L. Kasčiūnas: Lietuvoje taikos metu veiks 27 nuolatinės komendantūros
Penktadienį Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) pristatyta karo komendantūrų taikos metu koncepcija. Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad taikos metu veiks 27 nuolatiniai komendantūrų štabai, kurie ruoš užnugario personalą.
„Modelis bus nuolat, jau taikos metu, veikiantis. Tikslas yra paruošti visuomenę, kad tai priešui siųstų atgrasymo signalą. Kitaip tariant, mes kalbame apie tai, kad visuomenė jau žinos, kur konkrečiai kreiptis, jeigu nori prisidėti prie savo namų ir krašto gynybos. Tai yra vadinamoji užnugario, teritorinės savigynos sistema. Jos tikslas yra kovoti su diversinėmis grupėmis, saugoti objektus, vykdyti kitas užduotis“, – penktadienį LRT radijui teigė L. Kasčiūnas.
Ministro teigimu, komendantūroms pavaldžius vienetus galės sudaryti anksčiau kariuomenėje atitarnavę kariai, kurių Lietuvoje yra apie 80 tūkst., bei komendantiniai šauliai – kurių yra 1,5 tūkst. Taip pat, pasak jo, prisijungti prie komendantūrų pajėgų gali „visi pilietiški asmenys“.
„Jeigu yra 18 metų, gali jungtis į vienetą, gali registruotis iki pat vėlyvo amžiaus. Mes pateiksime anketą, ten bus ne tik vardas, pavardė, adresas, gimimo metai, bet lygiai taip pat kuo tu manai galintis prisidėti prie gynybos. Tada kariuomenė tai įsivertins ir visi žmonės bus pakviesti, visi ras savo vietą“, – komentavo jis.
„Jie turės galimybę per kelis mėnesius registruotis karo komplektavimo tarnybose ir mes jau per rugsėjį matysime, kiek žmonių užsiregistravo“, – kalbėjo ministras.
Pasak L. Kasčiūno, šiuo metu komendantūrų ir jų pajėgų steigimui užteka turimų vidinių resursų. Visgi, jo teigimu, norint moderniai apginkluoti komendantinius vienetus, prireiks šimtų mln. eurų.
„Kai kalbama apie tai, kad komendantiniai kariai būtų pilnai ar bent dalinai apginkluoti moderniais ginklais, tai galima sakyti, jog vienam kariui reikia 12 tūkst. eurų. Ir jeigu mes turėsime 15 tūkst. žmonių, kurie sudarytų komendantinius vienetus, tai juos apginkluoti reikėtų virš 200 mln. eurų. Be abejo, čia laiko ir resursų klausimas ir pirma reikia imtis modernaus kario programos bei aktyvaus rezervo klausimo“, – aiškino ministras.
Registracija numatoma gegužės 1 d. – rugpjūčio 31 d. periodu, jos metu visuomenė bus skatinama prisijungti prie komendantinių rezervų. Anot L. Kasčiūno, tikimasi pritraukti bent kelis tūkstančius asmenų.
„Iš visos širdies stengsimės, kad pasiektų kelis tūkstančius. Žinoma, tai pilietinis pasirinkimas, bet važinėdamas po Lietuvą girdžiu dalies aktyvių žmonių klausimus, kuo galėtų būti naudingi“, – teigė jis.
Naujasis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas pradėdamas darbą KAM patikino išspręsiąs komendantūrų sistemos klausimą per pirmąjį mėnesį.
Iki šiol buvo siūloma, kad komendantūros būtų institucija, kuri, įvedus karo padėtį, remtų komendantą, teiktų jam siūlymus, administruotų žmogiškųjų išteklių kaitą ir užtikrintų kitų ginkluotųjų pajėgų vado karo komendantui skirtų užduočių vykdymą.
Steigs 6 didžiąsias ir 21 mažesniąsias komendantūras
Savo ruožtu Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys informavo, kad šalyje bus steigiamos 6 didelės ir 21 mažesnė kandidatūros.
„Steigsime 6 apygardų komendantūras – dideles komendantūras – kurios bus mūsų didžiuosiuose miestuose, įskaitant sostinę, ir dar 21 steigsime atskiruose rajonuose“, – spaudos konferencijos metu informavo V. Rupšys.
„Tai pirmas etapas, paskui žiūrėsime, ar reikėtų plėsti, reorganizuoti kažkaip. Bet faktas, kad mes turėtume turėti komendantinės tarnybos atstovus praktiškai kiekvienoje savivaldybėje, kad užtikrinti sąveiką su savivalda, su rajonų miestų administracija, su ten veikiančiomis vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis“, – akcentavo jis.
V. Rupšio teigimu, komendantūrose veiksiančių asmenų treniruotėms reikalingą infrastruktūrą Lietuva jau turi.
Pasak kariuomenės vado, planuojama, kad pilną operacinį pajėgumą komendantūros turėtų pasiekti 2025 metais.
„Sprendimas dar turės būti patikrintas laike, bet pats principas, kad mes turime ruoštis karui arba taikos metu turėtas tas priemones ir tas struktūras, kur būtų lengviausias kelias pereiti į karo meto režimą, į karo meto karines struktūras. Komendantūros būtų to viena iš sudedamųjų dalių“, – paaiškino V. Rupšys.
Tikimasi kelių tūkstančių įsitraukusių piliečių
Anot kariuomenės vado, į komendantūrų struktūrą planuojama įtraukti apie 10,6 tūkst. parengtojo rezervo karius.
„Komendantūrų struktūroje numatome 10,6 tūkst. parengtojo rezervo karius. Parengtojo rezervo kariui bus prievolė ateiti ir tarnauti. Jis vykdys savo konstitucinę prievolę“, – kalbėjo V. Rupšys.
Numatyta, kad šioje struktūroje taip pat bus apie 800 krašto apsaugos savanorių pajėgų. Šaulių sąjungos vadas Lino Idzelio teigimu, komendantūras papildyti galės ir 2,5 tūkst. šaulių.
Krašto apsaugos ministras viliasi, kad prie struktūros savanoriškai prisijungs bent keli tūkstančiai Lietuvos piliečių nuo 18 metų. Pasak L. Kasčiūno, ateinančius kelis mėnesius vyks komendantūrų agitacinė kampanija.
„Tikiuosi, kad bent keli tūkstančiai Lietuvos patriotų įsitrauks su ginklu ar be ginklo“, – kalbėjo jis.
Naujasis krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas pradėdamas darbą KAM patikino išspręsiąs komendantūrų sistemos klausimą per pirmąjį mėnesį.
Iki šiol buvo siūloma, kad komendantūros būtų institucija, kuri, įvedus karo padėtį, remtų komendantą, teiktų jam siūlymus, administruotų žmogiškųjų išteklių kaitą ir užtikrintų kitų ginkluotųjų pajėgų vado karo komendantui skirtų užduočių vykdymą.
Komendantūros aprūpinimą darbui skirtomis patalpomis ir kitomis būtinomis priemonėmis užtikrintų savivaldybių administracijos, o ryšio ir informacinėmis sistemomis, ginkluote ir specialiosiomis priemonėmis – kariuomenė.
