27 kovo, 2024

Avarinės situacijos kelyje

Avarijos – vienas iš nemaloniausių nutikimų gyvenime. Tai dažniausiai nenumatytas nelaimingas atsitikimas. Neabejotinai niekas niekuomet intenciškai nesiekia sukelti avarijos ir toks padarinys dažnai įvyksta dėl prastai įvertintų eismo sąlygų neatsakingo elgesio ar išsiblaškymo metu ir pavėluotos reakcijos. 2023 m. eismo įvykių skaičiuotina per 2863 (lyginant su 2019 m. – 3178, 10  procentų mažiau), o sužeistųjų skaičius siekia 3279 – tai yra 480 mažiau nei 2019 m. ir 1,8 procentais mažiau nei 2022 m. Žuvusiųjų keliuose skaičius 2023 m. palyginti su 2022 ir 2021 m. išaugo atitinkamai 30 ir 9 procentais, tačiau lyginant su 2019 m. – sumažėjo per 14 procentų. Iš viso per 2023 m. keliuose Lietuva neteko 160 žmonių, tarp kurių 124 vyrai ir 36 moterys. Daugiausiai tai automobilių vairuotojai, pėstieji ir keleiviai bei didžiausia pagal amžių žuvusiųjų grupė – mūsų senoliai ir senjorai – asmenys vyresni nei 65 metai.

Nors sužeistųjų skaičiai mažėja, tačiau vis dar yra kur tobulėti. Viena iš priežasčių, dėl kurių įvyksta skaudžios nelaimės kelyje – per didelis greitis kelyje, t.y. neatitinkantis normų arba pasirinktas neįvertinus visų eismo sąlygų. Tai 2023 m. lėmė apie 33 procentus nelaimių kelyje pasibaigusių mirtimi. Jei važiuojate kalnuotoje vietovėje ir kelias vinguriuoja tai aukštyn, kairėn, tai žemyn dešinėn, atitinkamai pasirinkite ir važiavimo greitį. O dar dažnai ir keliukai būna siauresni atokesnėse vietovėse, tad iškyla ne tik rizika susidurti priešprieša su kita transporto priemone, bet ir nublokšti pėstįjį, einantį pakankamai arti važiuojamosios dalies. Pridėkime dar tamsų paros metą, lietingą naktį, neblaivų, be atšvaitų pėstįjį, o dar blogiau per visą kelią besiblaškantį dviratininką ir gausime pakankamai didelį skaudžios nelaimės procentą. Daugelis vingiuotame kelyje nepastebimai kerta vidurio liniją, manydami, kad priešais atvažiuojančios priemonės nėra arba jei atsirastų, jie spėtų grįžti į savo juostą. Ar tikrai? Išvydę transporto priemonę galime pakankamai išsigąsti, kad nespėtume sureaguoti tinkamai ir taip sukeliame visiškai nereikalingą riziką kitų ir savo gyvybėms.

Dar viena didelė mirtingumo problema yra saugaus atstumo nesilaikymas. Net 9 procentai iš eismo įvykių pasibaigusių mirtimi buvo įvertinta dėl šios priežasties. Kodėl ir kaip atstumo nesilaikymas kartu su išsiblaškymu gali lemti tokias nepataisomas pasėkmes? Tai, be abejo, vėl verčia atsigręžti į stabdymo kelio ilgį ir reakcijos laiką. Vėl grįžtame prie greičio ir tinkamai įvertintų eismo sąlygų. Automobilis turi būti suvaldytas ir sustabdytas iki kliūties, tad svarbu pastebėti šią kliūtį ir pasirinkti atitinkamai greitį, kad galėtume ją pastėbėję, sustoti suvaldant automobilį. Pastabumui įtakos turi ir pašalinė veikla. Lietuvos transporto saugos administracijos 2020-2022 m. tirtuose 29 eismo įvykiuose, kuriuose žuvo 14 žmonių, o sužeista per 40, 10 iš jų įvyko dėl naudojimosi mobiliuoju telefonu. Kitos įvardijamos priežastys buvo: nukritusių daiktų siekimas, naudojimasis racija, kalbėjimas su keleiviu ir dėmesio ir žvilgsnio nukreipimas į nuo kelio į kitus objektus. Per šį laiką, pakitus eismo sąlygoms ar atsiradus kliūčiai, vairuotojas turėtų pastebėti pokyčius, įvertinti situaciją, priimti sprendimą kaip elgtis ir pradėti elgtis atitinkamai nusprendus, tačiau reakcia jau būna uždelsta. Ar žinojote, kad vairuotojas sureaguoja į situaciją vidutiniškai per 0,3-1,4 sekundės, kartais tai gali būti ir 2 sekundės? Per tą laiką galime pajudėti 50 metrų į priekį, jei važiuosite 90 kilometrų per valandą greičiu. Ar įsivaizduojate pasėkmes nepastebėjus kliūties ar ją pastebėjus per vėlai? Suprantama, kad pašalinių dirgiklių yra pakankamai daug, tačiau, geriausias sprendimas sustoti šalikėlėje ir pasiimti nukritusį daiktą, atsiliepti į skambutį ar nuvažiuoti ir apžiūrėti tą ypatingą objektą ar pasigrožėti kraštovaizdžu, kuris taip traukia akį atsakingai.

Norint sustoti kelyje, geriausia tai nusimatyti iš anksto – pasižiūrėti aikšteles, degalines, parduotuves, kitus objektus, kur netrukdytumėte ir nekeltumėte pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jeigu ketinate sustoti mieste ar kurorte, naudodami programėlę iš carone.lt įsitikinkite, kad nesate mokamoje zonoje, ir jei taip, ta pačia programėle galite ir susimokėti. Sugedus automobiliui ir reikiant priverstinai sustoti, stenkitės sustoti kiek įmanoma nuošalėje, ne ant važiuojamosios dalies ir įsijunkite avarinį signalą. Jei nutiko taip, kad teks ilgiau užtrukti ir automobilis nepajudės iš vietos, vilkėkite rykiaspalvę liemenę ir padėkite atitinkamai 25 ir 50 metrų atstumu, esant gyvenvietėje ir už jos ribų, avarinį ženklą ant kelio. Jei priverstinai sustojote ypatingai pavojingoje vietoje, kur galite būti nepastebėtas, pavyzdžiui kelio vingiuose, nuokalnėse ir panašiai, kuo skubiau junkitės avarinį signalą ir ženklą statykite kaip įmanoma greičiau. Jūs tikslas turėtų būti kaip įmanoma greičiau reaguoti ir patraukti automobilį iš tokios vietos, tad kvieskitės pagalbą kaip įmanoma greičiau, kad būtų išvengta didesnės nelaimės.

Atitinkamai 8 ir 5 procentai atvejų, pasibaigusių mirtimi kelyje, įvyko dėl pėsčiųjų pareigų nesilaikymo ir vairuotojų pareigų nesilaikymo pėstiesiems. Čia reikėtų susimąstyti abejoms pusėms ir išdidumą ar teisingumą KET atžvilgiu palikti už durų – juk gyvybė yra svarbesnė. Jei kyla noras užvažiuoti ant ko nors vien dėl to, kad nepasižiūrėjęs išlindo į perėją – tai pakankamai normalu jausti tokį jausmą, nes iš vairuotojo pusės pėstysis nevykdo pareigos pasitikrinti, ar automobilis tikrai sustos jo praleisti ir ar turi toki galimybę – ar užteks stabdymo kelio. Štai visai neadekvatu burnoti ant pėsčiojo, jei jis palaukia, kol vairuotojas sustos ir tada, galbūt kiek lėtokai pagal vairuotojo tempą, „pėdina“ per dryžuotą kelio ruožą. Be abejo, abiems atvejais geriau saugoti pėstįįį kiek tai įmanoma, nes jis yra labiau pažeidžiamas nei vairuotojas, sėdintis automobilyje, kuris turi ir oro pagalves, ir bamperius bei kitas apsaugos sistemas. Taigi, vienas iš būdų apsaugoti tiek save nuo tokios tragiškos atsakomybės ir naštos, tiek kitą nuo susidurimo – sulėtinti greitį prieš kiekvieną perėją ir įsitikinti, ar tikrai į ją neįžingsniuos koks išsiblaškęs ar užsisvajojęs vaikas po mokyklos grįžtantis namo, kiek neprimatantis ir neprigirdintis senolis einantis pasivaikščioti kaip ir kiekvienos dienos popietę, jaunuolis, vėluojantis į paskaitą, darbo pokalbį, ilgai lauktą pasimatymą, ar mama, bėganti iš vaistinės pas sergantį vaiką namo greičiau sumažinti temperatūrą ir palengvinti ligos simptomus.

Svarbiausia, avarinėse situacijose išlieka reakcija, tad aukščiausias tikslas turėtų būti išlikti dėmesingiems kelyje ir tinkamai vertinti eismo sąlygas. Įvertinkime ir tai, kad nuovargis atitinkamai sulėtina reakciją, tad nesėskime prie vairo pervargę ir akių vokus prilaikydami pirštų galiukais. Taip pat nors nei vienas nevažinėjame neišlaikę vairavimo teorijos ir praktikos egzaminų, tačiau visada verta atnaujinti žinias ir pasitelkti žmogiškumą savo ir kitų naudai. Saugumas kelyje priklauso nuo kiekvieno iš mūsų pasirinkimų, tad rinkimės saugoti gyvybę.

 


Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
5 rugsėjo, 2024

Dėl galimai neteisėtai pasisavintų savivaldybės lėšų įtarimai pareikšti buvusiam Marijampolės savivaldybės tarybos nariui Andriui Vyšniauskui ir šiuo metu pareigas einančiai […]

4 rugsėjo, 2024

Švedijos telekomunikacijų operatorė „Telia“ trečiadienį pranešė, kad, mažindama sąnaudas ir siekdama sutaupyti apie 250 mln. dolerių per metus, panaikins 3 […]

3 rugsėjo, 2024

Prezidentui Gitanui Nausėdai užsiminus, jog partnerius Berlyne pasiekė signalai dėl vis didesnį populiarumą įgyjančios antisemitiniais pareiškimais pasižymėjusio Remigijaus Žemaitaičio partijos […]

2 rugsėjo, 2024

Taivano Nacionalinės plėtros tarybos ministras Chin-Ching Liu sako, kad „Bank of Taiwan“ atėjimas į Lietuvą leis padidinti kokurenciją šalies bankų […]

2 rugsėjo, 2024

Vilniaus mokyklos pirmadienio rytą gavo 26 laiškus su grasinimais, kad padėti sprogmenys. „9 valandos duomenimis, gauti 26 pranešimai ir visi […]

2 rugsėjo, 2024

Ar Konkurencijos taryba virsta „teisingumo“ ministerija? Tokį klausimą kelia teisininkai, išvydę atnaujintas gaires verslo asociacijoms, kurių tikslas – paaiškinti asociacijoms, […]

1 rugsėjo, 2024

Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės siekis atskirose klasėse mokyti specialiųjų poreikių turinčius vaikus būtų beširdiškas poelgis, sako švietimo, mokslo ir […]

1 rugsėjo, 2024

Žievėgraužiui tipografui pažeidus per 26 tūkst. kubinių metrų eglynų, Trakų rajono savivaldybėje skelbiama stichinė nelaimė. Kaip pranešė Aplinkos ministerija, dėl […]

31 rugpjūčio, 2024

Rudenį, kai oro temperatūra krenta ir peršalimo ligų rizika didėja, didžiausiu iššūkiu tampa imuniteto stiprinimas. Imunitetas yra sudėtinga apsaugos nuo […]

31 rugpjūčio, 2024

Artėjant Rugsėjo 1-ajai ir mokytojams bei tėvams diskutuojant apie dovanas, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sako, kad tėveliams būtina vadovautis bendromis […]

31 rugpjūčio, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį pareiškė užuojautą dėl plaukiko, olimpinio, Europos čempiono, pasaulio vicečempiono, pasaulio rekordininko Roberto Žulpos mirties. „Netekome ne […]

30 rugpjūčio, 2024

Lietuvos apeliacinis teismas skyrė griežtesnes bausmes dviem Mažeikių rajono savivaldybės atstovams, neskaidriai organizavusiems viešuosius pirkimus. Šioje byloje kaltais dėl kyšininkavimo […]

29 rugpjūčio, 2024

Saulės energija šiuo metu yra sparčiausiai augantis atsinaujinančiosios energijos šaltinis Europos Sąjungoje, tad kiekviena šalis aktyviai ieško sprendimų, kaip efektyviai […]

28 rugpjūčio, 2024

Kai tėvams reikia išvykti į kitą šalį, nuotolinis mokymas gali tapti tikru išsigelbėjimu, siekiant, kad jų atžalos tęstų ugdymą pagal […]

28 rugpjūčio, 2024

Reaguodama į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) įpareigojimą, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė tikina pateikusi siūlymą mieste […]

28 rugpjūčio, 2024

Mokslo ir žinių diena, Rugsėjo 1-oji, Lietuvoje švenčiama jau 40 metų, o į atmintinų dienų sąrašą ji įtraukta dar 1997-aisiais. […]

28 rugpjūčio, 2024

Po kiek mažiau nei po dviejų metų, 2026 m. birželį, į Lietuvos nacionalinę teisę turės būti perkelta naujoji Europos Sąjungos […]

27 rugpjūčio, 2024

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas sako, kad 19-os savivaldybių sprendimas sumažinti finansavimą švietimo pagalbai, kai jį kasmet didina […]

27 rugpjūčio, 2024

Nors lietuviai jau priprato pirkti internetu ir aktyviai užsisakinėja įvairias prekes e. parduotuvėse, ne visos jų patirtys yra geros. Kaip […]

27 rugpjūčio, 2024

Dalis žmonių į savo racioną stengiasi įtraukti kuo daugiau sveikatai palankių produktų. Jie renkasi ekologiškus gaminius, kurie įprastai apibrėžiami kaip […]