11 birželio, 2024
Lidija Bimbirienė

Šiaulių regioninis valstybės archyvas kviečia apsilankyti virtualioje parodoje „Tradicinės Dainų šventės Šiauliuose istorinė apžvalga“

Virtuali paroda skirta Dainų šventės 100-mečiui paminėti. Parodoje eksponuojami dokumentai atskleidžia, kaip buvo ruošiamasi Šiaulių miesto ir rajono Dainų šventei skirtingais laikotarpiais, koks buvo dainų repertuaras, kada ir kur vyko repeticijos. Parodoje eksponuojamose fotografijose užfiksuotos 1946 – 1984 m. Dainų šventės akimirkos. Parodos partneris – Lietuvos centrinis valstybės archyvas. 

https://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/tradicines-dainu-sventes-siauliuose-istorine-apzvalga-srva/exh-392

Dainų šventė – įspūdingas Lietuvos kultūros reiškinys, suburiantis bendruomenes, vienijantis tautą, skatinantis pažinti tautinę kultūrą. Dainų šventės tradicijos Lietuvoje puoselėjamos jau 100 metų. Pirmoji Lietuvos Dainų šventė įvyko 1924 m. rugpjūčio 23 – 25 d. Kaune. Tuo metu šventės dalyviais galėjo būti tik chorai ir vadinta ji ne Dainų švente, o Dainų diena. Šis muzikinis renginys buvo vienas ryškiausių renginių Lietuvoje, įtakojęs lietuvių liaudies dainų sklaidą visoje šalyje.

Pirmoji Dainų šventė Šiaulių mieste surengta 1933 m. gegužės mėn. mokytojų seminarijos kieme (dabar grafų Zubovų rūmų teritorija). Nuotaikinga šventė sulaukė palankaus miestiečių dėmesio, todėl pradėta rengti ir Šiaulių rajone. Dainų šventei buvo labai atsakingai ruošiamasi. Šventės pravedimui buvo sudaroma speciali organizacinė komisija, kuri vykdė ir chorų atranką. Kadangi pasiruošimas didžiajai šventei užimdavo daug laiko, ji rengta kas kelerius metus. Rajoninės dainų šventės rengtos dažniau, nes tai buvo tarsi generalinė repeticija prieš didžiąją Dainų šventę. Šiauliečiai dalyvaudavo ir Respublikinėse dainų šventėse, kurios pradėtos rengti nuo 1946 m. Vilniuje.

Apie pirmąsias Dainų šventes Šiauliuose įrašų mažai, tačiau žinoma, kad ši tradicija gyvavo ir nenutrūko net sovietmečiu. Tuo metu ji buvo tarsi tautinės vienybės demonstravimo priemonė. Nuo 1950 m.  prie choristų prisijungė šokėjai, todėl Dainų dienos programą papildė Šokių diena. 1952 m.  Šiaulių miesto Dainų ir šokių šventė organizuota Salduvės kalno papėdėje, o 1954 m. –„Žalgirio“ stadione. Joje dalyvavo Šiaulių miesto įmonių „Verpstas“, „Banga“, „Rūta“, „Gliukozė“ meno kolektyvai, taip pat septynmečių ir vidurinių mokyklų, Mokytojų instituto bei medicinos seserų mokyklos kolektyvai. Dainų šventė buvo mėgstama ir Šiaulių rajono gyventojų. Rajono Dainų šventės surinkdavo mases žiūrovų. 1955 m. birželio 26 d. vykusioje Šiaulių rajono dainų šventėje dalyvavo net 1970 šventės dalyvių, o žiūrovų skaičius siekė dešimt tūkstančių. 1956 m. birželį buvo švenčiama Šiaulių rajono 5-oji Dainų ir šokių šventė Bubiuose. 1958 m. Šiaulių miesto dainų šventė vyko prie Salduvės kalno. Dainų šventė dažnai buvo prijungiama prie kitų svarbių švenčių, tokių kaip miesto šventė ar Joninės. 1960 m. Šiaulių rajono Dainų šventė buvo švenčiama kartu su Joninėmis. Šios šventės repertuare įrašyti nuotaikingi lietuviškų šokių pavadinimai: „Aštuonytis“, „Pintuvių polka“, „Pasiutpolkė“, „Sukčius“, „Gaidys“, „Kepurinė“, „Žiogeliai“. Muzikinis repertuaras buvo kiek subtilesnis: „Šok mergele, kol jauna“, „Anoj pusėj ežero“, „Neris ir Vilnelė“, „O ko jūs liūdit?“. 1974 m. rajoninė Dainų šventė buvo švenčiama Kuršėnų parke. Ten dalyvavo pagyvenusių žmonių etnografiniai ansambliai. Kuršėnuose buvo švenčiama ir 1983 m. Šiaulių rajono dainų šventė, kuri vyko Daugėlių pušyne. Šioje šventėje dalyvavo geriausi rajono kolektyvai taip pat ir svečiai iš Šiaulių miesto: televizorių gamyklos „Tauras“ vyrų choras, Kultūros rūmų vyresniojo amžiaus tautinių šokių kolektyvas. Iš viso šventėje dalyvavo du tūkstančiai šventės dalyvių. 1986 m. Šiauliuose buvo švenčiama jubiliejinė Dainų ir šokių šventė, skirta Šiaulių miesto 750-osioms metinėms, šventės tema – „Žydėkite, Šiauliai“. 

Ilgainiui Dainų ir šokių šventės Šiauliuose buvo rengiamos vis rečiau, tai lėmė šventės finansavimo bei tam pritaikytų erdvių trūkumas. Paskutinė tokio pobūdžio šventė įvyko 2009 m. Po ilgos pertraukos Dainų šventės tradicijos Šiauliuose vėl atgijo. Šiaulių miesto centrinio parko estradoje 2023 m. buvo surengta regioninė Liaudies šokių šventė, o šių metų birželio pirmąją – regioninė Dainų šventė „Teka saulelė“. Ši šventė subūrė net 2500 atlikėjų, kurie ruošiasi dalyvauti ir 100-mečio jubiliejų mininčioje Dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“. Pasižvalgius po virtualią parodą, atgis ir prisiminimai.


7 rugsėjo, 2024

2024 m. rugsėjo 6 d. miesto šventė „Šiaulių dienos 788“ prasidėjo spalvingu renginių maratonu. Tradiciškai vienu pagrindiniu šventės akcentu tapo […]

5 rugsėjo, 2024

1939 m. rugsėjo 5 d. pirmą kartą į orą pakilo  dvivietis vienmotoris pikiruojantis lengvasis bombonešis ANBO-VIII – paskutinysis iš brigados […]

1 rugsėjo, 2024

1993 m. rugpjūčio 31-oji – viena svarbiausių moderniosios Lietuvos Respublikos istorijos datų. Būtent tą vakarą Lietuvos Respublikos teritoriją paliko paskutinis […]

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. ELTA Dainius Labutis
1 rugsėjo, 2024

Lenkijai minint 85-ąsias  Vokietijos įsiveržimo į šalį metines, prezidentas Andrzejus Duda dar kartą pareikalavo, kad Berlynas atlygintų už Antrajame pasauliniame […]

31 rugpjūčio, 2024

2024 m. rugpjūčio 29 d. Chaimo Frenkelio vilos parke (Vilniaus g. 74, Šiauliai) su simfoninio orkestro didybe uždarytas XXI tarptautinis […]

28 rugpjūčio, 2024

Sostinės taryba pritarė dviejų iškilių asmenybių, Nepriklausomybės Akto signatarų, įamžinimui. Tipinė atminimo lenta Kazimierui Motiekai atsiras ant Gynėjų g. 4 […]

28 rugpjūčio, 2024

Trečiadienį Vilniaus miesto taryba nutarė pervadinti Fabijoniškių mikrorajone esančias nevienareikšmiškai vertinamų poetų Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatves. Savivaldybės sprendimu, […]

28 rugpjūčio, 2024

Vilniaus miesto taryba panaikino rašytojo Petro Cvirkos aikštės pavadinimą. Naujamiesčio mikrorajone esančiai aikštei kol kas nebus suteiktas joks kitas pavadinimas. […]

28 rugpjūčio, 2024

Reaguodama į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) įpareigojimą, Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė tikina pateikusi siūlymą mieste […]

26 rugpjūčio, 2024

Jau trečią kartą rugsėjo 6-7 dienomis Šiaulių miesto šventėje „Šiaulių dienos 788“ nusidrieks Turizmo gatvė, kaskart sutraukianti daugybę turizmo atstovų […]

25 rugpjūčio, 2024

Užvakar minėjome 105-ąsias Zarasų operacijos metines. Mylintiems Lietuvos karybos istoriją ir mėgstantiems daug švęsti turime gerą žinią – šią pergalę […]

24 rugpjūčio, 2024

2024 m. Šiauliai rugpjūčio 24-ąją tapo tarptautinio susitikimo ir vienybės vieta – ant Sukilėlių kalnelio vyko tradicinis susitikimas su organizacijos […]

23 rugpjūčio, 2024

Lygiai prieš šimtą metų, 1924 m. rugpjūčio 23 d., Kaune prasidėjo Dainų diena – tris su puse tūkstančio choristų ir […]

Širvintos, Širvintų savivaldybės archyvas
23 rugpjūčio, 2024

„Laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius kreipėsi į desovietizacijos komisiją, prašydamas įvertinti, ar Širvintų kapinėse esančiu obelisku nėra propaguojami totalitariniai režimai. „Kreipiausi […]

23 rugpjūčio, 2024

Šiandien minimos 85-osios Molotovo-Ribbentropo pakto metinės, kada 1939 m. Sovietų Sąjunga ir Vokietija tarpusavyje pasidalino Vidurio Europą ir pradėjo Antrąjį […]

23 rugpjūčio, 2024

1989 metų rugpjūčio 23 dieną maždaug 2 milijonai žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos susikibo rankomis, sudarydami  600 kilometrų ilgio gyvąją […]

23 rugpjūčio, 2024

Baltijos kelias – viena svarbiausių Baltijos valstybių laisvėjimo iš sovietinės okupacijos akcijų. Tai buvo nesmurtinio pasipriešinimo kelias, kurį valstybės pasirinko […]

22 rugpjūčio, 2024

Prieš 37 metus – 1987 m. rugpjūčio 23 d. – disidentė Felicija Nijolė Sadūnaitė sakė kalbą mitinge prie Adomo Mickevičiaus […]

22 rugpjūčio, 2024

Žemaitijoje gyvenusio ir kūrusio poeto, prozininko ir žurnalisto Algirdo Kazragio kūrybinis palikimas itin turtingas: vos 40 gimtadienių, o sukurta net […]

Dr. R. Kaminsko, D. Poškienės, V. Juraičio nuotr.
22 rugpjūčio, 2024

Šiais metais minime Karaliaučiaus universiteto įkūrimo 480 metų sukaktį. Tai datai paminėti Kauno Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčioje surengta konferencija. […]