25 kovo, 2024
Kultūros infrastruktūros centras

Po tvarkybos darbų senojoje Trakų klebonijoje įsikūrė galerija

Prieš kelis mėnesius Trakai praturtėjo nauja kultūros erdve – buvusioje senojoje klebonijoje duris atvėrė meno galerija „Fojė“. Pasak tvarkybos darbus organizavusių Kultūros infrastruktūros centro (KIC) specialistų, visada malonu žinoti, kad naujam gyvenimui prikeltas pastatas nebus vėl užmirštas, kad jis taps renginių, žmonių susibūrimo vieta.

Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso klebonijos pastato tvarkybos (remonto, konservavimo, restauravimo) darbų projektas KIC užsakymu pradėtas dar 2018 metais. Darbai baigti 2023 metų pabaigoje, ir tuojau pat atgijusiame pastate įsikūrė Editos Tamulytės meno galerija „Fojė“. Dabar čia surengtos menininkės Jūratės Kazakevičiūtės objektų parodos „Tinklainė“ kūriniai organiškai įsikomponuoja į naujosios galerijos aplinką, nenustelbdami specialiai paliktų senojo pastato sienos mūro ir ornamento fragmentų.

Tą dieną, kai čia lankėmės, lankytojų galerijoje netrūko – vieni atėjo apžiūrėti parodos, antro aukšto mansardoje būrėsi grupė maldininkų. Gyvenimas virė visame pastate, pradedant senoviniu rūsiu ir baigiant antro aukšto patalpomis.

Visiškai kitoks vaizdas būtų pasitikęs prieš kelerius metus, jei tik būtumėte pasiryžę čia įžengti. Pirmame aukšte, tik įėję į galeriją lankytojai gali pamatyti nuotraukas, kaip klebonija atrodė prieš pradedant tvarkybos darbus, ir susipažinti su jos istorija, kurią remdamasis Dainiaus Labeckio atliktais Trakų klebonijos pastato tyrimais surašė Antanas Ulčinas. Toliau ir pasinaudosime šia informacija.

200 metų istorija

Istorinių tyrimų duomenimis, klebonija pastatyta XIX a. pradžioje, 1805 metais. Tai buvo dviejų aukštų pastatas, suręstas iš rąstų ant mūro pamatų, sumūrytas keturių patalpų rūsys (naudotos Trakų pilies plytos), stogas buvo dengtas gontais. 1820–1821 metų vizitacijos dokumentuose detalizuojama, kad klebonijos gyvenamasis namas yra 34 uolekčių ilgio, 15,5 pločio ir 10 aukščio, stovi palei gatvę, nuo seno vadintą Klebono gatve.

Nežinia, kokia tuo metu buvo statybos darbų kokybė ir medžiagos, bet jau 1826 metais Trakų dekanas kunigas Andrius Čerskis bandė atkreipti savo vyresnybės dėmesį į prastą klebonijos būklę.  1855 metais Trakų klebonas kunigas Liudvigas Zdanovičius laiške vyskupui jau aiškino, kad klebonijos pastatas yra „visiškai sugriuvęs“.  Vyskupas skundus išgirdo, jau kitais metais statinys gerokai paremontuotas. Po kelerių metų klebonijos pastatas buvo rekonstruotas iš dviaukščio į vienaukštį, dar vėliau – 1890 metais kunigo klebono J. Karvovskio lėšomis buvo naujai pastatytas koridorius per gatvę į  šventorių, stogas uždengtas gontais, atlikti vidaus apdailos darbai. Kitas rimtas remontas klebonijos pastato laukė 1924 metais.

Po Antrojo pasaulinio karo klebonijos pastatą perėmė Raikomchozas, čia buvo įkeltos šeimos (1981 metais gyveno 19 žmonių). Naujiems gyventojams buvo įrengti septyni butai, dėl to teko pertvarkyti pastato vidaus išplanavimą.

Trakų parapija kažkada jai priklausiusį pastatą vėl atgavo 2011 metais, tada ir buvo atlikti istoriniai tyrimai. Vėliau pradėta ieškoti lėšų pastato restauravimui. 2018 metais pradėti tvarkybos darbai baigti 2023-aisiais.

Apgriuvęs pastatas atgavo savo ankstesnę išvaizdą

Prieš pradedant tvarkybos darbus buvo atlikti išsamūs nekilnojamojo kultūros paveldo objekto tyrimai. Jų metu nustatyta, kad pamatų, laikančių rąstinių sienų, perdangos bei stogo konstrukcijų būklė nepatenkinama, t. y. antžeminė pamatų dalis suirusi, dalis sienojų, taip pat perdangos sijos supuvę, perdanga praradusi laikančiąją galią, stogo gegnių galai, o kai kur ir visos gegnės – pažeistos puvinio.

„Pastatas buvo gerokai paveiktas laiko, pirminę jo išvaizdą gerokai pakeitė ir sovietmečiu atlikti remontai, rekonstrukcijos: buvo pakeisti langai, durys, perstatytos krosnys, kaminai. Atliekant tvarkybos darbus buvo siekiama nepažeisti išlikusių vertingųjų pastato savybių, jas maksimaliai išsaugoti, restauruoti, o sunykusius vertingus elementus atkurti pagal atliktų tyrimų duomenis“, – komentavo KIC Projektavimo priežiūros tarnybos projektavimo vadovė Daina Vanagaitė–Garbanovienė.

Klebonijos pastate buvo restauruoti akmens, plytų mūro pamatai, restauruotas rūsio patalpų mūras, sutvarkytos medinės perdangos, medinė stogo konstrukcija, atkurta buvusi pirmo aukšto planinė struktūra, įrengta nauja stogo danga. Taip pat restauruotas rytinio fasado dviaukštis priestatas; pietinio fasado prieangis, fasadų apdaila apkalant medinėms dailylentėm. Pagal natūros duomenis restauruoti atkuriant mediniai laiptai į mansardą; restauruoti vidaus sienų tinkas ir sienų ornamentinės tapybos fragmentai; užkonservuoti tašytų rastų sienų fragmentai; pagal tyrimus restauruotos langų ir durų angos, stalių gaminiai ir jų apvadai; atkurtos medinės grindys ir lubų apkalas.

Tyrimais nustatytoje vietoje buvo atstatytas tiltelis, iš klebonijos vedantis į bažnyčios šventorių. Tvarkomieji paveldosaugos darbai yra dalis klebonijoje atliekamų darbų, kurių dėka senoji klebonija atgavo savo ankstesnę išvaizdą.

Tvarkybos darbų užsakovas – Kultūros infrastruktūros centras. Darbai finansuoti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Paveldotvarkos programos lėšomis.

Atskiru projektu, lygiagrečiai šiems, Vilniaus arkivyskupija organizavo tvarkomuosius statybos darbus, kad pastatas būtų pritaikytas tolimesniam gyvenimui.

 


7 rugsėjo, 2024

2024 m. rugsėjo 6 d. miesto šventė „Šiaulių dienos 788“ prasidėjo spalvingu renginių maratonu. Tradiciškai vienu pagrindiniu šventės akcentu tapo […]

6 rugsėjo, 2024

Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kyšininkavimo, skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Kaip nurodoma „Sienos“ publikacijoje, praėjusį mėnesį paskelbus „Sienos“ […]

5 rugsėjo, 2024

Rugsėjo pradžioje paaiškėja Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos ir Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos kasmet rengiamos skaitymo skatinimo akcijos „Vasara […]

5 rugsėjo, 2024

Kultūros ministras Simonas Kairys dzūkų etninės kultūros puoselėtojams Eglei Kašėtienei ir Rokui Kašėtai šiandien įteikė Kultūros ministerijos garbės ženklą „Nešk […]

Kalniečių parko skaitykla - renginys
5 rugsėjo, 2024

Pasibaigus vasarai, iki kitų metų atsisveikino ir Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos skaityklos miesto parkuose. Šis sezonas joms buvo itin […]

4 rugsėjo, 2024

Vargonininkas Vilimas Norkūnas pristato unikalią ir vienintelę tokią Lietuvoje solinę koncertinę programą organetui ir didiesiems vargonams, atskleisdamas jų atsiradimo istoriją […]

4 rugsėjo, 2024

Projekto ,,Kūrybinis iššūkis-kabokliai” iniciatorė ignalinietė Inga Šidlauskienė, įdomiai kūrybinei veiklai sukvietusi dar šešis menininkus, padovanojo įspūdingai žavų rezultatą – kaboklių […]

Renatos Karvelis poetinio performanso „Gyvi pamatai“ juodraštis / Juozo Petkevičiaus nuotr.
3 rugsėjo, 2024

Praeities karų destrukcija sunaikino ne tik architektūrą, bet ir prisiminimus. „Tauragiškių atmintis „atsiranda“ tik po II pasaulinio karo,“ – sakė […]

Prezidentūros nuotr.
2 rugsėjo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Mokslo ir žinių dieną šventė su Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos bendruomene. Šalies vadovas pasveikino […]

1 rugsėjo, 2024

Žievėgraužiui tipografui pažeidus per 26 tūkst. kubinių metrų eglynų, Trakų rajono savivaldybėje skelbiama stichinė nelaimė. Kaip pranešė Aplinkos ministerija, dėl […]

29 rugpjūčio, 2024

Rugpjūčio 28 dieną Nacionaliniame Kauno dramos teatre įvyko pirmasis jungtinis visuomenei atviras keturių Kauno valstybinių scenos menų  įstaigų sezonų pristatymas. […]

26 rugpjūčio, 2024

Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) tris mėnesius truksiančiame Lietuvos sezone Prancūzijoje pristatys daugialypę ir įvairiapusišką programą. Anot generalinės direktorės Rūtos Kačkutės, […]

23 rugpjūčio, 2024

Lygiai prieš šimtą metų, 1924 m. rugpjūčio 23 d., Kaune prasidėjo Dainų diena – tris su puse tūkstančio choristų ir […]

23 rugpjūčio, 2024

23-oji Juozo Tumo-Vaižganto premija už J. Tumo-Vaižganto asmenybės ir kūrybos tyrinėjimus monografijoje „Vaižganto asmuo ir kūryba: krikščionybės ir modernybės sąveika“ […]

22 rugpjūčio, 2024

Žemaitijoje gyvenusio ir kūrusio poeto, prozininko ir žurnalisto Algirdo Kazragio kūrybinis palikimas itin turtingas: vos 40 gimtadienių, o sukurta net […]

20 rugpjūčio, 2024

Šiemet Aukštaitijos sostinė Panevėžys švenčia savo 521-ąjį gimtadienį. Miesto gyventojai ir svečiai kviečiami į didžiausią metų renginį, kurios šūkis – […]

19 rugpjūčio, 2024

„Onuškio – mažosios Lietuvos kultūros sostinės 2024“ (toliau OMLKS 2024) simbolis – kelias. Kultūros sostinės vadovė Liuda Korsanovienė sako, kad […]

Agnės Vilbikaitės nuotr.
19 rugpjūčio, 2024

Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėje atidaryta fotografijos paroda „Peržengiant užmaršties slenkstį“. Pristatytos fotomenininko, dailininko, leidėjo, Vyriausybės kultūros ir […]

17 rugpjūčio, 2024

Šiandien vykusioje tarptautinio Lokarno kino festivalio apdovanojimų ceremonijoje Šveicarijoje daugiausiai laimėjimų susižėrusia šalimi tapo Lietuva, namo parsivežanti net keturis apdovanojimus […]

16 rugpjūčio, 2024

Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos galerijoje atidaryta tradicinė, jau 5-ąjį kartą vykstanti fotoklubo „Ežerų žemė“ paroda „Vasarojanti provincija“. Ši paroda, […]