Avansinė pelno mokesčio tvarka – toli nuo efektyvaus apmokestinimo principų

Mokesčių administravimas neturėtų daryti neigiamo poveikio išteklių ekonomikoje paskirstymui ir naudojimui ir tikrai neturėtų kainuoti daugiau nei patys mokesčiai. Tai viena iš krypčių, kurią tvariai, stabiliai ir efektyviai mokesčių sistemai prieš 250 metų savo veikale „Tautų turtas“ brėžė škotų ekonomistas ir filosofas Adamas Smithas. Avansinė pelno mokesčio mokėjimo tvarka stipriai nuo jos nutolsta. 

Nors standartiškai Lietuvoje taikomas 15 proc. siekiantis pelno mokesčio tarifas yra laikomas vienu mažiausių ES, jo kainą įmonėms išaugina administraciniai kaštai ir įgyvendinimo tvarka. Negana to, kad pelno mokestį Lietuvoje raizgo aibė lengvatų, dažnai brangių ir neprieinamų mažesniems ūkio subjektams, bei išimčių, mokėti jį įmonės privalo avansu.

Baudžia už augimą

Avansinė pelno mokesčio mokėjimo tvarka Lietuvoje atsirado dar pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metais. Jos tikslas – užtikrinti valstybės biudžeto stabilumą ir didesnį mokestinių pajamų surinkimą. Avansinį pelno mokestį įmonės moka dar neuždirbusios pelno ir taip kredituoja valstybę.

Avansinio pelno mokesčio deklaraciją įmonės, kurių apmokestinamosios pajamos praėjusį mokestinį laikotarpį viršijo 300 tūkst. eurų, privalo pateikti vieną kartą per metus iki einamųjų metų kovo 15 d. Tai jos turi padaryti net ir tuo atveju, jei dirba nuostolingai. 

Teikdamos deklaraciją, jos privalo pasirinkti mokesčio mokėjimo avansu skaičiavimo būdą – skaičiuoti jį arba pagal praėjusių metų faktinius, arba pagal einamųjų metų prognozuojamus veiklos rezultatus. Prognozuoti įmonės imasi, tačiau visų veiksnių, darysiančių įtaką bendrai ekonomikai ir konkrečiai įmonės veiklai, numatyti neįmanoma. Taip pat, kaip ir COVID-19 pandemijos, karo ir aukštumas pasiekusios infliacijos. Net ir besiremdamos oficialiomis infliacijos prognozėmis, įmonės negali pataikyti į faktinę tikrovę.

Štai, artėjant avansinio pelno mokesčio deklaracijos už 2022 m. pateikimo terminui, įmonės galėjo vadovautis Lietuvos Banko 2021 m. gruodžio mėnesį pateiktu Lietuvos ekonomikos raidos scenarijumi, kuriame prognozuojama 2022 m. vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą buvo lygi 5,1 proc. 2022 m. infliacijos prognozės buvo atnaujintos dar keturis kartus, iš kurių trys atsiliko nuo realių kainų augimo įverčių – kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio prognozuojama infliacija siekė atitinkamai 9 proc., 15,2 proc., 18,3 proc. ir 18,9 proc. Galutinė metinė 2022 m. infliacija, Eurostat duomenimis, siekė 18,9 proc.

Jei įmonės rodikliai metų gale pasirodo esantys geresni, nei prognozuota metų pradžioje, teikiant avansinio pelno mokesčio deklaraciją, už pirmuosius metų ketvirčius sumokėtą per mažą avansinį pelno mokestį įmonei yra skaičiuojami delspinigiai. O metų rezultatai gali būti geresni ne vien dėl padidintų pardavimų ar parduoto turto, bet ir dėl išaugusių kainų. Tokiu atveju priskaičiuota delspinigių suma gali būti reikšminga, nors realaus augimo nebūta. 

Neretai pasitaiko atvejų, kai įmonėms nebeužtenka einamųjų pajamų susidariusiam mokesčiui sumokėti. Tai sukuria priešpriešą – įmonės yra įspraudžiamos į rėmus ir yra priverstos skolintis, siekdamos sumokėti pelno mokestį avansu ir taip kredituoti valstybės biudžetą.

Mažas, bet zyzia

Pelno mokesčio poveikis valstybės biudžetui yra minimalus – pajamos iš pelno mokesčio sudaro vos 6 proc. visų valdžios sektoriaus biudžeto pajamų. Nors šio mokesčio fiskalinė reikšmė maža, tačiau reikšmingai prisideda prie neigiamų padarinių ekonomikai. Avansinė pelno mokesčio mokėjimo sistema mažina įmonių atsparumą ne tik neapibrėžtoje geopolitinėje situacijoje. 

Tokia tvarka atitolina mus prieš 250 metų suformuluotų apmokestinimo principų. Paprasta, skaidri ir efektyvi mokesčių sistema bei mokesčių mokėtojams aiškus ir gerai struktūruotas reglamentavimas gali skatinti ekonomikos plėtrą. Negana to, tai viena esminių prielaidų pakankamam pajamų, skirtų vyriausybės prioritetų įgyvendinimui, į biudžetą surinkimui. 

Šiuo metu galiojanti pelno mokesčio tvarka apkrauna šalies įmonės, stabdo ekonomikos plėtrą, o pajamų pagrindinėms funkcijoms padengti, aiškiai matyti, valstybė surenka iš kitų mokesčių.