21 vasario, 2024
Karolina Baltmiškė

Gimnazijoms vilčių teikia mokinių skaičiaus klasėje sumažinimas

Emigracija ir mažėjantis gimstamumas verčia peržiūrėti ugdymo įstaigų tinklą arba ieškoti naujų ugdymo formų. Kol kas, atsižvelgiant į mokinių skaičių, važiuojama mokyklų mažinimo keliu. Praėjusių metų pabaigoje sukruto ne vieno rajono gimnazijos, pajutusios, kad gali neatitikti mokinių skaičiaus klasėje reikalavimų. Ir tam sujudimui yra realus pagrindas. 2023 metų rugsėjo 1-ąją Lietuvos gimnazijose mokėsi 102 tūkst. mokinių. Per pastaruosius penkerius metus mokinių skaičius gimnazijose sumažėjo 7 procentais. Prognozės mažai guodžiančios – skelbiama , kad mokinių skaičius ir toliau mažės. O kokiomis nuotaikomis gyvena Panevėžio rajono gimnazijos?

Didelių grėsmių neįžvelgia, bet…

„Ten, kur gimnazijos bus reikalingos, jos bus išsaugotos, – teigia Ramygalos gimnazijos direktorius Algis Adašiūnas. – Net atmetus galimą nubyrėjimą, mums mokinių užteks penkeriems metams. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai panaikinus reikalavimą, kad trečioje gimnazijos klasėje mažiausiai turi būti 31 mokinys, manau, mūsų gimnazijai nekils jokių grėsmių.“

„Pastarosios naujienos džiuginančios, nes ne rajonų centruose esančiose gimnazijose atsisakyta reikalavimo turėti dvi gimnazines klases, kuriose mažiausiai mokytųsi 31 mokinys. Dėjome pastangų, kad ta tvarka būtų pakeista ir labai džiaugiamės kad tai įvyko, – pokyčiu patenkintas Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos direktorius Vaidas Pocius. – Tačiau neramina kitas faktas. Nepakeitus tvarkos, pagal kurią dešimtokų pasiekimų rezultatai lems, ar mokiniui bus leidžiama mokytis vienuoliktoje klasėje, gali skaudžiai atsiliepti gimnazijų perspektyvai. Ši tvarka yra taisytina.“

„Kol kas mūsų gimnazijai mokinių skaičius klasėje problemų nekelia. Esame didelė gimnazija, joje mokosi 730 mokinių“, – dėl mokyklų tinklo ramus Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis.

„Kitais mokslo metais tikimės turėti 21 mokinį  trečioje gimnazijos klasėje, nes šiemet dešimtoje klasėje mokosi 24 mokiniai. Kas bus ateityje, neaišku. Gąsdina, kad kaimo mokyklos gali likti be vidurinio ugdymo“, – pamąstymais dalijasi Smilgių gimnazijos direktorė Asta Kačarauskienė.

„Šiais metais situacija gera, turime dešimtokų, kurie kitais mokslo metais gali mokytis gimnazijoje. Tačiau žiūrint į ateitį, kaimo mokykloms bus sudėtinga surinkti 21 mokinį ir daliai kaimo vaikų teks važiuoti į miesto gimnaziją. Deja, ne visi kaimo vaikai galės pasiekti miesto gimnaziją, nes ne visų tėveliai turi galimybių vaiką vežioti į mokyklą. Kaimo vietovėms – liūdna perspektyva, – svarsto Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos direktorė  Gita Kubilienė. – Gimnazijų mažinimas neigiamai atsilieptų ir bendruomenei. Kai nebėra kaimo mokykloje vyresnių vaikų, bendruomenės gyvenimas praranda dalį savo gyvybingumo. Labai gaila, kad ministerija stengiasi sunaikinti kaimo ilgąsias gimnazijas. Paįstrio gimnazija vaikus ugdome nuo dviejų metukų iki 19 metų. Dauguma vaikų nuo vaikystės toje pačioje grupėje, jiems nereikia adaptuotis naujame kolektyve. Adaptacija vaikui – sudėtingas dalykas.“

Kaip informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyrius, nuo kitų mokslo metų didesniuose miestuose ir savivaldybių centruose galioja reikalavimas formuoti ne mažiau kaip dvi trečias gimnazijos klases, kuriose bendras mokinių skaičius būtų ne mažiau kaip 31.

Miestuose, kurie nėra savivaldybės centrai, kaimo vietovių, miesto pakraščio, pasienio zonų mokyklose, kadetų, suaugusiųjų, specializuoto ugdymo mokyklose leidžiama sudaryti vieną trečią gimnazijos klasę, jei joje yra 21 mokinys.

„Paįstrio gimnazija žadame išsilaikyti, bet negalime būti tikri šimtu procentu. Esame netoli Panevėžio miesto ir po aštuonių klasių 1–2 vaikai išeina į miesto gimnazijas. Po dešimtos klasės tie, kuriems prasčiau sekasi mokytis, išeina į profesinio mokymo įstaigas. Išlaikyti 21 vaiką klasėje yra didžiulis iššūkis gimnazijos bendruomenei“, – dėl ministerijos sprendimo optimizmu netrykšta Gita Kubilienė.

Atsižvelgdama į perspektyvos prognozes ir kai dalies gimnazijų nerimą dėl išlikimo, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė su  Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariu Algirdu Stončaičiu Seime užregistravo Švietimo įstatymo pataisą, kuria siekiama sustabdyti gimnazijų naikinimą . „Opozicija siūlė leisti savivaldybių taryboms, įvertinus realią situaciją, steigti gimnazines klases ir jas finansuoti esant mažesniam mokinių skaičiui, kaip finansuojamos privačios mokyklos. Joms finansavimas bei klasės krepšelis skiriamas proporcingai esamam mokinių skaičiui. Valstybės ir savivaldybių mokykloms, vykdančioms bendrojo ugdymo programas, tokia galimybė nepalikta“, – akcentuoja Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, tikėdamasi, kad Seimas atsižvelgs į pasiūlytą Švietimo įstatymo pataisą.

Skyriai – gelbėjimo ratai, tik kiek jie gelbės?

Kad nesurinkus reikalingo mokinių skaičiaus gimnazijos klasėje vaikams nereikėtų adaptuotis kitoje mokykloje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra numačiusi galimybę steigti gimnazijų skyrius.

 „Galimybė steigti gimnazijų skyrius, manau, yra naudinga.  Įsteigus gimnazijos skyrių būtų sukurtos sąlygos vaikams savo aplinkoje pabaigti vidurinio ugdymo programą, o pavadinimas, kuriame skambės viena ar kita gimnazija, manau, nėra esminis faktorius, – teigia Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos direktorius Vaidas Pocius. – Girdžiu, ką kalba Lietuvos savivaldybių asociacija,  ką kalba Panevėžio rajono savivaldybės ir savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vadovai ir labai džiaugiuosi, kad jų pozicija yra labai lanksti ir paranki regionų mokykloms. Savivaldybės vadovai yra nusiteikę neskubėti priimti sprendimą dėl gimnazijos statuso pakeitimo. Jei reikalaujamo mokinių skaičiaus nesusidaro vienerius-dvejus metus, bet žemesnėse klasėse yra daugiau mokinių, kaip suprantu jie linkę palikti gimnaziją, nekeičiant jos statuso.“

„Galimybė steigti gimnazijų skyrių – metamas gelbėjimosi ratas toms mokykloms, kurios neturės reikalingo mokinių skaičiaus. Tačiau tame matau ir grėsmių. Kai mokykla sumažėja iki pagrindinės mokyklos ar progimnazijos, vaikai dar anksčiau kelia sparnus ir ieško stabilesnės ugdymo įstaigos. Ir tėvai  nori, kad vaikams nereikėtų kaitalioti mokyklų. Be to, galbūt didesnėje mokykloje vaikui yra didesnis pasirinkimas.  Daugiau specialistų. Manau, ministerija ugdymo įstaigų tinklo pertvarką skatina ir dėl specialistų trūkumo. Daliai mokyklų užsidarius, kažkiek specialistų atsilaisvins“, – mintimis dalijasi Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis.

„Gimnazijos skyriaus steigimas atrodo juokingai. Niekas nepasikeis. Ta pati mokymo bazė, tie patys mokytojai, tik klasėje vietoj 21 gali būti 12 vaikų. Man atrodo, tai sugalvota tam, kad regionuose būtų uždaryta kuo daugiau gimnazijų, – galimybę steigti gimnazijų skyrius vertina Smilgių gimnazijos direktorė Asta Kačarauskienė. – Esu už tą variantą, kad savivaldybėms suteiktų galimybę prisidėti prie komplekto išlaikymo, kaip buvo pasiūlyta  Seimo narės prof. habil. dr.  Vilijos Targamadzės. Būna metų, kai klasėje mažiau mokinių.  Jei reikia 21 vaiko, bet ateina 19, už tuos du vaikus savivaldybė prisideda savo lėšomis. Tai būtų regionų gimnazijų išgelbėjimo kelias. Dabar skaičiuoja, kad nuo Smilgių iki Panevėžio 25 km, bet juk dalis vaikų iki Smilgių turi atvažiuoti 13–15 km. Kiek laiko vaikas turės praleisti kelionėje. Pagaliau, ar kas organizuos vaikų pavėžėjimą iš tų mažų kaimelių, iš kurių juos susivežame. Miesto gimnazijos pavėžėjimo neorganizuoja. Labai liūdna, kad mūsų valdžios atstovai taip galvoja.“

„Ir su savivaldybės, ir su švietimo skyriaus vadovais aiškinomės, koks gimnazijų skyrių įsteigimo mechanizmas. Viduriniam ugdymui vadovaus gimnazijos, kurios skyrius įsteigtas, direktorius, o likusiai daliai, kuri tampa pagrindine mokykla ar progimnazija tikriausiai vadovautų vedėjas ar direktorius. Labai daug biurokratinių iššūkių, o nauda – labai abejotina. Panaikinus gimnaziją ir mokykloje įsteigus kitos gimnazijos skyrių labai daug tėvų savo vaikus perkeltų į Panevėžio gimnazijas. Liktų tie vaikai, kurie nenorės keisti mokyklos arba kurių tėvai neturės galimybės jų vežioti į miestą“, – mintimis dalijasi Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos direktorė  Gita Kubilienė.

Kaip informuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyrius, „jeigu kitais mokslo metais į trečią gimnazijos klasę nesusirinks 21 mokinys, o ketvirtoje gimnazijos klasėje bus 12 mokinių, tokiu atveju nebūtina atlikti gimnazijos struktūros pertvarką ar ją reorganizuoti. Vienais metais nesurenkant reikiamo mokinių skaičiaus viduriniame ugdyme, laikinai galima neformuoti vidurinio ugdymo klasės, užtikrinant pavėžėjimą į kitas rajono gimnazijas arba sudaryti mokiniams galimybę baigti mokslus nekeičiant fizinės mokymosi vietos ir mokantis su tais pačiais bendraklasiais ir mokytojais, bendradarbiaujant su kita mokykla, kurioje yra pakankamas mokinių skaičius viduriniame ugdyme. Sprendimus dėl to turėtų priimti savivaldybė.

Gimnazijų skyriuose, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijų gyvenamojoje vietovėje esančiose vienintelėse gimnazijose lietuvių kalba, vienintelėje savivaldybės teritorijoje esančioje gimnazijoje, tautinių mažumų mokyklose gali būti formuojamos ir 12 mokinių turinčios gimnazinės klasės.“

 


7 rugsėjo, 2024

Panevėžiui švenčiant 521-ąjį gimtadienį, šiandien prie miesto Savivaldybės vyko iškilminga vėliavos kėlimo ceremonija. Tradiciškai į Laisvės aikštę miesto vėliavą įnešė […]

Visagino Žiburio pagrindinės mokyklos kupolas
5 rugsėjo, 2024

Švietimo pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) jau pasiekė savo vidurio tašką: įvairios veiklos, skirtos tobulinti mokymą(si) sėkmingai vykdomos visose 58-iose […]

3 rugsėjo, 2024

Pirmadienį Kretingoje oficialiai atvertas rekonstruotas Simono Daukanto progimnazijos sporto aikštynas. Beveik 1,22 mln. eurų atsiėjusios rekonstrukcijos darbus atliko įmonė „Rolana“. […]

2 rugsėjo, 2024

Beveik 100 vaikų šiandien mokslo metus pradeda Panevėžyje atidarytoje Tarptautinėje Ukrainos mokykloje. Naujoje švietimo įstaigoje vaikai bus ugdomi pagal Ukrainos […]

2 rugsėjo, 2024

Šiandien Panevėžyje oficialiai po rekonstrukcijos atidarytas „Vilties“ progimnazijos stadionas. Nuo šiol čia bus sudarytos puikios sąlygos treniruotis tiek moksleiviams, tiek […]

2 rugsėjo, 2024

Panevėžio rajone veikiančiose bendrojo ugdymo mokyklose: 6 gimnazijose, 2 pagrindinėse mokyklose, 1 progimnazijoje, 1 mokykloje, 2 mokyklose – darželiuose 2024-2025 […]

2 rugsėjo, 2024

Šių mokslo metų pradžia daliai mokinių bus kitokia – jų klasėse lauks dirbtiniu intelektu (DI) „apsiginklavę“ mokytojai. DI kortą pedagogai […]

1 rugsėjo, 2024

Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės siekis atskirose klasėse mokyti specialiųjų poreikių turinčius vaikus būtų beširdiškas poelgis, sako švietimo, mokslo ir […]

31 rugpjūčio, 2024

Artėjant Rugsėjo 1-ajai ir mokytojams bei tėvams diskutuojant apie dovanas, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sako, kad tėveliams būtina vadovautis bendromis […]

Švietimo vadovų klubas
31 rugpjūčio, 2024

Lietuvoje startuoja švietimo vadovų klubas – 16 lyderių edukacijos srityje, nuo mokyklų direktorių iki savivaldybių švietimo skyrių vedėjų, subūrė antreprenerystės […]

31 rugpjūčio, 2024

„Panevėžys jau kurį laiką išgyvena renesansą – vis daugiau atvykusių turistų atranda gyvą, žalią ir kultūros pilną miestą, kuris (į)traukia […]

G. Kartano nuotr.
29 rugpjūčio, 2024

Panevėžio miesto savivaldybė siekia pritraukti daugiau kvalifikuotų pedagogų ir užtikrinti kokybišką ugdymo procesą miesto mokyklose. Todėl miesto Taryba patvirtino naują […]

29 rugpjūčio, 2024

Panevėžio miesto savivaldybė, siekdama spręsti sveikatos priežiūros specialistų trūkumo problemą ir gerinti sveikatos paslaugų prieinamumą mieste, parengė projekto „Sveikatos priežiūros […]

29 rugpjūčio, 2024

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skyrė papildomus 2 mln. eurų mokymų platformai „Kursuok“. Todėl norintys mokytis šioje platformoje nuo […]

28 rugpjūčio, 2024

Kai tėvams reikia išvykti į kitą šalį, nuotolinis mokymas gali tapti tikru išsigelbėjimu, siekiant, kad jų atžalos tęstų ugdymą pagal […]

28 rugpjūčio, 2024

Vilniaus miesto savivaldybės taryba šiandien pritarė bendradarbiavimo susitarimui su Vokietijos Federacinės Respublikos gynybos ministerija. Juo numatyta vienoje iš sostinės ugdymo […]

ŠMSM nuotr.
27 rugpjūčio, 2024

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos garbės ženklas šiandien įteiktas ilgamečiam Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktoriui Edmundui Grigaliūnui. Garbės ženklu įvertintas aktyvus […]

27 rugpjūčio, 2024

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas sako, kad 19-os savivaldybių sprendimas sumažinti finansavimą švietimo pagalbai, kai jį kasmet didina […]

26 rugpjūčio, 2024

Š.m. rugpjūčio 19–24 d. Meinuto mieste Airijoje vykusioje 20–ojoje tarptautinėje geografijos olimpiadoje Lietuvos mokiniai iškovojo 3 sidabro medalius. Lietuvai šioje […]

25 rugpjūčio, 2024

Lietuvoje populiarėja ugniagesio gelbėtojo profesija – gelbėti žmones vandenyje ir ugnyje veržiasi ne tik mokyklas baigę jaunuoliai, tačiau ir iš […]