VDU Botanikos sode Kaune žiedus išskleidė parko ryškiausieji ir kvapniausieji: rododendrai ir alyvos
Į pabaigą einant pavasario karalienių tulpių žydėjimui Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune jas keičia dendrologinių – rododendrų ir alyvų – kolekcijų didysis žydėjimas, kuriuo specialistai kviečia ne tik grožėtis, bet ir užuosti – nes kai kurie žiedai savo aromatu padeda pasigaminti laimės hormono serotonino!
Ryškiausi ir gausiausi – rododendrai
Rododendrų kolekcijoje – ryškiausias ir labiausiai akį patraukiantis metų žydėjimas. Juolab kad jų skaičius dendrologinėje VDU Botanikos sodo kolekcijoje didžiausias: iš viso šiemet auginama 274 kolekciniai vienetai rododendrų – palyginimui, antroje pagal gausumą hortenzijų dendrologinėje Botanikos sodo kolekcijoje yra 124 kolekciniai numeriai.
Mažiausieji, pažeme žydinčiu kilimu besidriekiantys ir vos 10-20 cm aukštį pasiekiantys rododendrai (pavyzdžiui, veislė ‘Wren’), o šalia jų – trijų metrų aukštį siekiantys, žiedais apsunkę milžinai Rh. decorum ar Rh. maximum – pastarasis, augdamas gimtojoje Kinijoje medžiu, gali pasiekti net keliolikos metrų aukštį.
Rododendrai – gausiausia erikinių (Ericaceae) šeimos gentis, jų priskaičiuojama apie 10-12 tūkstančių veislių. Išvertus iš graikų kalbos, augalo pavadinimas reiškia „rožės medį“.
Savaime šie augalai paplitę Europoje, Š. Amerikoje, Azijoje (Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje).
Europos soduose auginami jau daugiau kaip 300 metų, o svarbiausieji, nuo seno veikiantys rododendrų kultyvavimo centrai Europoje įsikūrę Anglijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje.
VDU Botanikos sode Kaune rododendrų introdukcija vyksta nuo pat įsikūrimo: dar 1927 m. sodo sėklų kataloge pirmą kartą pateikiamos amerikinio rododendro (Rhododendron catawbiense Mixch.) sėklos. Dabartinėje kolekcijoje sėkmingai auginamų rododendrų sėklos ir sodinukai buvo gauti iš kelių dešimčių pasaulio šalių: nuo Vokietijos, Šveicarijos iki JAV ir Japonijos.
Laime kvepiančios alyvos
Alyvų kolekcija VDU Botanikos sode taip pat pradėta kaupti dar sodo įkūrėjo prof. K. Regelio laikais. Senąją kolekciją sudaro per 100 krūmų, dar pusė tiek – naujai pasodintų alyvų krūmai.
Iš viso parke auginama apie 10 rūšių ir apie 20 veislių. Paprastai jų žydėjimas prasideda paprastosiomis alyvomis ir baigiasi vasarą amūrinių, japoninių, pekininių alyvų žydėjimu.
Specialistai pataria dairantis po alyvas atkreipti dėmesį ne tik į spalvas, bet ir į aromatus. „Mėgautis alyvų kvapu verta ir dėl to, kad nuo jo gaminasi laimės hormonas serotoninas. O akis paganyti galite įsižiūrėję į veislių skirtumus – ne tik spalvas, bet ir šluotelių kekių dydžius, tankumą, purumą“, – pastebi alyvų ir rododendrų kolekcijas VDU Botanikos sode kuruojanti vyresn. specialistė Jolanta Šabūnaitė.
Tarp įdomesnių ir neįprastų sodo alyvų: afganinė alyva (Syringa afghanica) – mažutė, lėtai auganti, stipraus kvapo, ilgomis, karpytais lapeliais nupiltomis šakomis, pasidabinusi elegantiškomis žiedų žvakėmis. Arba link vasaros pražystanti amūrinė alyva (Syringa amurensis), išsiskirianti gausiais, stipriai kvepiančiais kremiškai baltais žiedais. Dviejų spalvų žiedais akį traukia šiuo metu gausiai žydinti chameleoniška veislė ‘Sensation’.
