Vilniuje atrastas Kreivosios pilies fragmentas: tai yra ta istorija, kurios visi ieško
Senosios areštinės kieme, Lietuvos nacionalinio muziejaus teritorijoje, šį pavasarį atrastas Vilniaus Kreivosios pilies papilys. Pasak tyrimo vadovo, archeologo Ato Žvirblio, kasinėjimai šioje vietoje vyksta jau antrą mėnesį, jų metu jau rastas galimai gynybinės papilio tvoros fragmentas, taip pat įvairūs 14–15 amžiuje papilio gyventojų naudoti metaliniai, mediniai, odiniai ir keramikiniai dirbiniai.
„Vilnius, kaip žinia, turėjo tris pilis – visi žino Žemutinę, Aukštutinę, o Kreivoji yra tarsi mistinė, dingusi pilis. 14 amžiaus pabaigoje ji buvo sudeginta kryžiuočių ir vėliau nebeatstatyta. Ir mes, vykdydami tyrimus, šioje vietoje aptikome Kreivosios pilies papilį – tankiai mediniais statiniais užstatytą teritoriją. Taip pat rasta tvirta, karkasinė, gynybinė struktūra, kuri rodo, kad čia greičiausiai buvo ir gynybinė tvora, kuri saugojo tą įtvirtintą papilį nuo priešų“, – tyrimų rezultatus žiniasklaidai penktadienį komentavo A. Žvirblys.
Visgi, kaip pažymėjo archeologas, tai ne pirmasis, tačiau labai reikšmingas Kreivosios pilies dalies atradimas, leisiantis surinkti daugiau istorinių duomenų apie šią Vilniaus miesto dalį.
„Tai yra Senasis Vilnius ir tai yra ta istorija, kurios visi ieško“, – sakė A. Žvirblys.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu archeologai teritorijoje dirba itin kruopščiai, ieškodami pačių smulkiausių įrodymų apie to meto Vilniaus gyventojų kasdienybės įpročius.
„Centimetras po centimetro gruntas kasamas rankomis, žemės transportuojamos, didžiąją dalį grunto perplauname tam, kad patys smulkiausi radiniai būtų surinkti – kad surastume grūdus, sėklas, kad išsiaiškintume tų laikų mitybą“, – teigė archeologiniams kasinėjimams vadovaujantis A. Žvirblys.
Atlikus tyrimus teritorija vėl bus užkasta
Pasak LNM Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos rinkinių skyriaus vedėjo Valdo Steponaičio, Kreivosios pilies fragmentai Senosios areštinės kieme atrasti atliekant inžinerinius ir archeologinius teritorijos tyrimus, ruošiantis atnaujinti muziejaus teritorijoje esančius pastatus. Nepaisant to, papilio dalies atradimas, anot V. Steponaičio, nebuvo visiškai netikėtas.
„Iš vienos pusės, įsivaizdavome, kad čia kažkas turi būti ir to tikėjomės“, – žurnalistams teigė archeologas.
Visgi, kaip atkreipė dėmesį V. Steponaitis, ši Kreivosios pilies dalis visuomenei nebus prieinama – atlikus archeologinius tyrimus, atkasta papilio dalis vėl bus uždengta.
„Kadangi tyrimai maži, buvo nuspręsta juos kol kas užkonservuoti, pabaigti ir visą teritoriją kada nors, geresniais laikais, ištirti plačiau ir žiūrėti apie jos tikslesnį pritaikymą. (…) Reikės uždėti geotekstilės ir kol kas objektą užkasti“, – sakė V. Steponaitis, pridurdamas, kad papilyje rasti daiktai papildys Lietuvos nacionalinio muziejaus fondus ir ekspozicijas.
Pasak V. Steponaičio, šis tyrimas reikšmingai prisidės prie Vilniaus miesto vystymosi istorijos kūrimo.
„Šio atradimo reikšmė didelė, nes tikimės surinkti daug naujos informacijos apie šitą teritoriją ir jos užstatymą. Nes buvo manoma, kad kai buvo sudeginta Kreivoji pilis, kad gyvenimas šitoje pusėje Vilnelės buvo sumažėjęs. Bet pagal tai, kad čia radome 14–15 amžiaus užstatymo fragmentus, galima manyti, kad ne visi žmonės iš čia išsikraustė. Ir tai mums duoda naujus duomenis apie Vilniaus miesto vystymąsi, jo centrus ir kaip jie buvo susijungę, nes buvo žinoma, kad jie kūrėsi keliose vietose“, – sakė V. Steponaitis.
LNM: tikimasi įminti ne vieną istorinę mįslę
Kaip praneša LNM, 2 m gylyje buvo rastos 3,5×3,5 m dydžio medinio rentinės konstrukcijos pastato liekanos su krosnies plytiniu pamatu. Šalia šio pastato atidengta ir kitų medinių statinių fragmentų, kurie galėjo funkcionuoti kaip priestatai ar žymėti jau naujus statybų etapus. Tyrimų metu rasta ir įvairių radinių, pasakojančių apie Kreivosios pilies papilio gyventojų kasdienybę. Ypač įdomūs ir svarbūs yra mediniai ar odiniai dirbiniai, kurie šlapioje terpėje išlieka beveik nesuirę. Tai XIV amžiui būdingos avalynės dalys, odinio kamuoliuko fragmentas, taip pat mediniai dirbiniai, tarp kurių išsiskiria XIII a.–XV a. pradžiai būdinga medinė lazda su buožele. Tokios lazdos yra siejamos su pagoniška kultūra ir/ar religija.
Šalia minėto pastato aptikta įdomi karkasinė stačiakampio formos konstrukcija, kurią sudarė suręsti rąstai ir kuolų eilė šalia. Preliminariai galima teigti, kad tai XIV a. II pusėje statyto gynybinio pylimo konstrukcinė dalis, virš kurios turėjusi būti tvora, sauganti papilio gyventojus nuo antpuolių.
Minėtų medinių statinių ir karkasinės konstrukcijos liekanos apytiksliai XVII a. buvo suardytos statant medinį šulinį. Tyrinėjant šulinio vidų nustatyta, kad XVIII a. pradžioje ar kiek vėliau jis buvo nustotas naudoti pagal paskirtį ir galutinai užpiltas žemėmis. Šulinyje buvo rasta daug keraminių indų šukių, gyvūnų kaulų, aptikta medinė ližė ir kibiro šulas. Visa tai rodo, kad paskutiniame naudojimo etape šulinys tarnavo kaip šiukšlių duobė. Įdomu tai, kad netoli šulinio dugno aptikta žmogaus kaukolė. Kaip ji pateko į šulinį, neaišku, bet galima spėti, kad žmogus čia įkrito netyčia, o gal buvo įmestas karo metu.
Archeologiniai tyrimai vis dar tęsiasi ir tikimasi, kad atradimai padės įminti ne vieną istorinę mįslę. Mokslininkai ruošiasi tirti surinktą archeobotaninę ir paleozoologinę medžiagą, bus atlikti medienos dendrochronologiniai tyrimai. Tuo tarpu archeologiniai radiniai netrukus pasieks Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centro dirbtuves, kur bus išsaugoti ateities mokslininkų tyrimams ir visuomenės pažinimui. Radiniai po tyrimų papildys Lietuvos nacionalinio muziejaus fondus ir ekspozicijas.
