Gyvenamųjų vietovių ateitis – bendruomenių rankose
Ministras Saulius Skvernelis patvirtino Vidaus reikalų ministerijos administruojamos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės „Vietos plėtros strategijų rengimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą.
Paskatinti miestų bendruomenes rengti savo gyvenamosios vietovės plėtros strategijas, kuriose būtų numatyta, kaip išnaudojant bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius bus gerinamos vietinės įsidarbinimo galimybės ir didinama socialinė bendruomenių integracija. Tai tikslas, kurio siekia Vidaus reikalų ministerijos administruojama 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonė „Vietos plėtros strategijų rengimas“.
Ministro patvirtintas projektų finansavimo sąlygų aprašas, kuris skelbiamas portale www.esinvesticijos.lt, numato, kad miesto vietos veiklos grupės (miesto VVG) galės gauti paramą vietos plėtros strategijoms parengti. Taip pat bus remiamas vietos bendruomenės įtraukimas į vietos plėtros strategijos rengimą, miesto VVG valdymo organų atstovų bei darbuotojų mokymas ir vietovės tiriamųjų studijų vykdymas tiek, kiek minėtų veiklų reikia vietos plėtros strategijai parengti.
Rengiamose strategijose turės būti numatytos veiklos, skirtos socialinei atskirčiai mažinti ir užimtumui skatinti. Tai – įvairios psichosocialinės ir sociokultūrinės paslaugos; savanorių bei bendruomenės narių, dirbančių su socialinės rizikos asmenimis, mokymai; informacijos sklaida tikslinių grupių asmenims apie įvairiose organizacijose prieinamas socialines paslaugas ir tarpininkavimas teikiant šias paslaugas; pagalba namuose; savipagalbos grupių steigimas ir kt.; kūryba paremtos partnerystės tarp bendruomenės narių, menininkų ir kultūros institucijų, kurių metu sprendžiamos iš anksto identifikuotos socialinės problemos. Taip pat veiklos, padedančios bedarbiams ir neaktyviems asmenims įgyti naujų profesinių įgūdžių, įtraukiant juos į visuomeninę veiklą (įskaitant neformalųjį švietimą, kultūrinę veiklą, savanorystę) ir tarpininkaujant įdarbinant (bendradarbiaujant su teritorijoje veikiančiais verslais ir vietos valdžia). Remiamos bus ir neformalios verslumą skatinančios iniciatyvos (pavyzdžiui, mentorystė, tarpininkavimas, konsultacijos besikuriančiam verslui ar individualią veiklą pradedantiems asmenims), bendradarbiavimo ir informacijos sklaidos tinklų kūrimas (įskaitant bendradarbiavimą su kaimo vietovių vietos veiklos grupėmis).
Galimi pareiškėjai gauti paramą yra miesto VVG, kurią sudaro toje gyvenamojoje vietovėje veiklą vykdantys trijų šalių – bendruomeninės ir (ar) kitos nevyriausybinės organizacijos, asocijuotos verslo struktūros ir (ar) įmonės, savivaldybės tarybos arba savivaldybių tarybų – atstovai.
Pagal aprašą projektams įgyvendinti numatoma skirti beveik 240 tūkst. eurų, iš kurių apie 220 tūkst. eurų – Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Europos socialinio fondo) lėšos, ir apie 20 tūkst. eurų – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Didžiausia vienam projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra bemaž 4 tūkst. eurų. Pareiškėjas privalės savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis (savivaldybių biudžeto ir (ar) privačiomis lėšomis) prisidėti prie projekto finansavimo ne mažiau nei 7,5 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Mokymai, kaip steigti VVG, rengti vietos plėtros strategijas ir teikti paraiškas dėl strategijų rengimo finansavimo, vyks birželio 3–4 d. Detalesnė informacija apie mokymų vietą ir laiką bus paskelbta portale www.esinvesticijos.lt. Šiame portale birželio 8 d. planuojama paskelbti ir kvietimą teikti paraiškas. Paraiškas dėl strategijų rengimo finansavimo pareiškėjai galės teikti iki 2015 m. rugpjūčio 28 d., o parengtas strategijas turės pateikti Vidaus reikalų ministerijai iki 2016 m. vasario 15 d. Finansavimas bus skiriamas įgyvendinimui tų strategijų, kurias atrinks vidaus reikalų ministro sudarytas Jungtinis vietos plėtros strategijų atrankos komitetas.
Pažymėtina, kad praėjusio 2007–2013 m. Europos Sąjungos laikotarpio kompleksinės plėtros programos ir jas įgyvendinantys projektai turėjo būti privalomai derinami su bendruomene ir verslu, tačiau bendruomenė iš esmės negalėjo įgyvendinti savo iniciatyvų ir papildyti valdžios inicijuojamų priemonių. Nebuvo užtikrintas verslo, gyventojų ir valdžios institucijų interesų derinimas ir miestų plėtra labiausiai atitiko vietos valdžios interesus. Dabar ir bendruomenės galės spręsti, kur ir kokius projektus įgyvendinti.
