4 gegužės, 2024
Kauno IX forto muziejus

Kauno IX forto muziejus kviečia stebėti išskirtinį vaizdo reginį – performansą „Atminti“

Minint Holokausto aukų atminimo dieną (Yom HaShoah) gegužės 5–6 d. Kauno IX forto muziejus kviečia stebėti išskirtinį vaizdo reginį – „Auksinio scenos kryžiaus“ laimėtojos, šokėjos ir choreografės Erikos Vizbaraitės ir videomenininko Mariaus Paplausko sukurtą performansą „Atminti“. Tokiu meniniu sprendimu siekiama pagerbti ir šviesiai prisiminti tuos, kurių netekome.

Nauji sprendimai

„Nuo praeities negalime pabėgti, kad ir kokia skaudi ji būtų, kad ir kaip nenorėtume visko prisiminti ar trokštume pamiršti. Neišgyventa patirtis nepadeda eiti į priekį, kurti ateities, uždaro mus sąmonės tuneliuose, kas ir atsispindi žvelgiant į Erikos Vizbaraitės pasirodymą“, – sako Kauno IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis.

Anot jo, kiekvieną kūrybinį, ne tik meninį, projektą galime pavadinti sėkmingu, jeigu jį pamačius norisi analizuoti, vertinti, surasti, kas dar autoriaus buvo paslėpta, ko iš pirmo žvilgsnio gal ir nepavyko pamatyti, diskutuoti apie tai su kitais.

„Lygiai taip pat ir su traumine istorine patirtimi. Reikia kalbėti, nes tik kalbėjimas gali vesti prie išgijimo“, – neabejoja pašnekovas.

Jo tvirtinimu, performansas įvairiose muziejaus erdvėse buvo nufilmuotas iš anksto, o su nauju įkvėpimu, minint tragiškus įvykius, jis dar kartą atgims gegužės pradžioje.

„Gal anksčiau buvo įprasčiau, kad muziejus apie praeitį kalba statinėmis išraiškos priemonėmis: fizine infrastruktūra, ekspozicijomis, parodomis ir kaip įmanoma didesniu glaustos informacijos kiekiu, pateiktu jose. Tačiau laikai pasikeitė, teisingiau – pasikeitė žmonės, kurie pakeitė laikus. Atitinkamai ir muziejai tapo dinamiškomis esamojo laiko iššūkius bei poreikius atliepiančiomis institucijomis. Nebepakanka vien statiškų formų, reikia gyvo kalbėjimo, gyvo praeities įvykių perteikimo. Ir būtent meninių priemonių pasitelkimas leido atrasti naujas kalbėjimo formas tiek mūsų lankytojams, tiek mums patiems, muziejaus darbuotojams“, – sako M. Pečiulis.

 

Šiurpsta oda

Pašnekovo nuomone, šiandien, nutolus daugiau nei 80 metų nuo tragiško Holokausto proceso, yra iracionalu bandyti nustatyti, kuris konkretus įvykis iš siaubingos virtinės buvo svarbus ar svarbiausias.

„Tai nėra mūsų tikslas. Svarbus yra pats kalbėjimas apie kiekvieną iš jų. Svarbu yra ištraukti iš užmaršties kaip galima daugiau įvykių, nes už kiekvieno jų slypi žmonės. Pats svarbiausias dalykas, kurio netekome per Holokaustą, buvo žmonės. Todėl Kauno IX forto muziejuje kurdami istorinę atmintį pristatančius projektus pirmiausia siekiame išsaugoti prisiminimą apie pačius žmones“, – kalba M. Pečiulis.

Praėjusios vasaros pabaigoje „Sulaukus kvietimo surengti gyvą performansą, kilo mintis sukurti vaizdo projektą, skirtą Holokausto aukoms atminti ir padovanoti jį muziejui, – pasakoja E. Vizbaraitė. – Kartu su videomenininku Marium Paplausku, pirmiausia, iš arčiau, išsamiau gilinomės į IX forto istoriją, lankėmės ekskursijose, skaitėme istorinius šaltinius, žiūrėjome dokumentiką, filmus, susijusius su šioje vietoje įvykdytomis masinėmis žudynėmis. Taip pat turėjome galimybę būti, išbūti tose vietose, IX forto erdvėse, vietose, kuriose buvo brutaliai atimta daugiau nei 50 000 vyrų, moterų bei vaikų gyvybių.“

Kūrėjos teigimu, tai palietė labai stipriai ir giliai, lyg dar kartą, būtuoju laiku, tektų liudyti be galo žiaurius žmonijos nusikaltimus. Emociškai jai buvo nelengva išbūti šioje temoje, suvokiant, kokį siaubą žmonėms čia teko išgyventi.

„Net ir kūną šios erdvės veikė stipriai: užplūsdavo sunkumas, kuriuo persismelkę aukų prirašytos betono sienos, slegiančios lubos, sielvarto įkrauti grindų plyšiai. Ir nors mes iš tikrųjų to neišgyvenome, tačiau oda šiurpdavo vien ten būnant. Galvoju, kad tokias patirtis galima paaiškinti tuo, jog mes, žmonės, esame glaudžiau susiję ir nešamės iš kartos į kartą visas žmonijos traumines patirtis tol, kol neišgysime“, – mintimis dalinasi E. Vizbaraitė.

Ugdomi jauni žmonės

Anot jos, buvo išties nelengva, bet yra labai svarbu apie tai kalbėti per menines priemones: įsigilinant, analizuojant praeities įvykius, pažvelgti į tai iš dabarties perspektyvos ir pagarbiai.

„Manau, kad menas turi labai svarų balsą ir mūsų, kūrėjų, pareiga bei atsakomybė yra kalbėti skaudžiomis temomis edukuojant žmones, išreiškiant sunkias temas per įvairias menines priemones. Svarbu nepamiršti, prisiminti, priminti, kad vieną dieną sustabdytume žmonijos žiaurumus“, – įsitikinusi kūrėja.

Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, kalbėdamas apie vykusio performanso prasmę, pritarė pasaulyje žinomai minčiai, jog pamirštami išėjusieji miršta dar kartą.

„Žmonių nebėra, bet istorija turi kalbėti apie tokius žiaurumus, o pasaulis daryti viską, kad tokių tragedijų būtų išvengta“, – sako G. Žakas.

Jis įvertino tai, kad skirtingi meniniai sprendimai, skirti Holokausto aukoms atminti, patraukia ir jaunosios kartos dėmesį.

„Šiais, nemažai liūdesio, tamsos, neapykantos mums atnešančiais, laikais vienu stipriausių paguodos ir vilties, kad gal kažkada kažkas išmoks skaudžias istorijos pamokas, šaltiniu yra šviesūs jauni žmonės bei jų pedagogai, savo laiką, energiją, kūrybiškumą skiriantys ne tik gerų akademinių rezultatų siekimui, bet ir gerų, nuoširdžių žmonių, žingeidžių, tolerantiškų, pilietiškų, pasaulio ir kitų visuomenės narių problemoms ar skaudiems išgyvenimams neabejingų asmenybių ugdymui“, – sako G. Žakas.


5 rugsėjo, 2024

1939 m. rugsėjo 5 d. pirmą kartą į orą pakilo  dvivietis vienmotoris pikiruojantis lengvasis bombonešis ANBO-VIII – paskutinysis iš brigados […]

Kalniečių parko skaitykla - renginys
5 rugsėjo, 2024

Pasibaigus vasarai, iki kitų metų atsisveikino ir Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos skaityklos miesto parkuose. Šis sezonas joms buvo itin […]

3 rugsėjo, 2024

Kaune tęsiasi tiltų statybų vajus. Birželį įkasus simbolinę kapsulę ir oficialiai pranešus apie vadinamojo Kėdainių tilto statybų pradžią, nepraėjus nė […]

2 rugsėjo, 2024

Paskutinį vasaros penktadienį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune mokslininkai, selekcininkai ir kolekcininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos buvo […]

1 rugsėjo, 2024

1993 m. rugpjūčio 31-oji – viena svarbiausių moderniosios Lietuvos Respublikos istorijos datų. Būtent tą vakarą Lietuvos Respublikos teritoriją paliko paskutinis […]

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. ELTA Dainius Labutis
1 rugsėjo, 2024

Lenkijai minint 85-ąsias  Vokietijos įsiveržimo į šalį metines, prezidentas Andrzejus Duda dar kartą pareikalavo, kad Berlynas atlygintų už Antrajame pasauliniame […]

30 rugpjūčio, 2024

Kaune iškirsti 95 saugotini medžiai, o žala aplinkai siekia daugiau nei 48 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). […]

29 rugpjūčio, 2024

Rugpjūčio 28 dieną Nacionaliniame Kauno dramos teatre įvyko pirmasis jungtinis visuomenei atviras keturių Kauno valstybinių scenos menų  įstaigų sezonų pristatymas. […]

28 rugpjūčio, 2024

Sostinės taryba pritarė dviejų iškilių asmenybių, Nepriklausomybės Akto signatarų, įamžinimui. Tipinė atminimo lenta Kazimierui Motiekai atsiras ant Gynėjų g. 4 […]

28 rugpjūčio, 2024

Trečiadienį Vilniaus miesto taryba nutarė pervadinti Fabijoniškių mikrorajone esančias nevienareikšmiškai vertinamų poetų Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatves. Savivaldybės sprendimu, […]

28 rugpjūčio, 2024

Vilniaus miesto taryba panaikino rašytojo Petro Cvirkos aikštės pavadinimą. Naujamiesčio mikrorajone esančiai aikštei kol kas nebus suteiktas joks kitas pavadinimas. […]

28 rugpjūčio, 2024

Reaguodama į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) įpareigojimą, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė tikina pateikusi siūlymą mieste […]

Aistės Ridikaitės nuotr.
27 rugpjūčio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – VDU) Valdo Adamkaus sporto centre savaitgalį varžėsi stipriausi pasaulio universitetų šiuolaikinės penkiakovės sportininkai. Tarptautinės universitetų […]

25 rugpjūčio, 2024

Vasarai baigiantis, nepamirškite skirti dar laiko poilsiui gamtoje su šeima ar draugais. Tai metas, kai gamta skleidžia savo ramybę ir […]

25 rugpjūčio, 2024

Užvakar minėjome 105-ąsias Zarasų operacijos metines. Mylintiems Lietuvos karybos istoriją ir mėgstantiems daug švęsti turime gerą žinią – šią pergalę […]

24 rugpjūčio, 2024

2024 m. Šiauliai rugpjūčio 24-ąją tapo tarptautinio susitikimo ir vienybės vieta – ant Sukilėlių kalnelio vyko tradicinis susitikimas su organizacijos […]

23 rugpjūčio, 2024

Lygiai prieš šimtą metų, 1924 m. rugpjūčio 23 d., Kaune prasidėjo Dainų diena – tris su puse tūkstančio choristų ir […]

Širvintos, Širvintų savivaldybės archyvas
23 rugpjūčio, 2024

„Laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius kreipėsi į desovietizacijos komisiją, prašydamas įvertinti, ar Širvintų kapinėse esančiu obelisku nėra propaguojami totalitariniai režimai. „Kreipiausi […]

23 rugpjūčio, 2024

Šiandien minimos 85-osios Molotovo-Ribbentropo pakto metinės, kada 1939 m. Sovietų Sąjunga ir Vokietija tarpusavyje pasidalino Vidurio Europą ir pradėjo Antrąjį […]

23 rugpjūčio, 2024

1989 metų rugpjūčio 23 dieną maždaug 2 milijonai žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos susikibo rankomis, sudarydami  600 kilometrų ilgio gyvąją […]