Seimo LSDP frakcijos narė Milda Petrauskienė: „Savivaldybės turėtų pačios apsispręsti dėl seniūnijų modelio“
Savivaldybių taryboms turėtų būti sudaryta galimybė pačioms pasirinkti seniūnijos teisinę formą ir pačių seniūnijų įgaliojimų apimtį. Todėl Vidaus reikalų ministerijos sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė parengė Vietos savivaldos įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūloma nustatyti dvi galimas seniūnijų formas – savivaldybės administracijos filialą ir savivaldybės biudžetinę įstaigą. Kiekviena savivaldybės taryba pati galėtų pasirinkti seniūnijos modelį, kuris geriausiai tenkintų gyventojų poreikius, užtikrintų teikiamų paslaugų kokybę ir efektyvų biudžeto lėšų panaudojimą. Seniūnijos, kaip juridiniai asmenys ir biudžetinės įstaigos, pačios galėtų vykdyti viešuosius pirkimus, o tokių seniūnijų seniūnai, kaip įstaigų vadovai, taptų savarankiškesni, ir jiems tektų didesnė atsakomybė prieš gyventojus.
Tai teigė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Milda Petrauskienė spaudos konferencijoje Seime „Tiesioginiai seniūnų rinkimai –„už ir prieš“.
Trakų miesto seniūnas, Lietuvos seniūnų asociacijos viceprezidentas Kęstutis Vilkauskas tvirtino, kad tiesioginiai seniūnų rinkimai – sudėtingas klausimas, ir todėl reikia įvertinti, ar iš tiesų jų reikia ir ar (kaip) jie padidintų seniūnų profesionalumą ir seniūnijų efektyvumą: „Lietuvoje kurti antrąją savivaldos pakopą, kokia egzistuoja Lenkijoje, yra per brangu, tačiau Lietuvos seniūnų ir seniūnaičių sistema veikia efektyviai, ir ją reikia stiprinti, o ne griauti. Seniūnai vienija vietos bendruomenę, nevyriausybines organizacijas ir gyventojus. Ten, kur seniūnijos Lietuvoje buvo susilpnintos, savivaldos kaštai išaugo. Pavyzdinių seniūnijų, kaip Tauragės rajono Mažonų seniūnijos, valdymas yra efektyvus ir pigus“.
M. Petrauskienė, vertindama pernai grupės Seimo narių parengtą Konstitucijos pataisos projektą, kuriuo siūloma konstituciškai įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus ir nustatyti seniūnijų teisę turėti savo biudžetą, kalbėjo: „Įteisinant tiesioginius merų rinkimus, radome būdą, kaip tai padaryti nekeičiant Konstitucijos. Tačiau norint rinkti seniūnus tiesiogiai, turime šią normą įteisinti konstituciškai. Seniūnai ir seniūnijos – valdžia, esanti arčiausiai žmonių, tačiau pirmiausia turime labai gerai pasvarstyti, ar tiesioginiai seniūnų rinkimai (kas iš pirmo žvilgsnio labai populiaru), ar seniūnijų finansinis savarankiškumas, nekeičiant savivaldos modelio, galėtų išspręsti tas problemas seniūnijose, kurias kelia gyventojai ir patys seniūnai“.
K. Vilkausko teigimu, „Reikia tęsti vidinę savivaldybių decentralizaciją, kad savivaldybių merai ir tarybos galėtų spręsti strateginius ar investicijų klausimus, o nebūtų užkrauti kasdienėmis problemomis, kurias galėtų spręsti seniūnijos. Tačiau tiesioginiai seniūnų rinkimai kelia ir seniūnų profesionalumo klausimą. Dabar seniūnai yra valstybės tarnautojai, į pareigas skiriami konkurso tvarka, ir reikalavimai jiems yra tikrai labai aukšti (atitinka departamento direktoriaus pareigybės)“.
Ne visose Lietuvos savivaldybėse veikia seniūnijos; jų nėra Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje ir Visagine. Savivaldybės, kur seniūnijos egzistuoja, jas finansuoja skirtingai: Vilnius ir Kaunas skiria vos 0,01 proc. savo biudžeto seniūnijoms, Šiauliai – 0,09 proc., o Pasvalys ir Tauragė – net 9 proc. Pasak M. Petrauskienės ir K. Vilkausko, siekiamybė turėtų būti 10 proc.
Šiandien Seimo Konstitucijos salėje nuo 14 val. vyksta konferencija, skirta diskusijai apie tiesioginius seniūnų rinkimus.
