24 balandžio, 2024

Prieš metus išėjusiam Markui Zingeriui – išskirtinės pagarbos ženklai

Emilis Zingeris / M. Ambrazo nuotr.

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (VGŽIM) sienos nuo šiol saugos jo ilgamečio vadovo, rašytojo, vertėjo Marko Zingerio (1947–2023) atminimą: muziejaus galerijai suteiktas Marko Zingerio vardas, šeimos, bičiulių, visuomenės veikėjų ir užsienio diplomatų draugijoje prie direktoriaus kabineto durų rašytojo našlė Irena Zingerienė atidengė jam skirtą atminimo lentą.

M. Zingerio netekome prieš metus, balandžio 20 dieną. VGŽIM jis vadovavo beveik 15 metų – nuo 2005 iki 2019-ųjų. 

Jis buvo lietuvių ir žydų kultūras siejanti asmenybė. „Tiesė tiltus tarp lietuvių ir litvakų, klojo kelius į pilietinę visuomenę. Nesivaikė šlovės, buvo kuklus. Man jis visada bus viešasis intelektualas, kokių šiandien nedaug. Markas buvo ištikimas savo tiesai, mokėjo įtikinėti, nevengė aštrių diskusijų, kritikos visuomenei. Nuo šiandien ši muziejaus erdvė Lietuvos ir užsienio lankytojams, jaunajai kartai primins Marko Zingerio asmenybę“, – per iškilmingą ceremoniją kalbėjo VGŽIM direktorius Simonas Strelcovas.

Emanuelis Zingeris pabrėžė, kad muziejuje įamžinant brolio atminimą atiduodama pagarba laisvam žmogui, net ir sovietmečiu gyvenusiam ir kūrusiam laisvai.

„Jis užaugo Kauno Laisvės alėjoje. Prieškario Lietuvos aidas, valstybės sėkmės istorija, girdėjosi visuose jo romanuose tais sovietiniais dešimtmečiais. Laisvės alėjoje pakėlę galvas žiūrėdavome aukštyn į Nemuno žuvėdras, jos mums priminė, kad Lietuva neturi sienų, kad už uždaros erdvės yra laisvė. Laisvės alėja buvo jo gyvenimo kredo“, – teigė E. Zingeris.

Pasak Samuelio Bako muziejaus vyriausiosios kuratorės Ievos Šadzevičienės, M. Zingerio tarptautinės pažintys išplukdė muziejų į pasaulinius vandenis. Dėl mokslinių konferencijų, istorinių darbų muziejus tapo reikšminga institucija žmogaus teisių, Holokausto tyrimų srityje.

„Markas ragino nebijoti naujovių, priešingai – patiems jas kurti, vadovautis posakiu „non progredi est regredi (neiti pirmyn reiškia žengti atgal)“, – sakė I. Šadzevičienė.

Bostone gyvenantis Vilniaus garbės pilietis dailininkas Samuelis Bakas prisipažino, kad jam sunku suvokti, jog Marko nebėra tarp susirinkusiųjų – kalbančio, kalbinančio, šmaikštaujančio.

„Muziejus tapo atminties šventove, menančia skaudžią, tragišką praeitį, o drauge nuostabiai liudijančia, kaip naujos kartos su ja susitaiko, pripažįsta. Tai – ir Marko nuopelnas“, – tvirtino S. Bakas.

Pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis su M. Zingeriu nebuvo pažįstamas. Tačiau profesoriui padarė įspūdį šio esė apie Dievą. Buvo maloniai nustebintas, kad abu ta tema mąstė labai panašiai. „Gaila, kad mūsų susitikimas neįvyko – būtume turėję porą valandų smagaus pokalbio“, – apgailestavo V. Landsbergis.

M. Zingeris išėjo simbolišką dieną – per 80-ąją Varšuvos geto sukilimo sukaktį. Šiam įvykiui yra skyręs eilėraštį. Jį per atminimo vakarą ir perskaitė aktorė Virginija Kochanskytė, o diplomatas Viktoras Sidabras – vertimą į anglų kalbą. 

Taip pat prisiminimais apie M. Zingerį dalijosi sūnus Emilis Zingeris, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

M. Zingeris gimė 1947 m. sausio 2 dieną Prienuose. 1971 m. baigė žurnalistiką Vilniaus universitete. 1971–1976 m. dėstė filosofiją Kauno politechnikos institute ir Kauno medicinos institute.

1976–1987 m. dirbo Kauno istorijos muziejuje, 1987–1990 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Atsisakęs stoti į komunistų partiją buvo atleistas iš darbo ir pašalintas iš filosofijos aspirantūros.

1989–1990 m. buvo Kauno žydų draugijos pirmininkas, 1990–1992 m. – Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas. 1991–1995 m. dirbo savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ redakcijoje. 2005–2019 m. vadovavo Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui.

Išleido tris eilėraščių ir esė rinkinius („Namas iš kedro“, „Vakaras vaikystėje“, „Šitiek saulėlydžių“), apsakymų rinkinį „Iliuzionas“, parašė penkis romanus: „Aplink fontaną, arba Mažasis Paryžius“, „Grojimas dviese“, „Sezonas su šokėja“, „Rudens ir pavasario pasikalbėjimas“, „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“. Šeimos rūpesčiui paliko šeštą didelės apimties veikalą.

Kūryba versta į anglų, švedų, prancūzų, vokiečių, italų, vengrų, lenkų kalbas, publikuota prozos bei poezijos rinktinėse Lietuvoje ir užsienyje (Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, JAV, Švedijoje, Prancūzijoje ir kt.).

M. Zingeris pelnė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių ir ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Kavalieriaus kryžių.


5 rugsėjo, 2024

1939 m. rugsėjo 5 d. pirmą kartą į orą pakilo  dvivietis vienmotoris pikiruojantis lengvasis bombonešis ANBO-VIII – paskutinysis iš brigados […]

1 rugsėjo, 2024

1993 m. rugpjūčio 31-oji – viena svarbiausių moderniosios Lietuvos Respublikos istorijos datų. Būtent tą vakarą Lietuvos Respublikos teritoriją paliko paskutinis […]

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. ELTA Dainius Labutis
1 rugsėjo, 2024

Lenkijai minint 85-ąsias  Vokietijos įsiveržimo į šalį metines, prezidentas Andrzejus Duda dar kartą pareikalavo, kad Berlynas atlygintų už Antrajame pasauliniame […]

28 rugpjūčio, 2024

Sostinės taryba pritarė dviejų iškilių asmenybių, Nepriklausomybės Akto signatarų, įamžinimui. Tipinė atminimo lenta Kazimierui Motiekai atsiras ant Gynėjų g. 4 […]

28 rugpjūčio, 2024

Trečiadienį Vilniaus miesto taryba nutarė pervadinti Fabijoniškių mikrorajone esančias nevienareikšmiškai vertinamų poetų Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatves. Savivaldybės sprendimu, […]

28 rugpjūčio, 2024

Vilniaus miesto taryba panaikino rašytojo Petro Cvirkos aikštės pavadinimą. Naujamiesčio mikrorajone esančiai aikštei kol kas nebus suteiktas joks kitas pavadinimas. […]

28 rugpjūčio, 2024

Reaguodama į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) įpareigojimą, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė tikina pateikusi siūlymą mieste […]

25 rugpjūčio, 2024

Užvakar minėjome 105-ąsias Zarasų operacijos metines. Mylintiems Lietuvos karybos istoriją ir mėgstantiems daug švęsti turime gerą žinią – šią pergalę […]

24 rugpjūčio, 2024

2024 m. Šiauliai rugpjūčio 24-ąją tapo tarptautinio susitikimo ir vienybės vieta – ant Sukilėlių kalnelio vyko tradicinis susitikimas su organizacijos […]

23 rugpjūčio, 2024

Lygiai prieš šimtą metų, 1924 m. rugpjūčio 23 d., Kaune prasidėjo Dainų diena – tris su puse tūkstančio choristų ir […]

Širvintos, Širvintų savivaldybės archyvas
23 rugpjūčio, 2024

„Laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius kreipėsi į desovietizacijos komisiją, prašydamas įvertinti, ar Širvintų kapinėse esančiu obelisku nėra propaguojami totalitariniai režimai. „Kreipiausi […]

23 rugpjūčio, 2024

Šiandien minimos 85-osios Molotovo-Ribbentropo pakto metinės, kada 1939 m. Sovietų Sąjunga ir Vokietija tarpusavyje pasidalino Vidurio Europą ir pradėjo Antrąjį […]

23 rugpjūčio, 2024

1989 metų rugpjūčio 23 dieną maždaug 2 milijonai žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos susikibo rankomis, sudarydami  600 kilometrų ilgio gyvąją […]

23 rugpjūčio, 2024

Baltijos kelias – viena svarbiausių Baltijos valstybių laisvėjimo iš sovietinės okupacijos akcijų. Tai buvo nesmurtinio pasipriešinimo kelias, kurį valstybės pasirinko […]

22 rugpjūčio, 2024

Prieš 37 metus – 1987 m. rugpjūčio 23 d. – disidentė Felicija Nijolė Sadūnaitė sakė kalbą mitinge prie Adomo Mickevičiaus […]

22 rugpjūčio, 2024

Žemaitijoje gyvenusio ir kūrusio poeto, prozininko ir žurnalisto Algirdo Kazragio kūrybinis palikimas itin turtingas: vos 40 gimtadienių, o sukurta net […]

Dr. R. Kaminsko, D. Poškienės, V. Juraičio nuotr.
22 rugpjūčio, 2024

Šiais metais minime Karaliaučiaus universiteto įkūrimo 480 metų sukaktį. Tai datai paminėti Kauno Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčioje surengta konferencija. […]

Atminimo ženklų įrengimas / Edvardo Grušo nuotr.
21 rugpjūčio, 2024

Telšių rajone, Viešvėnų seniūnijoje, greta Rainių, dviejose žydų žudynių vietose Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo iniciatyva buvo pastatyti du […]

Birutė Kerušauskienė turi ką papasakoti apie kiekvieną eksponatą / Birutės Nenėnienės nuotr.
21 rugpjūčio, 2024

Į šiemetinę mažąją Lietuvos kultūros sostinę Suvalkijos krašte – Višakio Rūdą – atvedė skaidri ir ramiai šilta rugpjūčio diena. Visoje […]

Albinas Kentra
21 rugpjūčio, 2024

Neseniai anapilin iškeliavusio Albino Kentros gyvenimo darbų ir kovos už laisvę  istorija – tarsi gero filmo scenarijaus verta drama, kurią […]