14 birželio, 2024

Istorikė dr. Vilma Losytė: „Antikos žaidimai atspindėjo ir keitė visuomenę. Daugelį technologijų naudojame iki šiol“

Antikinės Graikijos meno ir mokslo pasiekimai savo kūrybiškumu ir sumanumu mus stebina iki šiol: pirmasis kompiuteris, garo mašinos prototipas, pirmasis robotas, savarankiškai skraidantis objektas, iki 7 kilometrų atstumu vienas nuo kito veikiantis telegrafas. Dar didesnę įtaką antikos inovacijos padarė šiandieninei žaidimų industrijai.

Istorijos mokslų dr. Vilma Losytė pasakoja, kad antikiniai žaidimai turėjo ritualinę reikšmę. Žaidimas antikoje buvo socialumo, integracijos miesto bendruomenėje išraiška, kurioje kiekvieną pilietį simbolizavo žaidimo figūrėlė. Aristotelis asocialų asmenį lygino su izoliuota žaidimų lentos figūra.

Parodoje „Archimedas ir jo laikas“ eksponuojami Antikoje sukurti žaidimai, kurie vėliau paplito visoje Europoje, ypač tarp vikingų. Kai kurie iš jų populiariais Skandinavijos šalyse išliko iki šiol. Energetikos ir technikos muziejaus gidas Marijus Mažiūnas pasakoja, kad vienas iš tokių žaidimų yra iki šiandien gerai žinomas „Polis“.

„Antikoje žaidimai buvo žaidžiami viešose vietose: turguje, gatvėse, teatre, pirtyse ir t. t. Senovės graikams žaidimų lenta asocijavosi su miesto-valstybės, polio, gyvenimu ir jo tvarka. Todėl mokėti žaisti ir išmanyti žaidimo taisykles reiškė išmanyti miesto-valstybės piliečio pareigas. Vienas populiariausių stalo žaidimų taip ir vadinosi – „Polis“. Vienu metu žaidimą žaidžia du žaidėjai. Abiejų jų tikslas užkirsti kelią varžovui ir pačiam pirmam sudėti figūrėles į vieną apskritimo liniją. Griežtos žaidimo taisyklės apriboja ėjimų skaičių ir pasirinkimų galimybes. Kaip ir polio gyvenime pilietis turi mokėti pasinaudoti esamomis taisyklėmis, siekiant pergalės“, – sako M. Mažiūnas.

Pasak dr. V. Losytės, antikiniai žaidimai ypatingi ir tuo, kad jie galėjo taip pat tapti ateities spėjimo ritualais. Istorikų gerai dokumentuota ateities spėjimo praktika: ateitis buvo spėjama kauliukus metant penkis kartus, kartais septynis, o iškritusi suma reiškė tam tikrą pranašystę. Sunumeruoti pranašysčių tekstai buvo įrašyti ant didžiulių akmens luitų, pastatytų miestų agorose (aut. pastaba: miesto centrinėse aikštėse).

„Pranašystėmis galėjo būti ne tik kauliukai su skaičiais, tačiau ir kauliukai su įrašytomis raidėmis. Kartais ateitis galėjo būti pranašaujama tiesiog stebint žaidžiančius vaikus, kurie žaisdavo ne tik namuose ar gatvėse, bet ir netoli šventyklų. Šiandien šiose vietose archeologai randa įvairių žaislų, kurie buvo aukojami dievams, atliekant perėjimo ritualus t. y. iš vaiko tampant suaugusiu“, – pasakoja dr. V. Losytė.

Vaikų mėgstamiausi žaidimai beveik visi žaidžiami kauliukais. Parodoje „Archimedas ir jo laikas“ eksponuojami tokie žaidimai, tačiau jie skiriasi dėl skirtingų rūšių kauliukų: keturių, penkių ar mums žinomų šešių briaunų.

„Kauliuko puselės turėjo skirtingus taškus ir/ar pavadinimus. Laimėdavo tas žaidėjas, kuriam iškrisdavo didesnis taškų skaičius. Dabartiniai šešių briaunų kauliukai, kuriuos naudojame ir šiandien, buvo pasirenkami tik jau suaugusiųjų, žaidžiančių azartinius žaidimus“, – žaidimus su kauliukais pristato M. Mažiūnas.

Žaidimai buvo tokia svarbi senovės graikų gyvenimo dalis, kad jų elementai formavo ir meno stilius. Dr. V. Losytė atskleidžia, kad graikai atvaizduodami žaidimus mene, žaidimui suteikdavo perkeltinę reikšmę.

„Senovės graikų vazų dailininkai žaidimą naudojo metaforiškai, kalbėdami apie jaunystę, meilę, amžiaus tėkmę, pomėgį varžytis ir vaidinti, ypatingą santykį su atsitiktinumu ir rizika. Pavyzdžiui, parodoje „Archimedas ir jo laikas“ eksponuojama amfora vaizduoja stalo žaidimus žaidžiančius herojus Achilą ir Ajaksą. Šiandien archeologai skaičiuoja virš 100 tokių vazų, vaizduojančių tą patį motyvą – stalo žaidimais žaidžiančius herojus, tačiau šios scenos reikšmė nėra iki galo aiški“, – nurodo mokslininkė.

Daugiau informacijos apie žaidimus ir kitus senovės graikų išradimus bei galimybė sužaisti antikinius žaidimus parodoje „Archimedas ir jo laikas“.

Paroda veikia iki lapkričio 24 d., Energetikos ir technikos muziejuje.


15 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 15 d. Šiaulių kultūros centre nuvilnijo Pasaulinės meno dienos proga organizuotas koncertas „Ramybė“, skirtas M. K. Čiurlionio […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
15 balandžio, 2025

Šių metų Maironio premijos laureate išrinkta poetė, vertėja ir literatūros kritikė Erika Drungytė. Šį pripažinimą autorei pelnė praėjusiais metais jos […]

15 balandžio, 2025

Artėjant Velykoms atnaujinta ikoniškoji Vilniaus senamiesčio skulptūra „Kiaušinis”. Simetriškus margučio raštus pakeitė lietuviškų žolelių ir augalų motyvų įkvėptas dizainas, kuris […]

15 balandžio, 2025

Balandžio 15-ąją Telšių miesto širdyje – prie katedros – nuaidėjo šiluma, muzika ir nuoširdi bendrystė. Telšių kultūros centras kvietė visus […]

14 balandžio, 2025

„Aukščiausias Lietuvos statinys – Vilniaus televizijos bokštas – sergi reikšmingą mūsų valstybės istorijos dalį. Norisi, kad šis išskirtinis objektas Lietuvą ir laisvę […]

Donato Vaičiulio nuotr.
14 balandžio, 2025

Telšiuose, Masčio ežero pakrantėje, greta Parko gatvės, ant vieno iš tiltelių turėklo paslaptingai atsirado skautiška fetra (skautiška skrybėle). Kas po […]

14 balandžio, 2025

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos siūlymui perduoti Vilniaus miesto savivaldybei ir Zarasų rajono savivaldybei patikėjimo teise valdyti papildomus sklypus […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

11 balandžio, 2025

Lietuva pateikė dvi reikšmingas paraiškas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui – […]

11 balandžio, 2025

Pradžia – kaimas Žvelgti į Šiluvos istoriją – tai pažvelgti į miestelio ir šventovės simbolinį dialogą, turėjusį įtakos vietovės tapatybės […]

Ąžuolyno bibliotekoje atrastas unikalus leidinys
11 balandžio, 2025

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus, Baroko epochos poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) vardu pavadintas asteroidas „Sarbievius“. Asteroidą atrado VU Fizikos fakulteto […]

Liudas Glemža
11 balandžio, 2025

„Per 35 m. nepriklausomybės metus Lietuvoje užaugo profesionalių istorikų karta, kuri ne tik užsiima moksliniais tyrimais, bet ir stengiasi apie […]

9 balandžio, 2025

Šiandien surengtoje spaudos konferencijoje pristatyta 2026 m. Lietuvos moksleivių dainų šventės tema, kūrybinės grupės ir svarbiausios įsibėgėjančio pasiruošimo detalės. Šventė […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
8 balandžio, 2025

Balandžio 4 d. Panevėžio r. Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčioje vyko Ažagų – Eimuliškio kautynių 80- mečio minėjimas.  Minėjimas prasidėjo Šv. […]

5 balandžio, 2025

Prieš 50 metų, 1975 m. balandžio 4 d. Žaslių geležinkelio stotyje įvyko viena didžiausių Lietuvoje geležinkelio katastrofų.   Iš Vilniaus į Kauną […]

5 balandžio, 2025

Šį šeštadienį Vilniuje pasodinta apie 1400 medžių. Netoli Pūčkorių atodangos, sostinėje vyko vieša talka, į kurią susirinko būrys vilniečių ir […]

5 balandžio, 2025

Vilniuje, prie miesto savivaldybės, šeštadienį surengtas jau trečiasis protestas dėl viešojo transporto bilietų branginimo. Šeštadienį į protestą prie Vilniaus miesto […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
4 balandžio, 2025

Sostinėje  šių JAV karių išlydėjimo ceremonija prasidėjo Katedros aikštėje ir judėjo Gedimino prospektu iki J. Tumo–Vaižganto sankryžos. Po to kortežas […]

Veliuonos piliavietė / KPD nuotr.
3 balandžio, 2025

2024 metais Hagos konvencijos simboliu – ,,Mėlynuoju skydu“ (Blue Shield) – Lietuvoje buvo paženklinti 254 išskirtinę kultūrinę vertę turintys objektai: […]

2 balandžio, 2025

Regionų administraciniam teismui panaikinus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimą Ukmergėje pašalinti paminklą partizanui Juozui Krištaponiui, vadinamosios […]

Regionų naujienos