22 balandžio, 2024
Naturalit.lt

Gamtininkas M. Čepulis: „Likusios buveinės negali išsilaikyti be mūsų pagalbos“

Marius Čepulis / Asmeninio archyvo nuotr.

„Natūraliai pati gamta turėtų tvarkytis ir mums nereikėtų niekada kištis. Bet mes esame sugadinę gamtos pusiausvyrą: esame nusausinę 90 proc. pelkių, miškus atsodinę plantacijomis, todėl likusios buveinės negali išsilaikyti be mūsų pagalbos. Tam, kad išlaikytume bent nykstančių buveinių likučius – reikalinga gamtotvarka“, – sako gamtininkas, gamtos fotografas Marius Čepulis.

Pasak jo, problematiškiausia situacija šiuo metu stebima atvirų vietų ekosistemose: pievose, šlapiose pievose, šlapynėse ir senuose miškuose. „O atviros buveinės – jau yra tragedija“, – pažymėjo jis ir pridūrė pasigendantis didesnio sąmoningumo bei atsakomybės iš politinius sprendimus priimančių asmenų.

Vienas lauke – ne karys?

Kiekvieno žmogaus indėlis, siekiant saugoti buveines yra svarbus. Visgi reikšmingų pokyčių gamtotvarkoje galima pasiekti tik priimant sprendimus valstybės lygmeniu. Tokiu būdu pokyčiai įstatymuose inicijuotų pokyčius visoje Lietuvoje ir leistų greičiau sulaukti rezultatų. M. Čepulis, aiškindamas situaciją Lietuvoje, pasitelkė taromatų sistemos pavyzdį: „Jeigu vienas žmogus rinktų butelius, du žmonės ar net jeigu ir dešimt – niekas nuo to nepasikeistų. Bet yra taromatų sistema, kuri palengvina procesą ir daro pokytį. Taigi, valstybė turi padaryti pagrindą, o tuomet gali prisidėti ir visi kiti“.

Pasak jo, patobulinta įstatyminė sistema galėtų paskatinti ūkininkus saugoti gamtą. „Jeigu, matydami, kad yra naikinamos pievos, imsimės veiksmų tik pagrūmojus Europos Sąjungai, tai nieko ir nebus. Taip pat, jeigu versime laikytis tvarkos ir seksime kiekvieną ūkininką, ar jis suars pievą, ar ne – irgi nieko gero. Turi būti parengta normali sistema, skiriamas dėmesys šioms ekosistemoms ir numatytos kompensacijos. Kitaip tariant, ūkininkams turi apsimokėti ir nebūti sunku tai daryti“, – sakė gamtininkas.

M. Čepulis taip pat atkreipė dėmesį, kad gamtotvarkos pokyčiai turėtų būti vieningai įgyvendinami kuo platesniu mastu, nes paukščių ir gyvūnų rūšys negyvena vienoje vietoje. Joms reikalinga erdvė, genų mainai. Šiuo atveju puikiai pasitarnauja Europos Sąjungos (ES) specialių saugomų teritorijų tinklas „Natura 2000“, vienijantis 27 ES šalis. Juo siekiama išsaugoti vertingiausias Europos natūralias gamtines buveines, augalų bei gyvūnų rūšis ir jų buveines ateities kartoms. „Toks tinklas yra tarsi gamtinis karkasas – rūšys gali migruoti, plisti bent jau jo ribose. Kitu atveju, jeigu pokyčiai būtų daromi tik vienoje vietoje, tai prilygtų pleistriuko klijavimui ant prapjautos arterijos“, – sakė jis.

Siekiant išspręsti problemas, svarbu – kantrybė

Paklaustas, kaip atkreipti visuomenės dėmesį į atvirų buveinių būklės problemą ir skleisti žinią apie jų puoselėjimo būtinybę, M. Čepulis sakė: „Tai nėra lengvas klausimas. Žmonės dažniausiai pamato problemą, kai ji paliečia juos pačius. Pavyzdžiui, kai erozija visiškai suės dirvožemį – tada supras. O gal kaip tik – nusipirks naują žemės gabalą ir toliau jį alins?.. Žmonės, visų pirma, yra linkę žiūrėti savęs, o tik paskui – bendro intereso. Jie klausia – kiek man tai kainuos? Jeigu mažai – galiu padaryti, jeigu daug, tuomet – kodėl aš turiu stengtis?“

Pokalbiui besibaigiant, pašnekovas tikino, kad nepriklausomai nuo visuomenėje kylančių reakcijų, svarbu nuolat kalbėti apie gamtosaugos problemas. „Reikia kantrybės. Nuolatinis foninis pašnekesys taip pat atkreipia dėmesį į problemas ir padeda žmonėms susimąstyti apie tai, kas yra negerai. Kartais esame pilni visiškai neracionalių, su realybe nesusijusių baimių. O faktai yra vienas iš būdų jas naikinti“, – sakė jis.


20 lapkričio, 2024

Vakar pasaulio lyderiai tarptautinėje klimato kaitos konferencijoje COP29 aptarinėjo su žemės ūkiu, maistu ir vandenimi susijusius klausimus. Šioms temoms skirta […]

15 lapkričio, 2024

Šią savaitę Azerbaidžano sostinėje Baku prasidėjo dvidešimt devintasis Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Paryžiaus klimato susitarimo šalių viršūnių […]

15 lapkričio, 2024

Į ateitį reikia žvelgti ambicingai ir daug dirbti, – tokia sutartinė išvada buvo padaryta Anykščiuose vykusiame forume „Necentriniai miestai 2024: […]

15 lapkričio, 2024

Labanoro regioniniame parke įsikūręs ūkis „Wildfarm Labanoras“ valdo 70 ha žemės. Čia ganosi įvairūs gyvuliai ir paukščiai: mėsiniai galvijai, arklys, […]

Laužėnų ūkis
14 lapkričio, 2024

Švenčionių rajone, Laužėnų kaime įsikūręs nedidelis ūkis gamina išskirtinius, apdovanojimus pelnančius ožkų pieno sūrius. Jų pirkėjams tenka laukti eilėse. Ūkio […]

13 lapkričio, 2024

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) primena, kad „adatinio“ tipo gręžiniams (šnekamojoje kalboje dar vadinamiems adatomis, adatiniais filtrais, Abisinijos šuliniais ir pan.) […]

JT generalinis sekretorius António Guterresas, EPA-ELTA nuotr.
12 lapkričio, 2024

JT generalinis sekretorius António Guterresas perspėjo pasaulio vadovus, kad kovoti su klimato kaita lieka vis mažiau laiko. „Skaičiuojame paskutines sekundes, […]

Edmundo H. Jastramsko šeima
12 lapkričio, 2024

Lazdijų rajone, Šventežerio kaime įsikūrę penki nedideli giminaičių ūkiai veikia darniai, kaip vienas avilys. Šeima savo spaudykloje jau daugiau kaip […]

8 lapkričio, 2024

Jau kitą pirmadienį Azerbaidžane, Baku, prasidės didžiausia tarptautinė klimato kaitos konferencija COP29, kuomet viso pasaulio lyderiai ieškos sprendimo, kaip suvaldyti […]

Kuršių Nerija
8 lapkričio, 2024

Žuvininkystės tarnybai prašymus panaikinti joms skirtas teises į žvejybos kvotas ir išregistruoti visus jų turimus žvejybos laivus iš Vidaus vandenų […]

6 lapkričio, 2024

Stebint registruojamų grynųjų elektromobilių skaičiaus augimą Lietuvoje, didžiausia jų procentinė dalis įregistruota Neringos, Palangos ir Vilniaus savivaldybėse, o mažiausia Kalvarijos, […]

3 lapkričio, 2024

Siekdama optimizuoti Žagarės regioninio parko zonas, Vyriausybė nutarė praplėsti parko ribas. Trečiadienį patvirtintu Ministrų kabineto nutarimu Žagarės parko plotas padidintas […]

Tautgirdo Masiulio nuotr.
30 spalio, 2024

Nors ganymas miškuose – ne naujovė, tačiau šiandien daugelį toks ganymo būdas stebina. Kodėl toks ganymo būdas sunyko? Kokią naudą […]

30 spalio, 2024

Trečiadienį Ispanijos gelbėtojai puolė gelbėti žmonių, įstrigusių užliejus drumzlinam vandeniui, per potvynius rytiniame Valensijos regione žuvo mažiausiai 72 žmonės, trečiadienį […]

Kristinos dukros žaidžia namuose
29 spalio, 2024

Įsirengdami naujus namus daugelis mūsų tikisi, kad jie taps saugiu prieglobsčiu, vieta, kurioje galėsime ramiai gyventi ir kurti gražiausias šeimos […]

25 spalio, 2024

Šiandien tvarumo ideologija vis labiau įsitvirtina mūsų kasdienybėje. Dauguma iš mūsų, rinkdamiesi prekes ar paslaugas, jau natūraliai vertiname, ar jos […]

23 spalio, 2024

Pasaulio upes vienija bendras tikslas – tėkmė. Panašiai, kaip žmogaus kūną raizgo kraujagyslių tinklas, pasaulio upių vanduo taip pat priklauso […]

22 spalio, 2024

Antradienį Vilniaus regiono mišrių atliekų rūšiavimo gamykloje paleista nauja stiklo rūšiavimo linija. Gamyklos operatoriaus „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys teigia, kad […]

22 spalio, 2024

Po daugiau nei dvejus metus trukusio teisminio proceso paaiškėjo, kad milijoninį sandorį su uostamiesčio savivaldybe dėl gatvių valymo turinti bendrovė […]

18 spalio, 2024

Žemaitijos nacionalinio parko direkcija pirmoji iš Lietuvos saugomų teritorijų įrengė žaliosios biomasės kompostavimo aikšteles. Tokiu būdu siekiama palengvinti direkcijai ir […]