27 kovo, 2024
LGGRTC

Utenoje pagerbti Lietuvos partizanai

LGGRTC darbuotojų nuotr.

2024 m. kovo 24 d. Utenos Šaulių namuose buvo minimos Lietuvos partizano Vinco Kaulinio Miškinio ir jo bendražygių 75-osios žūties metinės. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Edmundas Pupinis, Utenos rajono savivaldybės vicemeras Rimantas Dijokas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Utenos ir Ukmergės skyrių nariai, istorikas dr. Norbertas Černiauskas, moksleiviai, šauliai ir kiti garbūs svečiai.

Susirinkusieji pagerbti Aukštaitijos krašto partizanų turėjo galimybę pamatyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus darbuotojų parengtą edukacinę-kilnojamąją parodą „Laikom frontą!“. Parodoje pasakojama Antano Lukšos ir jo šeimos istorija, kuri neatsiejama nuo sovietų okupuotos Lietuvos istorijos – visi šeimos nariai įsitraukė į partizaninį karą ir dėl to skaudžiai nukentėjo.

Renginio metu vyko dokumentinio filmo „Antanas Lukša. Brolio Pažadas“ peržiūra.Jį pristatė šio filmo autorė ir režisierė Rūta Sinkevičienė. „Tai pasakojimas ne vien apie Antaną Lukšą – garsaus partizano Juozo Lukšos-Daumanto brolį, bet ir apie visos Lietuvos likimą ir žmones, išgyvenusius pokario baisumus“, – kalbėjo R.Sinkevičienė. Antanas Lukša – tai buvo nepaprasta asmenybė, tyra, mylinčia savo Tėvynę, širdimi, žmogus. Tai liudija tiek filmo dvasia, tiek parodos pavadinimas.

Dokumentinėje juostoje įamžintų tremtinių, politinių kalinių, to meto laisvės kovų liudininkų pasakojimai bežiūrint filmą vyresnės kartoms žmonėms spaudė ašaras.

Iš Utenos kilęs istorikas dr. Norbertas Černiauskas kalbėdamas apie Vincą Kaulinį-Miškinį, pabrėžė jo neeilinius gabumus ir talentą kovoje už laisvą Lietuvą.

Po oficialios renginio dalies visi vyko į netoliese esantį Nolėnų kaimą prie Vincui Kauliniui-Miškiniui ir jo bendražygiams atminti paminklo. Tylos minute ir gėlėmis buvo pagerbtas Lietuvos partizanų atminimas.

1949 m. kovo 24 d. Utenos aps. ir vls. Nolėnų k. (dabar – Utenos r. sav.) žuvo Šiaurės rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities vado pavaduotojas ir Vytauto apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis, Utenis, apygardos vado adjutantas Albertas Guobužas-Šamas, Liūto rinktinės partizanai Alponsas Bivainis-Klimašauskas, Bronius Bivainis-Laputė, Vytautas Pakalnis-Pagirys, Napoleonas Valančiūnas-Elnias ir partizanų ryšininkas Vincas Dominykas Sirutis-Vergas.

„Pokario partizanai – Lietuvių tautos patriotai, dešimtmetį kovoję su daugeriopai gausesniu priešu, veikdami nepaprastai sunkiomis sąlygomis, gaudomi, dezinformuojami, gyvi pūdami po žeme, jie verti ainių pagarbos. Vinco Kaulinio pastangomis Utenos valsčiuje buvo įrengtas apygardos bunkeris. Atsarginiai bunkeriai buvo iškasti Kuktiškių ir Leliūnų valsčiuose. Srities vado nurodymu, į bunkerį buvo perkelta Aukštaitijos antisovietinių partizanų nelegalių laikraščių „Aukštaičių kova“ ir „Laisvės šauklys“ spaustuvė“, – prie paminklo kalbėjo V.Kaulinio- Miškinio giminaitis Genius Kaulinis. Jis pateikė trumpą ištrauką iš 1946 m. rugsėjo 15 d. laikraščio: „Kaustytam priešų batui mindžiojant mūsų gimtąją žemę, praslinko šeši sunkios vergijos ir nenuilstamos mūsų kovos už Tėvynės laisvę metai. Treti metai, kai garbingi Lietuvių tautos sūnūs – LLA Vanagai veda partizaninę kovą prieš raudonuosius parsidavėlius, kurie siekia surakinti Lietuvą kremliaus nukalintais pančiais. Laisvės niekas nedavė ir neduos. Atminkime, kad mažos tautos jėga glūdi vienybėje ir ištvermėje,“- tai buvo tik ištrauka sakė G. Kaulinis.

„Teišlieka mūsų pokario istorija nebūtinai graži ir herojiška, tegul ji bus skausminga ir teisinga, duobėta, kaip ir visas mūsų tautos istorijos kelias. Mylėkime ir prisiminkime Aukštaitijos ir visos Lietuvos partizanus, kad jie, kovodami ir mirdami giliai širdyje nešiotą Laisvės ilgesį perdavė ateities kartoms“, – pabrėžė G.Kaulinis.

Renginį organizavo: Lietuvos šaulių sąjungos plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-oji rinktinė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vinco Kaulinio-Miškinio artimieji Genius Kaulinis ir Silvestra Kaulinienė.

Paroda „Laikom frontą!“ Utenos šaulių namuose bus eksponuojama iki š.m. balandžio 12 d.


5 rugsėjo, 2024

1939 m. rugsėjo 5 d. pirmą kartą į orą pakilo  dvivietis vienmotoris pikiruojantis lengvasis bombonešis ANBO-VIII – paskutinysis iš brigados […]

2 rugsėjo, 2024

Paskutinę vasaros dieną Lietuvos žiemos sporto centro teritorijoje, Šiekščio ežero pusiasalyje,  gražiu Ignalinos krašto muziejaus ir Budrių bendruomenės renginiu pristatytas […]

1 rugsėjo, 2024

1993 m. rugpjūčio 31-oji – viena svarbiausių moderniosios Lietuvos Respublikos istorijos datų. Būtent tą vakarą Lietuvos Respublikos teritoriją paliko paskutinis […]

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. ELTA Dainius Labutis
1 rugsėjo, 2024

Lenkijai minint 85-ąsias  Vokietijos įsiveržimo į šalį metines, prezidentas Andrzejus Duda dar kartą pareikalavo, kad Berlynas atlygintų už Antrajame pasauliniame […]

28 rugpjūčio, 2024

Sostinės taryba pritarė dviejų iškilių asmenybių, Nepriklausomybės Akto signatarų, įamžinimui. Tipinė atminimo lenta Kazimierui Motiekai atsiras ant Gynėjų g. 4 […]

28 rugpjūčio, 2024

Trečiadienį Vilniaus miesto taryba nutarė pervadinti Fabijoniškių mikrorajone esančias nevienareikšmiškai vertinamų poetų Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatves. Savivaldybės sprendimu, […]

28 rugpjūčio, 2024

Vilniaus miesto taryba panaikino rašytojo Petro Cvirkos aikštės pavadinimą. Naujamiesčio mikrorajone esančiai aikštei kol kas nebus suteiktas joks kitas pavadinimas. […]

28 rugpjūčio, 2024

Reaguodama į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) įpareigojimą, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė tikina pateikusi siūlymą mieste […]

Parašyta Molėtų Krašte
27 rugpjūčio, 2024

Šią nepaprastai kūryba turtingą vasarą Molėtų krašte užbaigėme su antrąją rašytojų rezidencijų savaite. Rugpjūčio 19-25 dienomis įvyko antroji rašytojų rezidencija […]

25 rugpjūčio, 2024

Užvakar minėjome 105-ąsias Zarasų operacijos metines. Mylintiems Lietuvos karybos istoriją ir mėgstantiems daug švęsti turime gerą žinią – šią pergalę […]

25 rugpjūčio, 2024

Utenos miesto šventės metu įteikti garbės ženkleliai „Sidabro kibirkštis“. Šis ženklelis teikiamas asmenims už ypatingus 2023 metų pasiekimus, nuopelnus ir […]

24 rugpjūčio, 2024

2024 m. Šiauliai rugpjūčio 24-ąją tapo tarptautinio susitikimo ir vienybės vieta – ant Sukilėlių kalnelio vyko tradicinis susitikimas su organizacijos […]

23 rugpjūčio, 2024

Lygiai prieš šimtą metų, 1924 m. rugpjūčio 23 d., Kaune prasidėjo Dainų diena – tris su puse tūkstančio choristų ir […]

Širvintos, Širvintų savivaldybės archyvas
23 rugpjūčio, 2024

„Laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius kreipėsi į desovietizacijos komisiją, prašydamas įvertinti, ar Širvintų kapinėse esančiu obelisku nėra propaguojami totalitariniai režimai. „Kreipiausi […]

23 rugpjūčio, 2024

Šiandien minimos 85-osios Molotovo-Ribbentropo pakto metinės, kada 1939 m. Sovietų Sąjunga ir Vokietija tarpusavyje pasidalino Vidurio Europą ir pradėjo Antrąjį […]

23 rugpjūčio, 2024

1989 metų rugpjūčio 23 dieną maždaug 2 milijonai žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos susikibo rankomis, sudarydami  600 kilometrų ilgio gyvąją […]

23 rugpjūčio, 2024

Baltijos kelias – viena svarbiausių Baltijos valstybių laisvėjimo iš sovietinės okupacijos akcijų. Tai buvo nesmurtinio pasipriešinimo kelias, kurį valstybės pasirinko […]

22 rugpjūčio, 2024

Prieš 37 metus – 1987 m. rugpjūčio 23 d. – disidentė Felicija Nijolė Sadūnaitė sakė kalbą mitinge prie Adomo Mickevičiaus […]

22 rugpjūčio, 2024

Žemaitijoje gyvenusio ir kūrusio poeto, prozininko ir žurnalisto Algirdo Kazragio kūrybinis palikimas itin turtingas: vos 40 gimtadienių, o sukurta net […]

Dr. R. Kaminsko, D. Poškienės, V. Juraičio nuotr.
22 rugpjūčio, 2024

Šiais metais minime Karaliaučiaus universiteto įkūrimo 480 metų sukaktį. Tai datai paminėti Kauno Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčioje surengta konferencija. […]