Europos Sąjunga išnaudojo visus metams skirtus Žemės išteklius – „Netvaru ir neatsakinga“
ES rinkimų akivaizdoje daugiau nei 317 pilietinių visuomenės organizacijų ragina ES lyderius spręsti gamtos, klimato ir taršos krizes.
Šiandien yra ES viršijimo diena (angl. EU Overshoot day). Tai reiškia, kad jei visuomenė visame pasaulyje būtų tokia pat kaip ES, žmonija iki gegužės 3 dienos būtų išnaudojusi visus metinius Žemės gamtinius išteklius. Šia proga, daugiau nei 317 pilietinių visuomenių organizacijų atvirame laiške ragina valstybių vadovus ir vyriausybes, ES Komisijos, Tarybos ir Parlamento narius įsipareigoti dirbti siekiant klimatui neutralios, nulinę taršą kuriančios ir gamtai palankios ekonomikos. Toks raginimas skamba nerimą keliančiame fone, kai politikai pamažu atsitraukia nuo žaliosios politikos siekdami populizmo ir trumpalaikių rinkiminių tikslų.
Konkrečiai, pilietinė visuomenė reikalauja:
- Išplėsti ir pagreitinti Žaliojo kurso įgyvendinimą, pilnai pasiekiant tiklus, dėl kurių dar visai neseniai buvo susitarta, spręsti žemos ambicijos problemas gamtos apsaugoje, klimato kaitos ir taršos mažinime.
- Ženkliai padidinti viešąsias investicijas į klimato, aplinkos apsaugos ir socialinę sritis.
- Stiprinti ES valdymą, demokratiją ir pilietinės visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmime.
Mūsų visuomenė ir ekonomika remiasi ištekliais, kuriuos suteikia gamta – maistu, vandeniu, pluoštu, mediena, anglies sugėrimu ir žeme. Nors ES sudaro tik 7 % pasaulio gyventojų, jei visi Žemėje gyventų kaip europiečiai, mums reikėtų trijų planetų. Tai ne tik netvarbu, bet ir neatsakinga.
Mūsų vartojimo padariniai – pasaulinis miškų nykimas, biologinės įvairovės praradimas, drastiškas žuvų išteklių mažėjimas, vandens trūkumas ir tarša, dirvožemio erozija, oro tarša ir klimato kaita, lemianti vis dažnesnius ekstremalius oro reiškinius, tokius kaip sausros, potvyniai ir kiti. Tai kelia nerimą visiems, nes jau dabar tiek Europoje, tiek Lietuvoje jaučiame viso to padarinius. Su išteklių eikvojimu susijusios problemos, tokios kaip smurtas, skurdas ir blogas valdymas, kelia pavojų pasaulinei taikai ir saugumui.
Artėjant ES, o taip pat – ir nacionaliniams – rinkimams, sprendimų priėmėjai turi išskirtinę galimybę ir atsakomybę pakeisti šias tendencijas. Tik į prioritetų viršų iškeldami tris pasaulines krizes – klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą bei taršą – , ES bei Lietuva gali prisidėti prie mūsų planetos išlikimo užtikrinimo.
Prie Europos nevyriausybininkų prisijungęs ir atvirą laišką politikams pasirašiusi Lietuvos NVO „Baltijos aplinkos forumas” ragina mūsų šalies politikus į savo rinkimines programas įtraukti gamtosauginius klausimus.
„Praėjusią savaitę su kitomis NVO parengėme lūkesčių laišką politinėms partijoms, kur sudėjome savo siūlymus, kokias problemas būtina spręsti Lietuvoje. Kviečiame su juo susipažinti, visuomenę – jį pasirašyti ir taip pademonstruoti savo pritarimą –, o politikus – pasisėmus idėjų papildyti savo programas gamtai ir visuomenei būtinais sprendimais.” – sako „Baltijos aplinkos forumo” gamtininkė Eglė Vičiuvienė.
Lietuva savo Viršijimo dieną pasiekė anksčiau – kovo 26 d. Estija ir Latvija tai padarė dar anksčiau – kovo 8 d. ir kovo 12 d. atitinkamai.
