Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins gyventojus ir verslą tapti elektrą gaminančiais vartotojais

Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį skurdą patiriantiems gyventojams. Šia finansine priemone Energetikos ministerija gaminančiais vartotojais skatins tapti visas visuomenės grupes – verslą, viešąjį sektorių ir socialiai pažeidžiamus vartotojus.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, po Rusijos pradėto karo sukeltos energetinės krizės Vyriausybės sukurta finansinė priemonė priartins prie didesnio energetinio savarankiškumo ir tinklų saugumo, taip pat padės siekti strateginių valstybės tikslų kuriant atsinaujinančių išteklių energetikos sistemą.

Ši 800 mln. eurų finansinė priemonė finansuojama iš dalies Europos Sąjungos (ES) skiriamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų paramos, taip pat iš 2024 metams Energetikos ministerijos numatyto 1,5 mlrd. eurų paramos priemonių krepšelio dalies.

Paramą skiria trimis priemonėmis – verslui, savivaldybėms ir pažeidžiamiems gyventojams

Parama padės išvystyti didesnius atsinaujinančios energijos šaltinius, ja galės pasinaudoti tiek viešojo, tiek privataus sektorius įmonės, taip pat tie, kas patiria energetinį skurdą, sako finansų ministrė.

„Tiems žmonėms, kurie patiria socialinę riziką, ši priemonė suteiks galimybę elektrą turėti nemokamai arba beveik nemokamai“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė G. Skaistė.

Energetikos ministro Dainiaus Kreivio teigimu, šiuo metu paramos gali prašyti apie 130 tūkst. vartotojų, patiriančių nepriteklių.

Dalis paramos taip pat bus skiriama atsinaujinančių išteklių energetikos bendrijoms (AIEB) ir piliečių energetikos bendrijoms (PEB), norinčioms įsirengti saulės elektrines. Už šių bendrijų kūrimą bus atsakingos savivaldybės.

Tokių bendrijų kūrimo skatinimas numatytas trečiadienį pristatytoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS).

„Savivaldybės įkurs tam tikrą energetinę bendriją. Ne mažiau kaip 30 proc. (pagamintos elektros energijos – ELTA) turės nukreipti skurdą patiriantiems asmenims. Tai reiškia, kad žmonės gaus nemokamą elektrą iš priskirtos jiems dalies, tuo tarpu kitą dalį savivaldybės galės pasilikti ir naudoti savo reikmėms, viešiesiems poreikiams taip pat – mokykloms darželiams ir kitoms savo įstaigoms“, – teigė G. Skaistė.

Tikimasi, kad šia priemonės dalimi bus išvystyti papildomi 145 megavatai (MW) pajėgumų.

„Kas yra gerai, kad šis finansavimas turės dotaciją iki 50 procentų (…) Dotacijos lygis priklausys nuo to, kokia dalis jėgainės (pagamintos elektros – ELTA) bus paskirta nepriteklių patiriantiems namų ūkiams. (…) Savivaldybės, kurios, tikėtina, turi trūkstamą kompetenciją investuojant į energetiką, joms bus teikiama techninė pagalba ruošiant projektus, ieškant sklypų parengimui ir renkantis įrangą“, – teigė „Invegos“ generalinis direktorius Dainius Vilčinskas.

G. Skaistės teigimu, kita priemonės dalis skirta tiek privačioms įmonėms, tiek viešosioms įstaigoms, kurios elektrą jau gamina arba tai daryti dar ketina. Joms, anot konservatorės, bus teikiamos paskolos.

„Verslas taip pat galės gauti lengvatines paskolas gana ilgam laikotarpiui ir iki 15 arba iki 20 metų terminui, priklauso nuo pačios rūšies energijos (saulės – 15 metų, vėjo jėgainėms – 20 metų – ELTA). Palūkanos taip pat bus fiksuotos iki trijų procentų pagal konkretų susitarimą, tai reiškia, kad verslas irgi turės gerus pajėgumus investuoti į atsinaujinančią energetiką“, – pabrėžė G. Skaistė.

„Šioje aukštų palūkanų aplinkoje, kai „Euribor“ yra aukštas, palūkanos, kurios sieks iki 3 procentų, yra tikrai motyvuojanti investicija, padedanti paspartinti (…) atsipirkimą“, – akcentavo D. Vilčinskas.

Pasak G. Skaistės, ši priemonės dalis padėtų papildomai išvystyti apie 460 MW pajėgumų, o verslai užsitikrintų stabilų elektros energijos tiekimą ir galėtų geriau planuoti energetinius kaštus.

Energetikos ministro Dainiaus Kreivio teigimu, tiek elektros tinklų sinchronizacija, kai kitąmet bus atsijungta nuo Maskvoje valdomo BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) žiedo, tiek energetinių išteklių importo iš Rusijos atsisakymas spartina atsinaujinančių energijos išteklių vystymą.

„Praėjusiais metais metų gale turėjome beveik 55 proc. pagamintos elektros Lietuvoje, šiemet prognozuojame, kad turėsime tarp 65–68 proc. visos elektros, gaminamos mūsų šalyje“, – pabrėžė jis.

„Nuo 2020 metų mūsų elektros generavimo pajėgumai išaugo 3,5 karto ir svarbiausias veiksnys iki šiol buvo būtent (elektros energiją – ELTA) gaminančių vartotojų plėtra“, – pridūrė D. Kreivys.

Jo teigimu, didesnis elektrą gaminančių vartotojų skaičius leis elektros kainą rinkoje sumažinti visiems vartotojams ir didins energijos tinklų atsparumą, mat elektros tiekimas bus išskaidytas.

Šiemet, pasak D. Kreivio, elektrą gaminančių vartotojų skaičius siekia maždaug 28 tūkst., tikimasi, kad paleidus šią priemonę papildomai prisijungs dar 30 tūkst. vartotojų.

„Priemonės, apie kurias mes šiandien kalbame, yra tas realus ir praktinis atsakymas, kaip verslas gali užsitikrinti stabilią savikainą savo gamybai“, – akcentavo „Invegos“ vadovas.

Pasak jo, elektrą gaminantiems juridiniams vartotojams skirta parama siekia beveik 550 mln. eurų. „Invegos“ teikiamomis paskolomis bus galima finansuoti iki 80 proc. investicijos, likusią dalį reikės finansuoti savo lėšomis, o užstatas paskolai gauti bus pati elektros jėgainė.

„Invega“ nuo ketvirtadienio kviečia prašymus paramai teikti elektrą gaminančius vartotojus, o kitą savaitę kreiptis galės ir energetinių išteklių bendrijos.

Naujoji Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) redakcija numato, kad dėl didelio atsinaujinančios energetikos išteklių potencialo Lietuva iki 2050 metų galėtų tapti viena pirmųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių, turinti gaminamos elektros energijos perteklių. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, perteklius patenkintų dalį Europos elektros energijos poreikių, atsiradusių po energetinių resursų importo iš Rusijos sustabdymo. Taip pat strategija numato Lietuvos lyderystę žaliojo vandenilio pramonėje, naujosios kartos branduolinių reaktorių statybą.