakeitimų. Naujiena buvo kas su Lietuva įvyko tada, kad Lietuvai buvo atsakyta „ne“, neleista pakeisti ir priežastys neįtikino. Bet šalys narės keitė tuos planus, vien tada, kai Lietuvai buvo dalinai leista pakeisti ir pridėti paskolinę dalį, tai buvo priimtas sprendimas dėl 8 kitų šalių narių plano pakeitimo“, – aiškino V. Sinkevičius.

„Šalys narės keitė planą per visus pastaruosius metus, keitėsi ir politiniai prioritetai. Planas pradžioje buvo sukurtas po kovido gaivinti ekonomikai, o po to užklupo ir energetikos krizė prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą. Natūralu, kad šalys narės keitė tuos planus ir redagavo, tame nėra nieko blogo“, – sakė jis.

Viso ES šalims išmokėti 225 mlrd. eurų, didelė dalis skiriama žaliajai tranzicijai

EK narys tikino, kad trečiadienį suėjo pusė RRF termino, įvyko vidurio termino peržiūra, kurios metu EK įvertino progresą. Anot jo, šalims išmokėta per 225 mlrd. eurų, o įvykdytos priemonės turės pozityvų pokyti realiam bendrajam vidaus produktui (BVP).

„Šiandien sueina pusė RRF termino, vadinamoji vidurio termino peržiūra, kur Komisija įvertino progresą. Iš to, kas yra vertinime, pirmiausia pabrėžiama, kad šalims yra išmokėta per 225 mlrd. eurų. Apie 75 proc. iki 2023 m. pabaigos planuotų tikslų Komisija jau įvertino kaip įvykdytus sėkmingai“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

„Skaičiuojame, kad tai turės pozityvų pokytį tiek realiam BVP, tiek padidins užimtumą ES“, – pažymėjo jis.

Galiausiai eurokomisaras išskyrė, kad visos ES narės viršijo tikslą bent 37 proc. fondo lėšų skirti žaliajai tranzicijai, o kai kurios iš šalių tam numatė net daugiau negu 50 proc. sumos.

„Reglamentas reikalauja, kai jis buvo kurtas, kad 37 proc. būtų skiriami žaliajai tranzicijai, tai visos narės viršijo šį tikslą. Kai yra kalbos apie žaliojo kurso kažkokią mirtį, tai valstybės narės viršijo 37 proc. tikslą, o kai kurios net ir 50 proc. nuo bendro jų plano, skirdamos lėšas tikslams susijusiems su žaliuoju kursu, klimato politika ir pan.“, – sakė EK narys.

„Priešingai nei ankstesnėse krizėse, po kovido ir energetikos krizės, viešosios ES investicijos buvo išsaugos ir net padidintos, nuo 3 proc. 2019 m. iki 3,3 proc. 2023 m.“, – akcentavo jis.

EK praėjusių metų spalio pabaigoje priėmė teigiamą iš dalies pakeisto Lietuvos RRF plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, vertinimą. Tačiau į Lietuvos prašymą dėl mokesčių reformos buvo neatsižvelgta.

Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.